v. vasiliausko

 Prekybos karai kelia riziką atvirai Lietuvos ekonomikai, todėl būtina laikytis atsakingos ekonominės ir fiskalinės politikos, įsitikinęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Pasauliniame Toronto forume Kanadoje kalbėjęs Vitas Vasiliauskas teigė, kad tarptautinės prekybos įtampa auga, jos daroma žala pasaulio ekonomikai tampa vis akivaizdesnė, tad politikos formuotojai turi imtis kolektyvinių sprendimų, kad būtų išvengta dar niūresnių padarinių.

Kai kurių valdančiųjų nepasitikėjimą Lietuvos banko (LB) vadovu Vitu Vasiliausku prezidentės vyriausiasis patarėjas sieja su prezidento rinkimų kampanija. Pasak Mindaugo Lingės, prezidentė aiškinsis, kodėl esama nesusikalbėjimo tarp Lietuvos banko ir krizės tyrimą atliekančio Seimo komiteto bei stengsis į tai vienaip ar kitaip sureaguoti. „Tai turime tąsą ir pasekmes tų procesų, kurie buvo dar iki pirmojo rinkimų turo. Tai tęsinys viso šito klausimo.

 Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, trečiadienį Vyriausybėje pareiškė centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Mūsų pokalbyje 2013 metų rudenį, kuriame kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą, taip pat jis (S. Jakeliūnas – BNS) užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie Lietuvos banko kolektyvo.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad dabar yra visi teisiniai instrumentai pinigų plovimui bankuose užkirsti, o daugiausia spragų yra daugiausiai spragų yra skirtingų valstybių institucijoms keičiantis informacija apie įtartinas operacijas.

Pagrindinė bankų skolinimo varomoji jėga liko nepakitusi – bankai daugiausia finansavo būsto įsigijimą, šios paskolos sudarė net 80 proc. visų gyventojams teiktų paskolų. Per metus gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė išaugo beveik 550 mln. Eur, arba beveik 8 proc. „Bankai noriai atsiliepė į rinkos poreikius – tą ypač akivaizdžiai rodo itin sparti būsto paskolų gyventojams portfelio plėtra“, – komentuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas sako, jog naujausi Europos Centrinio Banko sprendimas šių metų pabaigoje stabdyti pinigų skatinimo politiką bei kol kas nesvarstyti bazinės palūkanų normos didinimo neigiamai nepaveiks Lietuvos rinkos ir kainų. Vertindamas pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą, LB vadovas teigė, kad ji grįžta į normalias vėžes, todėl apie krizę nekalbama. „Bendras lūkestis ir vertinimas yra, kad pasaulio ūkio augimas lėtėja.

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos banko duomenimis, šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams. Lietuvos ekonomika pakilime, gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi.

Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su finansų įstaigomis, šiemet numato atlikti jų kibernetinės rizikos testavimą bei parengti minimalius informacijos, IT ir kibernetinės saugos valdymo reikalavimus. Didelis dėmesys bus skiriamas finansinių technologijų („fintech“) sektoriui. „Lietuva pirmoji euro zonoje 2017 metais atliko nacionalinės bankų sistemos kibernetinio saugumo pratybas.

Premjeras Saulius Skvernelis atmeta Lietuvos banko siūlymą įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį, taip pat skeptiškai vertina centrinio banko raginimą keisti individualios veiklos apmokestinimą. „Didinti mokestinę naštą šiam verslui ir tuo pačiu galimai išstumti žmones iš darbo rinkos mes negalime.

Su Naujaisiais metais, mielieji, norintys susivokti, kas vyksta. 2014 metai Lietuvos valstybei prilygintini 1940-iesiems. Tirštinu spalvas? Pasvarstykime drauge. Naujametinėje LRT laidoje Lietuvą pardavusiųjų veidai buvo išraiškingi – jie taip ir nežinojo, kaip jaustis su rankose laikomais 10 euro banknotais, išsinuomotais iš Vokietijos.

Bendradarbiaudami verslas, valdžia ir vartotojai sieks užtikrinti, kad kainos dėl euro įvedimo, nedidės Lietuvos prekybos įmonių asociacijos visuotinis narių susirinkimas virto neeiline diskusija, skirta aptarti vieną svarbiausių šaliai įvykių – euro įvedimą. Svarbiausias akcentas - prekių kainos euro įvedimo laikotarpiu ir po jo.

Kol kas nei laikinoji Seimo komisija, tirianti banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes, nei STT, nei kas kitas, atrodo, neturi atsakymo į klausimą, kaip Lietuvoje atliekama komercinių bankų priežiūra, jeigu iš „Snoro“ nepastebėtai galėjo dingti beveik 3,9 mlrd. litų vertės turto, o Lietuvos bankas (LB), anot buvusių jo vadovų ir už priežiūrą atsakingų pareigūnų, didelių problemų nepastebėjo.

Portalui Balsas.lt pavyko gauti Seimo Antikorupcijos komisijos paruoštų, bet dar nepatvirtintų pirminių išvadų vieną iš variantų. Galutinės išvados gali gerokai keistis nuo šio projekto, nes, kaip sakė komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis, išvadas ruošianti komisija kas valandą patiria vis didesnį spaudimą.

2011 m. šalyje veikiantys bankai uždirbo 1,1 mlrd. Lt pelno. Šis veiklos rezultatas – artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 m. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne augančios veiklos apimtys, o kiti veiksniai. „Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidėjinių blogoms paskoloms poreikis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo galimybes vykdyti įsipareigojimus.