v. kasiulevičius

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius kalbėjo, kad jam atrodo keista situacija, kas dabar vyksta su galimybių pasu. V. Kasiulevičius pats dalyvavo Vyriausybės ir prezidento suburtuose ekspertų grupėse COVID-19 pandemijai valdyti, tačiau sausio pabaigoje iš jų pasitraukė. Dabar profesorius negailėjo kritikos Vyriausybės priimtiems sprendimams dėl galimybių paso. „Man tai labai keista situacija, kas čia vyksta su galimybių pasu.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus sutuoktinė Raimonda Kasiulevičienė pirmosiomis vakcinacijos dienomis gruodį skiepą nuo COVID-19 gavo kaip padėjusi reguliuoti ateinančiųjų skiepytis srautus. „Gruodžio 28 dieną R. Kasiulevičienė talkino Santaros klinikų skiepijimo komandai – padėjo reguliuoti ateinančiųjų skiepytis srautus“, – BNS antradienį informavo Santaros klinikos.

Nuo koronaviruso neva apsaugantis Viktoro Uspaskicho struktūrizuotas vanduo, regis, atsigręžė prieš jį patį. Viename Lietuvos miestelyje pasinaudota politiko vardu, skatinama pasiimti tariamai gydančio vandens. Neapsigauti jau prašo ne tik miestelio seniūnija, bet jau ir pats V. Uspaskichas. Dar praėjusią savaitę socialinius tinklus sudrebino europarlamentaro Viktoro Uspaskicho išreklamuotas struktūrizuotas vanduo.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad koronaviruso plitimas sulėtės tik pavasario pabaigoje, o iki tol visų laukia ilgas ir sunkus etapas. „Išvada paprasta – turime suprasti, kad iki balandžio – gegužės mėnesio, kai viruso plitimas reikšmingai sulėtės, mūsų visų laukia ilgas ir sunkus etapas, kuriame teks atverti ekonomiką tik griežtai laikantis saugumo reikalavimų taikant aktyvaus prevencinio testavimo ir rizikingų kontaktų prevencijos sistemas.

Profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius kalbėdamas Seime pažymėjo, kad ateinančios kelios savaitės Lietuvai bus kritinės. Jis aiškino, kad užsikrėtimui koronavirusu užtenka ir mažiau nei 15 minučių bendravimo. Seime pasigirdus raginimams peržiūrėti apribojimus, kurie šiuo metu taikomi mažiesiems verslams, profesorius V. Kasiulevičius pažymėjo, kad reikia apriboti tas veiklas, kurios nėra pirmojo būtinumo. „Tikrai ekspertų patarimai nėra nukreipti į verslo žlugdymą.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius Vyriausybėje prognozavo, kada Lietuva pasieks 200 atvejų susirgimų per parą. Jis pabrėžė, kad dabar yra žiemos sezonas, kuris viruso plitimui yra palankus. Jis pažymėjo, kad šią žiemą tokių skaičių tikrai nepasieksime. „Manau, kad tikrai labai negreitai. Tai yra žiemos sezonas, ne pavasaris. Šitą žiemą tokių rodiklių tikrai nepasieksime. Greičiausiai, ką mes galime pasiekti – tai stabilizuoti susirgimų skaičių.

Jeigu gyventojai nesisaugos, o per gražiausias metų šventes vyks lankyti gimines, viruso plitimo nesustabdys niekas, teigia profesorius Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, norint nukirsti viruso plitimo grandines, reikia maksimaliai apriboti žmonių kontaktų skaičių. „Jeigu tėvai dirba nuotolyje, o vaikai eina į mokyklą – tėvų nuotolis nebus efektyvus. Jeigu vaikai bus namie, o tėvai darbovietėje su kolegomis gers kavą – moksleivių atostogos nebus prasmingos.

Jau netrukus visoje Lietuvoje bus privaloma dėvėti apsaugines kaukes net ir viešose atvirose vietose. Vis dėlto medikai svarsto, kiek naudos turi veido dengimas atvirose erdvėse. Nuo šeštadienio trims savaitėms Lietuvoje įvedamas karantinas. Jo metu visi vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys viešose uždarose ir atvirose erdvėse privalės dengti veidą apsauginėmis kaukėmis. „Galbūt visuotinis, kategoriškas apribojimas lauke nereikalingas.

