vadimas titarenka

Artėjant dienai, kai naujoji Vyriausybė turės galutinai apsispręsti, ar parduoti „Klaipėdos naftą“ Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, pastarasis ant stalo meta vis stipresnius kozirius. Lenkų valdomos „Mažeikių naftos“ vadovai „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad negavus „Klaipėdos naftos“ akcijų, ko gero, atsisakytų produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą.

Vilniuje vykusioje tradicinėje konferencijoje „Lietuvos ekonominės perspektyvos 2008“, kurią surengė Norvegijos finansų grupės filialas mūsų šalyje „DnB Nord“ bankas, jo analitikai negailėjo karčių žodžių ankstesnei mūsų šalies valdžiai, netiesiogiai priekaištavo dėl vartotojiškų mūsų visuomenės įpročių, rašo „Respublika“. „Šiemet jau rengėme konferencijas Latvijoje ir Estijoje, tačiau tokio dalyvių antplūdžio, kokį matau čia, Lietuvoje, kitose šalyse nebuvo“, - sveikindamas susirinkusiuosius ...

Lietuvos parama Gruzijai mūsų šalies įmones stumia į nepavydėtiną padėtį. Nuo maisto prekių importo ribojimo iki dujų „kranelio“ užsukimo - tiek Lietuvai gali kainuoti parama su Rusija konfliktuojančiai Gruzijai. Galimas Rusijos „bausmes“ analizavo šios dienos „Respublika“. Jau ketvirtus metus iš eilės Rusija yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas į Rusiją per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 4,121 mlrd.

Maljorkoje savaitgalį žuvo 45-erių "DnB Nord" banko prezidento patarėjas, Ekonominių tyrimų grupės vadovas Vadimas Titarenka. Vyras nuskendo jūroje. V.Titarenka su žmona Jekaterina Titarenko ("DnB Nord" prezidento pavaduotoja ir valdybos nare) bei nepilnamete dukra atostogauti į Ispanijai priklausančią Maljorkos salą išvyko praėjusį penktadienį. Jau kitą dieną įvyko nelaimė. Lietuvos konsulas Valensijoje Saulius Labutis LŽ sakė, jog V.Titarenka nuskendo šeštadienį pavakare.

Specialistai konstatuoja, kad Lietuvoje nėra aiškios darbo politikos - valdžia ne tik nekuria sąlygų emigrantams sugrįžti, bet ir neapsisprendžia, kokią poziciją užimti trečiųjų šalių darbo jėgos atžvilgiu. Pasak ekspertų, valdžia nesugeba operatyviai reaguoti į ekonominę situaciją ir dažnai darbo rinkai taiko nelogiškus apribojimus, o jei juos ir atšaukia, tai tik pavėluotai.

Brangstant maisto produktams, analitikai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nelengva ne tik minimalias, bet ir vidutines pajamas turintiems gyventojams, rašo „Lietuvos žinios“. Brangstantiems maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams Lietuvos gyventojai atseikėja apie trečdalį pajamų. Pastaruoju metu daugėja nemokamo maitinimo galimybę turinčių žmonių. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai sudaro 33 proc.

Kylančios degalų kainos nerimą kelia ne tik vairuotojams. Maisto produktų gamintojai dėl brangstančių degalų priversti didinti produkcijos savikainą. Vis dėlto maisto produktų produkcijos savikainai daugiau įtakos turi kiti veiksniai. Be to, vis dar abejojama, ar visada pagrįstai branginamos maisto prekės.

Nors Lietuvos gyventojų atlyginimai nuo Vakarų europiečių algų skiriasi net kelis kartus, „Vakarų ekspreso“ atliktas eksperimentas parodė, kad už maistą mokame beveik tiek pat, o kartais net daugiau nei turtingųjų šalių gyventojai.

Nors Lietuvos gyventojų atlyginimai nuo Vakarų europiečių algų skiriasi net kelis kartus, „Vakarų ekspreso“ atliktas eksperimentas parodė, kad už maistą mokame beveik tiek pat, o kartais net daugiau nei turtingųjų šalių gyventojai.

Užsienyje dirbantys mūsų šalies prekybininkai jau pastebėjo, kad kaimyninėse valstybėse pastaruoju metu sumažėjo gyventojų perkamoji galia, tačiau baiminamasi, kad ši banga netrukus gali atsiristi ir į Lietuvą. Lietuvos bankas ir dalis komercinių bankų, sekdami Estijos ir Latvijos pavyzdžiu, gegužės pradžioje rengiasi paskelbti pakoreguotas šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BPV) augimo prognozes. Didžiausi optimistai kalba apie 7 proc., pesimistai - 4 proc.

