v. gapšys

Darbo partijos (DP) taryba nepritarė, kad jos frakcija Seime dirbtų bendroje koalicijoje su Regionų frakcija, tai užkirto kelią šiuo metu opozicijai parlamente turėti savo lyderį. „Darbo partijos taryba priėmė sprendimą, kad partija nerekomenduoja eiti su Regionų frakcija į bendrą koaliciją dėl opozicijos darbo“, – antradienį Seime žurnalistams pranešė Seimo darbietis Vytautas Gapšys.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nesutiko, kad kaitinamojo tabako akcizas didėtų labiau – 77 proc., o ne 32 proc., kaip siūlė Vyriausybė.    Tokį sprendimą komitetas antradienį priėmė apsvarstęs darbiečio Vytauto Gapšio ir Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomojo direktoriaus Arno Neverausko parengtą Akcizų įstatymo pataisą.

Nors grožio salonai ir uždaryti, kai kurių politikų šukuosenos beveik nesikeičia. Specialistams ir Seimo nariams jau kyla įtarimas, ar nėra naudojamasi šiuo metu neleistinomis grožio paslaugomis. Vieni politikai atšauna plaukais besirūpinantys patys, o kai kurie puola ir į neviltį – jei taip ir toliau, plaukus teks nusiskusti arba juos susivelti į dredus. Grožio salonai uždaryti jau daugiau nei mėnesį. Gruodžio 16 d. buvo sugriežtintas karantinas, grožio salonams buvo liepta užverti duris.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti Seimo narių Vytauto Gapšio ir Petro Gražulio teisinę neliečiamybę. Ar pritarti generalinio prokuroro prašymui, Seimas spręs vėliau. Norint panaikinti parlamentaro imunitetą, turi balsuoti bent 71 Seimo narys. Pirmiausiai E. Pašilis kreipėsi į Seimą, pašydamas panaikinti V. Gapšio teisinę neliečiamybę, kad Vilniaus apygardos teismas galėtų grįžti prie „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimo.

Nors ir neperrinkti, dalis Seimo narių rado būdą grįžti į Seimą „per aplinkui“ – įsidarbindami naujų Seimo narių padėjėjais. Šiuo metu Seime įdarbinti du į parlamentą nepatekę buvę politikai – Artūras Skardžius ir Asta Kubilienė. Tiesa, kol kas tik vienetai Seimo narių įsidarbino pavaduotojus. Gali būti, jog buvusių Seimo narių parlamente netrukus išvysime ir daugiau.

Ne visi kandidatai į Seimą gali pasigirti glėbiais turto. Dalis jų valdžios siekia tuščiomis kišenėmis ir su didžiulėmis skolomis, kurios kartais viršija ir 100 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt pateikia labiausiai įsiskolinusių kandidatų sąrašą, sudarytą pagal viešai prieinamus kandidatų finansinius duomenis ir turto deklaracijas. Iš 1754 asmenų, kandidatuojančių į Seimą, 29-ių skolos perkopia 10 tūkst. eurų.

Po ilgesnės pertraukos trečiadienį Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje politinės korupcijos byloje prie liudytojų pakylos grįžo koncerno „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus. Duodamas teismui parodymus pernai gruodį, D. Mockus sakė, kad su aukščiausiais šalies pareigūnais aktyviai bendravo 2003–2008 metais, kai vadovavo Prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

Koncerno „MG Baltic“ savininkas ir prezidentas Darius Mockus Vilniaus apygardos teisme pirmadienį stojo prie liudytojų pakylos koncerno politinės korupcijos byloje. Verslininkas teismui pasakojo apie kalėdinius susitikimus su politikais, bet tvirtino, kad koncernas su partijomis ryšių nepalaikė. Ikiteisminio tyrimo metu D. Mockui suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Trečiadieninis „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo posėdis Vilniaus apygardos teisme šį kartą kaip niekada gausus įvykių. Pagaliau, tiesa trumpam, prie liudytojų pakylos stojo koncerno savininkas ir prezidentas Darius Mockus, o koncerno teisininkas Romanas Raulynaitis kartu su Eligijumi Masiuliu prabilo apie pastarojo koncernui adresuotus prašymus iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį tęsia „MG Baltic“ teisininko, buvusio valdybos nario Romano Raulynaičio apklausą politinės korupcijos byloje. Teismas perklausė slaptus garso įrašus ir peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio susitikimai su Romanu Raulynaičiu.

