V. Lukoševičius

Prasidėjus šildymo sezonui, sąskaitos už šildymą daliai Lietuvos gyventojų smogė itin skaudžiai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė šilumos kWh kaina 2021 m. gruodžio mėn. didėjo 60 proc., o 2022 m. sausį – beveik 80 proc., lyginant su prieš metus buvusiomis šildymo kainomis. Ekspertų teigimu, kainų mažėjimas artimiausiu metu nenumatomas, todėl belieka tikėtis, kad likę sezono mėnesiai nebus itin šalti ir neprireiks gaminti papildomos šilumos.

Šiandien Lietuvoje yra apie 660 tūkst. renovuotinų pastatų, o iš jų 64 proc. yra D ir žemesnės energinio naudingumo klasės, rodo būstų renovaciją šalyje koordinuojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenys. Norint užtikrinti, kad mažėtų ne tik pastatų sektoriaus tarša, bet ir gyventojų šildymo sąskaitos, Aplinkos ministerija ir APVA jau dabar inicijuoja daugybę pokyčių, padėsiančių suefektyvinti renovacijos procesus.

Dėl biokuro ir dujų kainų šuolio, artėjantį šaltąjį metų sezoną augs ir mokesčiai už šildymą. Kainų augimas daugiausiai įtakos turės energetiškai neefektyvių daugiabučių, kuriuose nemaža dalis brangstančios šilumos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintas sienas ar stogą, gyventojams. Tad kas gali padėti jiems sutaupyti? Daugiausiai šildymui naudojamo kuro – net 75 proc. – sudaro biokuras, 17 proc. – dujos, o dar 4 proc. – komunalinės atliekos.

Dalį nerenovuotų daugiabučių namų gyventojų nuo modernizacijos sulaiko įsitikinimas, kad tokiu atveju pakils šildymo kaina. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pasitelkė į pagalbą profesionalus, kurie padėjo išaiškinti, kaip yra iš tikrųjų. „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų.

Maisto prekių į namus vežėjai sako, kad dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos paskelbtas karantinas negrįžtamai pakeitė maisto produktų užsakymo į namus rinką. Anot jų, nors užsakymų srautas ėmė mažėti dar neatšaukus karantino, o po to smuko dar labiau, tačiau vistiek išlieka didesnis nei buvo iki karantino paskelbimo kovo mėnesio viduryje. Pokyčiai rinkoje vienas įmones paskatino tobulinti paslaugų kokybę Lietuvoje, tuo metu kitos planuoja investicijas ir plėtrą kitose šalyse.

Šilumininkai prognozuoja, kad šis šildymo sezonas bus vienas pigiausių nuo pat 2012 metų. Tai lėmė rekordiškai žemos biokuro kainos. Tačiau specialistai įspėja, kad neįprastai mažos biokuro kainos žalingos verslui, todėl pigia šiluma džiaugsimės neilgai. „Baltpool“ duomenimis, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, vasaros metu sudarydamos ilgalaikius kontraktus dėl biokuro įsigijimo, jau sutaupė nuo 20 iki 40 proc., palyginus su praėjusiu šildymo sezonu.

Artėjant naujam šildymo sezonui, šiluma Lietuvoje dėl augančių kuro kainų gali brangti iki 15 proc., palyginti su ankstesniu sezonu, tačiau kai kuriuose didmiesčiuose ji gali brangti mažiau, sako rinkos dalyvių atstovai ir ekspertai. Kai kurie jų tikisi, kad biokuro kainos stabilizuosis ir šilumos brangimo pavyks išvengti.

Vokietijos energijos gamybos bendrovei „Danpower“ pasirašius taikos sutartį su Energetikos ministerija, pagal kurią ji gautų didesnį elektros tarifą Kauno jėgainėje, ekspertai ir verslininkai teigia, kad miesto šilumos vartotojai dėl to turėtų laimėti, tuo metu elektra gali kiek pabrangti.

Ateinantis šildymo sezonas bus istoriškai vienas brangiausių Lietuvos istorijoje. Kaip perspėja energetikai, šildymas ir toliau brangs, nes yra tiesiogiai susietas su dujų kaina. „Kadangi gamtinių dujų kaina tiesiogiai susieta su nafta, tas, kas degina dujas, užprogramuotas visąlaik turėti stabilų nedidelį dujų brangimą“, - surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Šiomis dienomis Seime labai skubotai ir nepageidaujant jokios kritikos svarstomi labai svarbūs Lietuvai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai (toliau Strategija) pagrindus klojantys įstatymų projektai.

Politikai tarpusavyje privalo susitarti dėl dviejų pagrindinių energetikos krypčių – platesnio vietinio biokuro vartojimo šilumos ūkyje ir efektyvios būstų renovacijos. Tik tokiu būdu bus sustabdytas žmonių išlaidų energijai augimas, įsitikinę Lietuvos energetikos mokslininkai.