v. simonko

Šeštadienio popietę Vilniuje praūžė festivalio „Baltic Pride“ kulminacija – eitynės „Už lygybę ir taiką“. Maršrutas prasidėjo Bernardinų sode ir tęsėsi iki Baltojo tilto pievos, kur vyks šventinis koncertas. Į šventinę eiseną susirinko tūkstantinė minia, aidėjo muzika, o prie Katedros aikštės ir Vingio parko vyko atsakomosios akcijos. Policija teigia, kad eitynės praėjo ramiai, be jokių incidentų.

„Mes esame visur“ – tokį devizą skelbia akcijos „Kaunas pride“ seksualinių mažumų (LGBTQ+) bendruomenė, kuri vis dar negavo Kauno savivaldybės leidimo rengti eitynes. „Kaunas pride“ jau skelbia informaciją apie rugsėjo 4-ąją įvyksiančias eitynes. Protesto aktyvistai nusiteikę ryžtingai ir tikisi sulaukti palankaus teismo sprendimo, kuris bus aiškus rugsėjo 3 dieną. O Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko dalyviams reiškia palaikymą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti laišką, remiantį LGBTQ bendruomenę, nors prieš kelias dienas buvo išreikšta visai kitokia Lietuvos pozicija. Politologai sako, kad po tokio nesusipratimo kilęs visuomenės pyktis yra savaime suprantamas, todėl prezidentui linki imti galvoti apie komunikaciją bei nustoti žaisti katės ir palės žaidimą. Vengrija priėmė įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.

Šeštadienį Vilniuje, Gedimino prospekte, rengiamos eitynės už seksualinių mažumų teises. Jas organizuoja LGBTQ+ (lebsiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų) bendruomenė, tačiau nei jų pavardės, nei organizacijos pavadinimai neskelbiami. Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko BNS sakė dalyvausiąs eitynėse kaip bendruomenės narys, bet kas jas organizuoja, nežinąs. „Palaikysime bendruomenės iniciatyvą“, – sakė jis.

Vilniaus centre šeštadienį startavo ketvirtą kartą rengiamos lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų (LGBT) bei juos palaikančiųjų eitynės „Už lygybę!“. Nuo sostinės Bernardinų sodo pajudėjo tūkstantinė žmonių kolona, nešinų vaivorykštės spalvų vėliavomis, balionais, plakatais. Sostinės centras šurmuliuoja trankia muzika, iš atvirų autobusų eitynių dalyviai mojuoja praeiviams.

Lietuvoje per trejas vykusias homoseksualų eitynes netrūko aistrų. Prieštaraujančių minios, į eitynių dalyvius skriejantys daiktai ir Petro Gražulio protesto akcijos pritraukdavo daugiau dėmesio nei renginio deklaruojamos vertybės: lygybė, laisvė ir tolerancija. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti įsimintiniausias 2010 m., 2013 m. ir 2016 m. „Baltic Pride“ eitynių akimirkas.  Skriejantys akmenys ir šūviai 2010 m. Upės gatvėje palei Nerį vykusiose pirmosiose LGBT eitynėse netrūko aistrų.

Ketvirtą kartą Vilniuje vyksiančios homoseksualų eitynės turėtų pritraukti rekordinį dalyvių skaičių. Eitynių organizatoriai džiaugiasi besikeičiančiu žmonių požiūriu ir verslo dėmesiu, bet apgailestauja, jog politikai vis dar vengia žygiuoti Gedimino prospektu. „Baltic Pride“ yra didžiausias LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių) bendruomenės renginys, kuris kasmet organizuojamas vis kitoje Baltijos šalių sostinėje.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko sveikina Migracijos departamento sprendimą leisti šalyje gyventi užsieniečiams, sudariusiems vienalytes santuokas su Lietuvos piliečiais, tačiau teigia, jog tai yra tik pirmas žingsnis užtikrinant homoseksualių asmenų teises. „Tai yra tas pradinis dalykas ir tai sveikintina.

Vilniuje šeštadienį vykusiose seksualinių mažumų eitynėse „Už lygybę“ dalyvavo nuo 1,5 iki 2 tūkst. žmonių, BNS informavo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius. Pasak jo, eitynės praėjo be rimtesnių incidentų, keturi žmonės buvo sulaikyti, bet ikiteisminių tyrimų nepradėta.

 Reaguodama į viešas Lietuvos gėjų vadovo Vladimiro Simonko pašaipas viešai susiejant dešimties litų banknote vaizduojamus Darių ir Girėną su homoseksualia orientacija Tautininkų sąjunga (TS) išplatino pareiškimą kuriame perspėjo, nesitaikstysianti su Lietuvos valstybės istorinių simbolių niekinimu.

Europos Taryba perspėjo Lietuvą dėl nesugebėjimo priimti įstatymų, kurie įteisintų lyties keitimo operacijas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas šią savaitę pritaikė Lietuvai vadinamąją „sustiprintos priežiūros procedūrą“. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad iki šiol visi bandymai priimti lyties keitimui reikalingus įstatymus buvo nesėkmingi.

Sekmadienį prie Rusijos Federacijos ambasados LGBT aktyvistai surengė protesto akciją, kuria išreiškė pasipiktinimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino neseniai pasirašytu ir žmogaus teisių aktyvistų homofobišku vadinamu įstatymu. LGBT vadovas Lietuvoje Vladimiras Simonko džiaugėsi, kad šį kartą organizuojant renginį viskas vyko sklandžiai: „Leidimo renginiui prašė iniciatyvinė septynių žmonių grupė, buvome labai nustebinti, kad leidimą gauti renginiui nebuvo sunku.

Antrosios homoseksualų eitynės Lietuvos istorijoje ir šį kartą neapsiėjo be incidentų: sulaikyti 28 viešosios tvarkos drumstėjai, renginio metu sužalotas pareigūnas, o aršiais pasisakymais garsėjantis politikas Petras Gražulis net spėjo pabuvo policijos nuovadoje. Tiesa, baigiantis renginiui jis grįžo į Gedimino prospektą, kur net tramdomas policijos reikalavo susitikti su eitynių organizatoriais.

Jau tapo įprasta, kad įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai norėdami surengti Vilniuje masinius renginius varsto ne tik savivaldybės, bet ir teismų duris, o štai miesto vadovų nuomonė keičiasi nuo vėjo krypties. Kitąmet eitynes rengti leis   Nors Kovo-11-osios eitynės Gedimino prospektu buvo nesankcionuotas renginys ir leidimo žygiuoti šia sostinės gatve išduota nebuvo, Nepriklausomybės diena paminėta be rimtesnių incidentų.