Po ilgesnės pertraukos Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Pirmadienį prie liudytojų pakilos stojo buvęs koncerno „MG Baltic“ valdybos narys, koncerno teisininkas Romanas Raulynaitis. Ikiteisminio tyrimo metu R. Raulynaitis turėjo specialiojo liudytojo statusą. R. Raulynaitis dirba „MG Baltic“ koncerno teisininku nuo 2000-ųjų, koncerną jis įvardina didžiausiu savo klientu.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka trečiadienį teisme liudijo apie vykusius svarstymus sudaryti taikos sutartį tarp šios valstybės bendrovės ir koncerno „MG Baltic“ įmonės „Mitnija“ bei bendrovės „Kauno tiltai“ konsorciumo.

Vilniaus apygardos teismui tęsiant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, penktadienį prie liudytojų pakylos stojo buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.  Žemės ūkio ministrės pareigas V. Baltraitienė ėjo 2014–2016 metais. Darbo partijai politikė priklausė nuo 2003 iki 2017 metų, o Darbo partijos frakcijai Seime – nuo 2012 iki 2016 metų.

Po ilgesnės pertraukos Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Trečiadienį prie liudytojų pakilos stojo buvęs Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Įdomu tai, kad savo liudijimo metu, veikiausiai pats to nežinodamas, V. Mazuronis paneigė ankstesnį Vytauto Gapšio liudijimą. Darbo partijos pirmininko pareigas V. Mazuronis ėjo 2015–2016 metais.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme pirmadienį prie liudytojų pakylos stojo Seimo narė Irena Degutienė. Teismui parlamentarė pasakojo apie iš savo padėjėjo Lauryno Kasčiūno gautą siūlymą susitikti su tuometiniu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Aštrus ir tvirtas žodis bei griežta pozicija svarbiausiais šalies klausimais – turbūt už tokius prezidentavimo bruožus lietuviai prisimins pirmąją moterį Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Per 10 metų prezidentavimo šalies vadovė ne tik nevengė pastatyti į vietą prisidirbusių politikų, bet ir buvo kategoriškai nusiteikusi Lietuvai priešiškų valstybių atžvilgiu. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su garsiausiomis D. Grybauskaitės citatomis.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme penktadienį liudyti stojo buvęs konservatorius, Seimo narys Mantas Adomėnas. Už santykius su koncernu M. Adomėnas pernai pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos, o iš partijos frakcijos Seime pasitraukė netrukus po to.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme penktadienį liudyti stojo Seimo narė, buvusi Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja I. Šimonytė buvo 2013–2016 m. 2015 m. Lietuvos bankas Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Siūlyta nuo 200 iki 75 proc.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje penktadienį liudyti stojo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, parlamentaras Eugenijus Gentvilas. E. Gentvilas sakė R. Kurlianskį pažįstantis nuo 2001 m., kai meravo Klaipėdos miestui. Seimo narys sakė negalintis apibrėžti R. Kurlianskio pareigų, tačiau žinojo, kad jis dirbo su vienu didžiausių koncernų „MG Baltic“. „Vėliau su R. Kurlianskiu esu ranką paspaudęs 2012 m. spalio mėnesį „Neringos“ restorane.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje trečiadienį liudyti stojo buvęs Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Velička. 2015 m. Lietuvos bankas Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Siūlyta nuo 200 iki 75 proc. riboti palūkanas, nustatyti maksimalų 180 dienų terminą delspinigiams skaičiuoti, delspinigius nustatyti iki 0,5 proc.

