v. mitalas

Seimui atmetinėjant vieną Laisvės partijos pasiūlymą po kito, pastaroji teigia pasigendanti koalicijos partnerių solidarumo. Narkotikų dekriminalizavimo projektas – paskutinis klausimas, kuriam nepritarus mažoji koalicijos partnerė garsiai prakalbo apie galimas diskusijas dėl būvio valdančiojoje daugumoje. Regis, gąsdinimai ir maištinga jos pozicija veikia – konservatoriai jau moka kainą už tolesnį koalicijos veikimą.

Nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems Seimo nariams dirbant Seime nebūtina įrodyti, kad jie neserga koronavirusu. Seimo nariams nėra privalomi ne tik galimybių pasai, bet ir reguliarus testavimas. Tai piktina dalį parlamentarų, kurie bijo galimą užkratą nuo kolegų parnešti šeimos nariams. Dauguma Seimo narių pasiskiepijo dar šių metų pavasarį ar vasaros pradžioje. Tiesa, kiek tiksliai parlamentarų vakcinavosi, o kiek ne, taip ir liks nežinoma, nes Seimo kanceliarija tokių duomenų neturi.

Seimui svarstant alkoholio kontrolės pokyčius, Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas siūlo neskirstyti, kokį alkoholį gali vartoti asmenys nuo 18 metų. Taip pat siūloma patikslinti reklamą reglamentuojančias nuostatas, pavyzdžiui, reklama nelaikyti įmonių atributikos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokius pasiūlymus Seimo Pirmininko pavaduotojas užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms.

Vos Vyriausybei prakalbus apie ribojimus, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms, šalyje kaip mat šoktelėjo vakcinavimo tempai. Nuo dienos, kai prabilta apie konkrečias priemones, pirma vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepijo beveik dvigubai daugiau žmonių nei dieną prieš. Politikai ir specialistai neabejoja – tam įtakos tikrai turėjo Vyriausybės sprendimai. Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms.

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria išaugusią neteisėtą migraciją per Baltarusiją pripažino hibridine agresija. Rezoliucija konstatuojama, kad organizuoti nelegaliai sieną kertančių užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai naudojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti.

Tradicinių šeimų sąjūdis, šeštadienį organizuojantis „Didįjį šeimos gynimo maršą“, bando įregistruoti savo prekės ženklą. Tačiau pasirodo, kad paraišką registracijai pateikė visai ne renginio organizatoriai. Jie dėl to suglumę, tačiau leistis į kalbas atsisako. Prekių ženklų duomenų bazėje matyti, kad šių metų gegužės 5-ąją paduota paraiška registruoti grafinį prekės ženklą Tradicinių šeimų sąjūdis.

Seime subliuško Seimo nario Petro Gražulio bandymas priimti rezoliuciją dėl „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“. Joje siūlyta Seimui įsipareigoti neratifikuoti Stambulo konvencijos, saugoti „tradicinę šeimą“. Vis dėlto Seimas šį klausimą iš darbotvarkės išbraukė.

Nori laisvadienio? Skiepykis nuo COVID-19. Būtent toks grupės valstiečių pasiūlymas antradienį pristatytas Seimui. Siūloma, kad laisvadienius gautų net tie gyventojai, kurie po skiepo jaučiasi gerai. Vis dėlto parlamentarai kritikuoja tokį pasiūlymą, akcentuodami, kad blogai po skiepo besijaučiantys darbuotojai galėtų paprasčiausiai prašyti nedarbingumo.

Valdančioji Laisvės partijos frakcija atsitraukė ir atsiėmė pataisas dėl baudų už neapykantos kurstymą ir patyčias. Tokį sprendimą priėmė dėl visuomenėje kilusių nuogąstavimų, kad bus ribojama žodžio laisvė. Seimo vicepirmininkas ir Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas teigia, kad toks sprendimas priimtas siekiant nuimti įtampas ir patikslinti kai kurias projekto nuostatas, bet vėliau šis klausimas į Seimą sugrįš. „Tai, kas įvyko, manau, kad tai buvo logiškas žingsnis.

Seimas išsirinko tik tris iš keturių likusių Seimo vicepirmininkų. Jais tampa valdančiųjų deleguoti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vytautas Mitalas, Paulius Saudargas. Palaikymo nesulaukė valstiečių deleguota Aušrinė Norkienė.