Užsienyje dirbantys mūsų šalies prekybininkai jau pastebėjo, kad kaimyninėse valstybėse pastaruoju metu sumažėjo gyventojų perkamoji galia, tačiau baiminamasi, kad ši banga netrukus gali atsiristi ir į Lietuvą. Lietuvos bankas ir dalis komercinių bankų, sekdami Estijos ir Latvijos pavyzdžiu, gegužės pradžioje rengiasi paskelbti pakoreguotas šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BPV) augimo prognozes. Didžiausi optimistai kalba apie 7 proc., pesimistai - 4 proc.

Ilgą laiką mažėjusios darbo neturinčių gyventojų gretos šiemet turėtų vėl pradėti didėti - žmonės jau sutinka dirbti už kuklesnį atlyginimą. Darbo ir darbuotojų paieškos kompanija „CV market“ žmonių antplūdį pajuto metų pradžioje, penktadienį informuoja dienraštis „Lietuvos rytas“. „Pastebime tendenciją, kad į privatų sektorių nori pereiti vis daugiau valstybės tarnyboje dirbančių žmonių. O prieš porą metų visi veržėsi į valstybės tarnybą“, - sakė bendrovės personalo vadovė Jovita Suslonova.

Galimas „Gazpromo“ sprendimas pereiti prie atsiskaitymo rubliais artimiausiu metu įtakos vartotojams neturės. LŽ archyvo nuotrauka Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ svarsto galimybę pereiti nuo atsiskaitymo už dujas doleriais prie atsiskaitymo rubliais. Jei būtų nuspręsta pakeisti atsiskaitymo valiutą, Lietuvos importuotojams dujos veikiausiai dar labiau pabrangtų.

Lietuvoje jau plika akimi matomas nekilnojamojo turto kainų kritimas. Lietuviai vis dar laukia išpūsto burbulo sprogimo, tad tuo pasinaudojo būstų nuomotojai ir pakėlė kainas iki neregėtų aukštumų, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“. Akivaizdus brangimas Nekilnojamojo turto pardavimas Lietuvoje paskutinį 2007 metų ketvirtį sumažėjo 20 procentų, o nuomos sektorius tiesiog klesti.

Per dvylika mėnesių, nuo 2007 metų vasario iki šių metų vasario, infliacija pasiekė 10,8 proc., skelbia Statistikos departamentas. Šį dydį daugiausia lėmė 17,2 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 17,4 proc. – būstas, vanduo, elektra, dujos, 14,9 proc. – transporto paslaugos. Per mėnesį, nuo šių metų sausio iki vasario, prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,1 proc. Didžiausią poveikį tam turėjo 1,8 proc. pabrangę maisto produktai, 4,3 proc.

Gyventojų pajamos, bendrovių pelnas ir visos šalies ekonomika auga vos ne rekordiniais tempais. Tačiau taip pat sparčiai mažėja ir gyventojų optimizmas, rašo „Lietuvos rytas“.  Lietuvos ekonomikos apžvalgą pristatę „DnB Nord“ banko analitikai pabrėžė, kad vartotojų lūkesčiai sumenko dėl išaugusios infliacijos. Didėjančios kainos jau kelia grėsmę šalies įmonių konkurencingumui, didėja atskirtis tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių gyventojų.

Ateitį prognozuojame vertindami praeitį. Jeigu praeityje kilo atlyginimai ir lengviau buvo susirasti darbą, tikimės, kad panašiai bus ir ateityje. Taip apie būsimą finansinę padėtį mąsto Lietuvos gyventojai. Kai Lietuva įstojo į ES, šalyje sumažėjo nedarbas, ėmė kilti atlyginimai. Dabar žmonės ir toliau tikisi, kad nei pinigų, nei darbo jiems nestigs.

Tikėtis, kad šalyje žymiai sumažės būsto kainos – neverta. Kainos didės, tačiau augimo tempai bus lėtesni nei pirmąjį šių metų pusmetį, rašo „Klaipėda“. Padidėjo būsto pasiūla Nekilnojamojo turto krizė JAV, būsto kainų kritimas Ispanijoje ir Anglijoje privertė suklusti ir Lietuvos gyventojus. Juolab, kad ir Estijoje nekilnojamojo turto kainos nustojo augti.

Ekspertus džiugina šalyje kaip ant mielių augantis eksportas ir importas. Lietuva per septynis šių metų mėnesius išvežė 24,5 mlrd. litų vertės prekių, o įsivežė už 34,4 mlrd. litų - atitinkamai 9,6 ir 17 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, skelbia "Lietuvos žinios". Statistikos departamento duomenimis, vien liepos mėnesį, palyginti su birželiu, eksportas padidėjo 3,3 proc., importas - 2,1 proc., o palyginti su 2006 metų liepa - atitinkamai 24,2 ir 25,1 procento.