Prie liudytojų tribūnos „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme turėjo stoti europarlamentaras, buvęs Liberalų sąjūdžio narys Antanas Guoga, tačiau posėdis netikėtai atidėtas iki kovo 8 dienos. Eksliberalas 2016 m. gegužę penkioms dienoms tapo laikinuoju Liberalų sąjūdžio pirmininku, kai iš šių pareigų pasitraukė teisėsaugos įtarimų sulaukęs Eligijus Masiulis.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teismas trečiadienį pakvietė liudyti buvusį Vilniaus merą, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininką Artūrą Zuoką Jis teismui pasakojo apie jam žinomą buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio įtaką politikai.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinamas buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys penktadienį paprašė Vilniaus apygardos teismo panaikinti prokurorų jam skirtus ribojimus išvykti iš šalies. „Prašau nevaržyti mano konstitucinių teisių su šeima laisvai pasirinkti savo laisvalaikį, kurio ne tiek daug ir turiu dėl teismo posėdžių, ir darbų“, – posėdyje sakė eksparlamentaras.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje liudyti prieš teismą penktadienį stojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Jis teismui papasakojo apie tris savo susitikimus su Raimondu Kurlianskiu.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį tęsia liudininkų apklausą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Šįkart prie tribūnos stojo žiniasklaidos pirkimo ir planavimo įmonės PHD generalinis direktorius Dalius Dulevičius. Dauguma kaltinamųjų advokatų teisėjų kolegijai pareiškė prašymą, kad posėdis vyktų už uždarų durų, nes jo metu gali būti aptariamos komercinės paslaptys, tačiau pasitarusi teisėjų kolegija nusprendė dalį posėdžio vykdyti atvirai.

Vilniaus apygardos teismas po kelių savaičių pertraukos vėl atsivertė „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą. Liudyti prieš teismą stojo buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas. Kiek anksčiau teismas jau apklausė D. Bradausko tėvą, buvusį Seimo narį Bronių Bradauską. Į teismą D. Bradauskas iškviestas dėl jo susitikimų su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje iškvietė pirmuosius liudytojus – buvusį Seimo narį socialdemokratą Bronių Bradauską ir televizijos pardavimų vadovą Tomą Bartininką.  Vis dėlto, kadangi T. Bartininkas savo liudijime gali atskleisti komercines televizijos paslaptis, daugumos kaltinamųjų gynėjai prašė, kad jo liudijimas būtų klausomas uždarame teismo posėdyje.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje iškvietė pirmuosius liudytojus – buvusį Seimo narį socialdemokratą Bronių Bradauską ir televizijos pardavimų vadovą Tomą Bartininką. Vis dėlto, kadangi T. Bartininkas savo liudijime gali atskleisti komercines televizijos paslaptis, daugumos kaltinamųjų gynėjai prašė, kad jo liudijimas būtų klausimas uždarame teismo posėdyje. Teisėjų kolegija prašymą atmetė.

„MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas tęsia byloje esančių vaizdo įrašų peržiūrą. Šįkart dėmesio centre – Raimondas Kurlianskis, Eligijus Masiulis ir Vytautas Gapšys. Viename teismo peržiūrėtų vaizdo įrašų – garsioji krata E. Masiulio automobilyje, kurios metu pareigūnai ir aptiko R. Kurlianskio jam perduotą alkoholio dėžutę su 90 tūkst. eurų grynais.

Vienas kaltinamųjų „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje atsisakius savo advokato ir gavus valstybės skirtą advokatą, kiti gynėjai piktinasi, kad šis neprašo pertraukos susipažinti su bylos medžiaga ir „imituoja gynybą“. Ketvirtadienio posėdyje Šarūnas Gustainis pareiškė atsisakantis savo advokato paslaugų. Jam paskirtas valstybės advokatas Aleksandras Doroševas. Advokatai pasipiktino Per dieną Š. Gustainiui paskirtas valstybės advokatas nustebino koncerną „MG Baltic“ ginantį Liną Belevičių.