Iš naujosios valdžios šalies medikai tikisi lyderystės griežtai valdant Covid-19 pandemiją. Gydytojai įspėja, kad, nors karantinas buvo geras sprendimas, būtina pasiruošti, kaip iš jo išeisime, nes viruso be vakcinos įveikti nepavyks. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius, gydytojas Vytautas Kasiulevičius Seime vykusioje diskusijoje apie Covid-19 suvaldymą naujai išrinktus Seimo narius ragino turėti ryžto priimti sprendimus ir suprasti, koks iššūkis jų laukia.

Nors dabartiniai sprendimai dėl koronaviruso plitimo veikia, jie gali būti laikini, konstatavo prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, nors tolimesnis susirgimų augimas neišvengiamas, itin didelį nerimą kelia vis daugiau neatsekamų atvejų.   Anot VU Medicinos fakulteto prodekano, dabartiniai Lietuvos rodikliai „eina“ paraleliai su Vokietijos.  „Mes truputėlį „iššokom“ anksčiau, vokiečiai kiek „iš paskos“, bet tiek mes, latviai, estai neblogai kontroliuojame situaciją.

„Džiuginančių žinių Europoje nėra daug“, – tokią realybę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) mokymuose apie COVID-19 prevencijos priemones priminė VU medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius. Pasak jo, dabar yra itin svarbu prisiminti istoriją ir į dabartinę situaciją bei artėjančią rudeninę bangą nepamiršti žiūrėti rimtai.

Kovą su koronavirusu Lietuvos medikai vadina karu, kuriam reikia tinkamai pasiruošti. Nors Lietuvai sėkmingai sekasi kovoti su pirmąją Covid-19 banga, pamažu kalbama apie pasiruošimą antrajai. Medikai pirštu beda į svarbiausias klaidas, kurių valstybei negalima kartoti, laukiant antrosios susirgimų bangos. Tarp jų – apsaugos priemonių trūkumas, netinkamas sveikatos priežiūros įstaigų parengimas, informacijos slėpimas nuo visuomenės ir per mažas dėmesys tinkamai higienai.

Europos Komisija jau ragina skiepytis Europos šalių piliečius nuo gripo, nes rudenį gali būti dvi bangos – ir COVID-19, ir gripo banga. Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad pasiskiepijus nuo gripo gydytojams bus daug lengviau atskirti, kokia infekcija gali ligonis sirgti. „Vienareikšmiškai, visus raginu skiepytis. Kalbant apie gripą, kai mes turime dar vieną priešą, bent jau apsisaugoti nuo vieno susirgimo yra labai gerai.

Karantinui tęsiantis jau ketvirtą savaitę, verslininkai ir Vyriausybė ima vis garsiau kalbėti apie galimybę švelninti karantiną bent jau verslui, kuris šiuo metu visiškai negali veikti. Kol verslininkai optimistiškai vertina kalbas apie švelnesnį karantiną ir skaičiuoja, kas galėtų atverti savo duris klientams, medikai įspėja, kad švelnesnis arba visai sustabdytas karantinas gali reikšti antrąją viruso bangą.

Medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje pažėrė kritikos Lietuvos gydytojų sąjungai (LGS) dėl naujos iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) perimtos ir medikams pritaikytos kaukių dėvėjimo schemos. „Mielieji LGS kolegos, kaip realioje praktikoje įdiegti tokią jūsų iš SAM perimtą ir gražiai adaptuotą mums schemą? Jos esmė, kad vienkartinę medicininę kaukę naudoji, o kai tik atvyksta sergantis COVID-19, užsidedi FFP2 (red.

„Kadangi matome, kad karantinas kol kas, atrodo, veikia, reikėtų pradėti ruošti jo švelninimo priemones nuo balandžio 14 d. Jei, aišku, infekcijos plitimą pavyks valdyti“, – tokią mintį trečiadienį vykusio Seimo sveikatos reikalų komiteto metu iškėlė VU Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius. Kartu reaguodamas į posėdyje svarstytus aktualias COVID-19 infekcijos plitimo prevencines priemones jis priminė, į ką šiuo metu yra svarbiausia atkreipti dėmesį.

Medicinos profesorius ir šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad jam atliktas koronaviruso testas yra neigiamas, tačiau užsikrėtusi jo kolegė. „Mieli draugai, mano COVID-19 testas parodė, kad esu neužsikrėtęs, tačiau mūsų kolegės PGR testas rodo užsikrėtimą. Kolegė kaip ir vakar susirgęs kolega nekeliavo į jokias užsienio šalis, o dirbo konsultuodami daug pacientų. Dar vakar daug kas iš mūsų darbuotojų turėjome artimus kontaktus.