Iki metų pabaigos būsto kainos šalyje vidutiniškai gali išaugti iki 40 proc. O uostamiestyje - dar daugiau. Kai kurie butai Klaipėdos centre per pusmetį pabrango apie 60 proc, pirmadienį rašo dienraštis „Klaipėda“. Nerealūs pinigai Klaipėdoje Ryšininkų gatvėje - netoli prekybos centro „Avitela“ - blokiniame dešimtaukštyje trijų kambarių su holu 79 kvadratinių metrų ploto butas pernai lapkritį kainavo apie 300 tūkst. litų. Šiemet gegužę už tokį pat butą šiame name jau prašoma 474 tūkst. litų.

Vyriausybės pasiryžimą sukurti trijų šalies energetikos įmonių susivienijimą ir padaryti jį atsakingą už naujos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) statybos projekto įgyvendinimą iš esmės sveikina daugelis rinkos ekspertų.Tačiau atrodo, kad šalies Vyriausybės laukia sunkus darbas - nuraminti privataus kapitalo valdomos VST savininkų sąmokslą prieš Lietuvą įtariančius vietos politikus ir ekspertus.

Lietuvos ekonomikos variklis pernai buvo statybų sektorius, kitas ūkio šakas užnugaryje paliekantis kelintus metus iš eilės. Tuo tarpu žemės ūkis yra viena sričių, kuri ne pirmus metus stabdo Lietuvos ūkio augimą "Akivaizdu, kad šiuo metu, kai labai sparčiai didėja gyventojų perkamoji galia, gerėja įmonių finansiniai rodikliai, didėja tiek gyvenamojo būsto, tiek biurų, tiek komercinių patalpų paklausa ir statybininkai spėja ją patenkinti.

Statistikos departamento duomenys liudija, kad gyvenimo lygis šalyje gerėja, nors atotrūkis tarp geriausiai ir skurdžiausiai gyvenančiųjų vėl padidėjo, rašo „Lietuvos žinios“. „Pamėginkite vakare rasti laisvą vietą Vilniaus kavinėse. Ne taip paprasta tai padaryti. Savaitgaliais kaimo turizmo sodybos užimtos, vandens atrakcionų parkas Druskininkuose pilnas. Tai rodo, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje gerėja“, - sako „DnB Nord“ banko valdybos pirmininko patarėjas Vadimas Titarenka.

Latvijos ekonomikai demonstruojant perkaitimo simptomus, ekspertai nelinkę manyti, kad kaimyninėje valstybėje būtų imtasi kardinalios priemonės - devalvuoti latą, rašo "Verslo žinios".Vadimas Titarenka, DnB NORD banko Ekonominių tyrimų padalinio vadovas, mano, kad tikimybė, jog latas galėtų būti devalvuotas – artima nuliui, ir nors teoriškai „visko gali būti“, tačiau rimtų makroekonominių priežasčių devalvuoti latą nėra.

Prekybininkai tvirtina, kad vartojimui bus skirta nemaža gyventojams grąžinamų rublinių indėlių dalis ir jau laukia pirkėjų antplūdžio. Prekybininkai iki šiol pajusdavo, kada gyventojams būdavo išmokamos premijos, kada jie gaudavo atlyginimus. Tomis dienomis pirkėjai daugiau pinigų išleisdavo ir parduotuvėse, pirmadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas". "Mes tikrai pajusime, kada bus grąžinti indėliai.

Pernai Lietuvos komerciniai bankai žėrėsi didelį pelną, panaši tendencija numatoma ir šiemet.Analitikai prognozuoja, kad šiemet bankai mažiau konkuruos mažomis kainomis, toliau didins efektyvumą, o smulkesnieji bandys toliau įsitvirtinti savo nišose, rašo "Lietuvos žinios". "Įtakos turėjo gerėjantys įmonių finansiniai rezultatai, o tai reiškia, kad mažėjo įmonių finansinė rizika ir bankai didino veiklos mastą, ypač kreditavimą.

Brangstant naftai ir doleriui gali išsipildyti blogiausi Lietuvos ekonomikos ekspertų nuogąstavimai. Naftos kainos vakar viršijo 60 JAV dolerių už barelį kartelę ir pasiekė naują visų laikų rekordą. Tai turėtų dar skaudžiau atsiliepti šalies įmonėms bei gyventojams dėl to, jog tuo pat metu euro atžvilgiu ženkliai stiprėja doleris - šia valiuta Lietuva atsiskaito už rusiškas žaliavas. Ekonomistai pripažįsta, jog gali tekti keisti metų pradžioje paskelbtas ūkio plėtros prognozes.