Prestižinį Vilniaus tarptautinį prancūzų licėjų puola utėlės. Mokinių tėvai skundžiasi, kad mokymo įstaigoje kraują siurbiančiais parazitais užsikrėtė kone visa pradinukų klasė. Ir labiausiai dėl savo atžalų bijančius gimdytojus piktina, kad utėlės licėjuje karaliauja jau ne pirmus metus, tačiau įstaiga neva nesiima jokių priemonių. Esą šiemet joje nebeliko net ir visuomenės sveikatos priežiūros specialisto.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį patenkino kaltinamojo „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vytauto Gapšio gynėjo skundą ir leido jam pasidaryti prašomas baudžiamosios bylos dokumentų kopijas. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 7 dieną nutartimi tokį gynėjo prašymą buvo atmetęs. Lietuvos apeliacinis teismas pranešė padaręs išvadą, kad apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymą dėl bylos dokumentų kopijų darymo bylą nagrinėjant teisme.

Vilniaus apygardos teisme tęsiasi vadinamosios amžiaus bylos nagrinėjimas. Politinės korupcijos byloje  kaltinimai pateikti verslo koncernui „MG Baltic“, kelioms partijoms, politikams ir verslininkams. Išklausius kaltinamųjų advokatų prašymų, pereita prie kaltinamojo akto paskelbimo. Jo išklausę, visi kaltinamieji teigė nesutinkantys su jiems mestais kaltinimais.

Dar vienas Vilniaus apygardos teismo teisėjas nusišalino nuo koncerno „MG Baltic“ bylos. Teisėjas Arūnas Kisielius penktadienį priėmė nutartį dėl nusišalinimo. Jis motyvuoja, kad jau dalyvavo kitoje byloje, kurioje kaltinimai buvo pateikti Darbo partijai ir tuometiniam parlamentarui Vytautui Gapšiui. A. Kisielius buvo vienas iš trijų kolegijos teisėjų, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjusių ir 2013 metų liepą paskelbusių nuosprendį Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje.

Teisėsauga baigė 589 dienas trukusį tyrimą dėl vieno didžiausių verslo koncernų Lietuvoje „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos galimos politinės korupcijos. Jo metu buvo apklausti daugiau nei 150 asmenų, apie 50 iš jų – buvę ar esami Seimo nariai, eksministrai, europarlamentarai. Vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo atlikta daugiau nei 30 kratų, patikrinta apie 50 elektroninių prietaisų ir laikmenų, gauta apie 50 specialistų išvadų. BNS pateikia pagrindinius bylos faktus.

Klaipėdos apygardos teismas pirmadienį ketina pradėti nagrinėti prekyba poveikiu kaltinamos buvusios prokurorės Ritos Aliukonienės bylą. Su ja bus teisiamas ir kelių ženklinimo bendrovės „Kasandros grupė“ savininkas Arūnas Cicėnas. Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiajame Teisme. „Pirmajame posėdyje numatyta ir liudytojų apklausa. Liudytojus planuojama apklausti ir antradienį“, – BNS sakė teismo atstovė Laima Domarkienė.

Apie politikus, kandidatus į Seimą, žinome beveik viską. Nuo to, kiek pajamų jie turi ar su kuo kartu gyvena, iki asmeninių hobių. Tačiau, bent jau daliai rinkėjų, gali būti ne mažiau svarbu, nei informacija apie tai, kad kandidatas mėgsta medžioti, skaityti knygas ir leisti laiką su šeima, žinoti jo tikėjimo pasirinkimą, kuris gali nulemti ir vėliau jam teksiančius priimti svarbius sprendimus.

Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, „darbietis“ Vytautas Gapšys ir „tvarkiečių“ atstovas Petras Gražulius – trys į korupcinius skandalus patekę politikai elgiasi labai skirtingai. Vienas atsistatydino, dingo iš akių ir atsitvėrė tylos siena, kitas su šypsena priėmė jam mestus įtarimus, o trečias užkūrė neįtikėtiną šou. Ką reiškia tokios skirtingos politikų reakcijos ir kodėl jie taip elgiasi? Pastarasis pusmetis Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) – tikras darbymetis.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį priims sprendimą dėl Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio prašymo nutraukti jo kaip Seimo nario įgaliojimus. Tokį prašymą VRK gavo pirmadienį. V.Gapšys pageidauja parlamentaro mandato atsisakyti nuo trečiadienio, rugpjūčio 3-iosios. Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, netenkinti šio prašymo būtų galima vieninteliu atveju, jeigu Seimo narys neatvyktų į komisijos posėdį ir nepatvirtintų savo apsisprendimo. Tokią procedūrą numato įstatymai.

Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė prašymą nutraukti jo įgaliojimus parlamente. Parlamentaro mandato „darbietis“ nori atsisakyti nuo rugpjūčio 3-iosios. „Dabar jie, Vyriausioji rinkimų komisija, turi sušaukti posėdį ir man pažadėjo, kad posėdį sušauks rytoj (antradienį – BNS) po pietų, tai aš tame posėdyje prašysiu, kad nuo kitos dienos to mandato ir nebeliktų“, – pirmadienį žurnalistams sakė V.Gapšys.

Seimo narys „darbietis“Vytautas Gapšys pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) planuoja įteikti prašymą nutraukti jo įgaliojimus. Sprendimą trauktis iš Seimo V.Gapšys paskelbė prieš savaitę Darbo partijos tarybos posėdyje. Prašymą ne iškart, o po savaitės BNS jis sakė teikiantis, nes norintis atleisti padėjėjus, sutvarkyti kitus teisinius klausimus.

Agresyvi rinkimų kampanija, aštrus atkirtis politiniams oponentams, partijos lyderis, kurio charizma erzina net kitų partijų lyderius – tokią Darbo partiją rinkėjai matė jau seniai. Panašu, jog šiuos „darbiečių“ privalumus atgaivinti pabandęs dabartinis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis patyrė fiasko.

Seimo nario statusas tautos išrinktajam garantuoja krūvą įvairių privilegijų, kurių viena svarbiausių – teisinė neliečiamybė. Šis imunitetas saugo parlamentarą nuo politinio persekiojimo, neleidžia teisėsaugai tirti politiko veiksmų bei jį bausti. Vis dėlto, ne paslaptis, jog neliečiamybė neretai tampa įstatymus pažeidusių, korumpuotų politikų skydu. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti visas „nešvarias“ istorijas, į kurias buvo įsipainioję Lietuvos parlamentarai.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio išreikšta abejonė dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kratų buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir Darbo partijos vicepirmininko Vytauto Gapšio namuose bei darbo vietose teisėtumo gali tapti svarbia korupcija įtariamų politikų gynybos strategijos dalimi. „Aš, kaip teisininkas, suprasčiau, kad krata asmeninėse patalpose Seimo nario, kaip ir jo darbo patalpoje, taip pat yra laisvės suvaržymas. Kiti teisininkai galvoja kitaip.

Vienas – suglumęs, pasimetęs, visiškai išmuštas iš vėžių, kalbantis apie pasitraukimą iš pareigų. Kitas – ramus, besišypsantis, pokštaujantis ir net su ironija prisimenantis istoriją apie savo apatinius. Štai taip skirtingai į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) reidus reagavo buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis ir Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų dėmesys politikams vis stiprėja. Teisėsaugininkų akiratyje pastaruoju metu atsiduria ne tik valdančiųjų partijų atstovai, bet ir opozicija – STT agentų vizito sulaukė opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, kuriam ketinama pareikšti įtarimus dėl itin stambaus masto kyšio ėmimo. Ketvirtadienį pranešta, kad STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu.

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį skelbs sprendimą Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ baudžiamojoje byloje. Ši byla pirmą kartą buvo atversta dar 2008 m., partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas jau išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau būtent šiandien teismo paskelbtas verdiktas įsigalios. Portalas tv3.lt siūlo apžvelgti 10 svarbiausių, įdomiausias šios bylos epizodų.

Valdančiosios koalicijos atstovai smerkia pirmojo faktinio Lietuvos vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sprendimą atsisakyti dalyvauti parlamento renginiuose, minint 25-ąsias Sausio 13-osios metines. V. Landsbergis šiemet nedalyvaus Laisvės gynėjų atminimo renginiuose Seime – nei gynėjų susitikime, nei iškilmingame minėjime, kuriuose tradiciškai kasmet būdavo.