Koronavirusas pradeda atakuoti šalies gydymo įstaigas. Saviizoliacijoje po kolegos diagnozės atsidūręs profesorius Vytautas Kasiulevičius ragina imtis priemonių dabar, nes esą nepasirūpinus apsaugos priemonėmis medikams bei jų netestuojant susirgs galimai net pusė visų šalies medikų. „Virusas plinta medicininėse įstaigose ir reikalingi veiksmai nedelsiant stabdant tą plitimą“, – sako profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.

Lietuvoje nustačius jau keturiolika koronaviruso atvejų, medikai kreipiasi į verslininkus, prašydami pagalbos ligoninėse, nes ima sparčiai trūkti medicininių ir apsaugos priemonių. „Gerbiami verslininkai, prašau jūsų paramos Lietuvos Respublikai. Pinigų šį kartą nereikia, reikia priemonių. Artimiausiu metu prireiks daugybės dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Neklauskite kiek.

Įsivaizduoti ligoninių darbą be slaugytojų – neįmanoma, tačiau tai gali tapti realybe, nes ir slaugytojai, ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad jų gretos retėja. Tokia situacija susidarė, nes slaugytojus ir medikus kamuoja nežinia dėl ligoninių pertvarkos, didesniais atlyginimais juos vilioja užsienio šalys, o mažėjant slaugytojų gretoms, auga jų darbo krūvis Lietuvoje. Tiesa, nepanašu, kad šią problemą pavyks išspręsti greitai.

Kelią Seime toliau skinasi Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas, kuriuo siekiama reglamentuoti dabar neretai šarlatanų ar įvairaus plauko gydūnais pavadinamų specialistų veiklą.

Džiugi žinia – kitąmet, planuojama, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas bus 241 mln. eurų didesnis ir iš viso jį sudarys 2,3 mlrd. eurų. Vis dėlto tiek medikų atstovus, tiek ekonomistus gūžčioti pečiais verčia neadekvačiai didelis PSDF biudžeto rezervas, kuris turėtų siekti 400 mln. eurų. Taip sveikatos priežiūros įstaigos netenka gyvybiškai būtino didesnio finansavimo. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr.

Vienas daugiausiai nervų „suėdantis“ dalykas lankantis pas gydytoją – nuolatinės eilės. Nors įvardijama ne viena sisteminė to priežastis, visgi tiesa ir tai, kad ne visiems atėjusiems į konsultaciją reikia terapinės pagalbos. Ne vienas ypač vyresnio amžiaus pacientas neslepia – šeimos gydytojas yra tas žmogus, pas kurį galima ateiti pasikalbėti. Neatsitiktinai garsus Lietuvos gydytojas prof.

Daliai mokytojų streikuojant dėl apmokėjimo už darbą ir nakvojant Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM), sekmadienio popietę prie ministerijos į palaikymo akciją susirinko Lietuvos Medikų sąjūdžio, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos bei kitų organizacijų atstovai. Akcijoje dalyvavo apie kelias dešimtis žmonių.

Dalis medikų profsąjungų atnaujino susitarimus su Sveikatos apsaugos ministerija dėl atlyginimų didinimo ir atostogų ilginimo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su kai kuriomis profesinėmis sąjungomis pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Šių susitarimų nepalaiko Lietuvos medikų sąjūdis, sakantis, kad sutartis neužtikrina pakankamai gerų sąlygų medikams.

Lietuvos medikų sąjūdžiui vadovaus plastikos chirurgas Darius Jauniškis. Tai BNS patvirtino vienas iš šio medikų judėjimo kūrėjų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius. „D. Jauniškis yra garsus plastikos chirurgas ir vienas iš sąjūdžio iniciatorių“, – sakė V. Kasiulevičius. Naujai susikūrusi organizacija iki šiol pirmininko neturėjo. Ketvirtadienį vykusiuose rinkimuose organizacijos tarybos pirmininke išrinkta embriologė Živilė Gudlevičienė. Anksčiau tarybai vadovavo V. Kasiulevičius.

Naujai susikūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio vienas iš lyderių Vytautas Kasiulevičius traukiasi iš šių visuomeninių pareigų. Apie tai jis antradienio vakarą paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Jis BNS teigė, kad pagrindinis motyvas trauktis iš Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininko pareigų yra tai, kad jis yra premjero Sauliaus Skvernelio šeimos gydytojas.