Socialiniuose tinkluose imta kalbėti apie tai, kad Vilniuje greitu metu nebeliks troleibusų. Tokį nerimą internautams viešumoje ėmęs sklandyti Savivaldybės ir „Susisiekimo paslaugų“ posėdžio protokolas. Savivaldybė ir jos įmonė kalbas neigia bei sako, kad protokolas buvo interpretuotas neteisingai – troleibusais, vis dėlto, važinėsimės dar kurį laiką.

Vieni į Seimą kandidatuojantys politikai mažas kaimo mokyklas laiko finansine našta valstybei, kiti jas vadina bendruomenės centrais, padedančiais į vieną vietą suburti atskirtus kaimų ir miestelių gyventojus.

Sostinėje netrukus neliks ir dar vieno sovietinio palikimo – metalinių garažų. Miesto valdžia įpareigojo savininkus iki spalio pradžios arba nelegalius statinius patraukti iš valstybinės žemės, arba priduoti į metalo laužą, kitaip nuo žemės paviršiaus nušluos patys ir skirs šimtus eurų siekiančias baudas. Garažų savininkų tokie planai nežavi, tad jie siūlo kompromisą – sklypus jiems išnuomoti. Savivaldybė neperkalbama – vietoj garažų jau planuoja kelių tiesimą, daugiabučių, biurų statybas.

Vilniaus miesto savivaldybė parodė pavyzdį kitoms – gegužės pradžioje pristatė 2020–2025 m. priemonių planą, skirtą kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumui visiems Vilniaus miesto vaikams užtikrinti. Savivaldybės skaičiavimais, iš maždaug 69 tūkst. Vilniaus mokinių apie dešimtadalis turi individualių ugdymosi poreikių. Nors Lietuvos visuomenės požiūris po truputį keičiasi, dauguma Lietuvos ugdymo įstaigų tokių vaikų vis dar kratosi.

Vilniaus gatvėse tebesitęsiant chaosui dėl nuo Naujųjų panaikintų lentelių su žaliomis rodyklėmis, Vilniaus vicemeras ir automobilių rinkos ekspertas kelia klausimą, kodėl Susisiekimo ministerija apskritai ryžosi įgyvendinti tokį sprendimą. Ministerija pokyčius grindžia prieš kelerius metus atliktu eismo tyrimu, tačiau specialistai akcentuoja, kad tyrime net nenurodoma, kiek eismo įvykių sukelta būtent dėl neatsargaus posūkio į dešinę.

Vilniaus savivaldybės miesto taryba trečiadienį priėmė sprendimą plėsti brangiausias – raudoną ir mėlyną – automobilių stovėjimo zonas sostinėje. Dėl šio klausimo niekaip neapsisprendusi savivaldybė balsavo net tris kartus. Pirmus du nusprendė projektui nepritarti, trečiąjį pritarė. Tarybos narys Vytautas Mitalas kolegas ragino palaikyti projektą, nes taip miestas taps patrauklesnis pėstiesiems, mažiau užterštas.

Nuo rugpjūčio 2 dienos artėdami prie Savanorių, Laisvės prospektų, Geležinio Vilko ir Tūkstantmečio gatvių žiedinės sankryžos vairuotojai matys stendus, iš anksto informuojančius apie laukiančius eismo pakeitimus.

Netrukus Vilniaus Pašilaičių mikrorajone iškils nauja mokykla, talpinsianti tūkstantį moksleivių. Be to, kad sostinėje statomos dar keturios naujos mokyklos, planuojama pertvarkyti ir senąsias, sovietines ugdymo įstaigas, kad šios labiau tiktų šiuolaikiniams poreikiams. Kol kas šalia Pašilaičiuose esančios Gabijos gimnazijos dar triūsia statybininkai, matyti tik pirmosios pastato užuomazgos, o naujosios mokyklos mikrorajono gyventojai sulauks tik kitąmet.

Dar daugiau Vilniaus žiedinių sankryžų bus atnaujintas ženklinimas – rugpjūčio pradžioje aiškesnis eismo organizavimas bus įvestas Savanorių, Laisvės prospektų, Geležinio Vilko ir Tūkstantmečio gatvių žiedinėse sankryžose, kurioje vairuotojus pasitiks specialūs informaciniai skydai, nurodomieji kelio ženklai ir naujai paženklinta važiuojamoji dalis.