v. andrejevas

Susisiekimo ministerijai priekaištaujant Kelių direkcijai dėl prastai panaudojamų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) ir Europos Sąjungos (ES) lėšų, direkcijos vadovas sako, kad skaičiai rodo ką kita. Anot Vitalijaus Andrejevo, ministerijos atlikto audito ataskaitoje nurodyti kaltinimai Kelių direkcijai yra nepagrįsti.

Valdžios sprendimas užšaldyti reikšmingą dalį Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, jas nukreipiant socialinėms išmokoms, turės neigiamos įtakos šalies kelių tinklų plėtrai, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas. „Pinigų jau trūksta, apie tai esame parašę jau ne vieną raštą. Mes negalime meluoti, kad kažką įgyvendinsime neturėdami tam finansų, todėl visus besikreipiančius informuojame apie faktinę situaciją“, – interviu BNS sakė V. Andrejevas.

Baigtas rekonstruoti apie 22 kilometrų ilgio Panevėžio aplinkkelis – jis yra magistralės „Via Baltica“ dalis. Per kelerius metus į projektą investuota beveik 45 mln. eurų. „Magistralėje „Via Baltica“ atlikti darbai ypač svarbūs eismo saugai ir važiavimo komfortui. Svarbiausioje šalies magistralėje šiaurės–pietų kryptimi sudarytos sąlygos važiuoti greičiau, kartu sumažinant eismo įvykių riziką“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Teismas sustabdė Kelių direkcijos skelbtą 2,6 mln. eurų (su PVM) vertės 100 vienetų vidutinio greičio matuoklių įrengimo konkursą. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 21 dieną Latvijos ir Lietuvos kapitalo bendrovės „Belam LT“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkurso procedūras, BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė. Anot teismo, kitu atveju bus pažeistas viešasis interesas, susijęs su sąžininga konkurencija ir efektyviu valstybės lėšų panaudojimu.

Lietuvos automobilių kelių direkcija ketina tvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takus prie valstybinės reikšmės kelių. Direkcijos vadovas sako, jog pirmiausia bus tikrinama šių takų kokybė, be to, iki jų remonto dar teks išsiaiškinti, kiek jų priklauso direkcijai. Pasak Vitalijaus Andrejevo, iki šiol nėra atliktas joks šių takų būklės vertinimas, o tam būtina jų inventorizacija.

Automobilių kelių direkcija už 3,4 mln. eurų iki šių metų pabaigos ketina remontuoti 7 kilometrų ilgio kelio Klaipėda-Palanga ruožą. Pasak direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, kelią planuojama rekonstruoti tik iš vienos pusės – Palangos kryptimi, nes kitoje pusėje jo būklė yra patenkinama. „Ten bus dangos remontas, kad būtų užtikrintas saugus ir komfortiškas važiavimas“, – BNS sakė V. Andrejevas.

Tranzitinio eismo atskyrimas nuo vietinio, keturios eismo juostos, kur leidžiamas greitis – 130 km/val., jungiamieji keliai su leistinu greičiu 90 km/val., skiriamosios juostos įrengimas, skirtingų lygių sankryžos – tai esminiai tarptautiniai standartai, kurie diegiami rekonstruojant valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 56,83 iki 97,06 km.

  Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pareiškus, kad Automobilių kelių direkcija turi nutraukti 9,46 mln. eurų vertės Rusnės estakados statybų sutartį, direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas sako, kad sutarties nenutrauks, nes būtų sužlugdytas vietos gyventojams svarbus projektas.   „Rusnės gyventojai estakados laukė dešimtmečius, o šio projekto sustabdymas sužlugdytų teisėtus jų lūkesčius, tuo labiau, kad projektas jau praktiškai baigtas.

Vasarį pagrindiniuose keliuose buvo išjungti čia esantys 139 momentiniai greičio matuokliai. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) paaiškina, kas laukia vairuotojų ir kaip bus užtikrinamas saugumas keliuose, o policija dalinasi vaizdais, kaip gaudomi pažeidėjai keliuose nežymėtais automobiliais.

Mėgėjai greitai lakstyti automobiliu gali džiaugtis. Jau kitą savaitę bus išmontuoti visi užmiestyje įrengti stacionarūs greičio matuokliai – vadinamieji inkilai. Tiesa, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir kelių policija sako, kad vairuotojai neturėtų atsipalaiduoti – keliuose lieka nežymėti policijos automobiliai, vidutinio greičio matuokliai, o jeigu reikės, pakelėse ims stovėti ir policijos pareigūnai su radarais rankose.

Nuo vasario 11 dienos valstybinės reikšmės keliuose bus išjungti 139 momentiniai greičio matuokliai, antradienį patvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kaip teigia direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas, šie matuokliai bus išjungti ir išmontuoti, nes baigėsi sutartis su paslaugos tiekėjais, tačiau savivaldybėms priklausančių matuoklių dar liks. Taip pat iki 2020 metų planuojama pastatyti 60 naujų momentinių greičio matuoklių naujose vietose.

Be leidimo ir neaišku, kieno įrengtos dvi beveik 1,4 tūkst. kvadratinių metrų ploto transporto stovėjimo aikštelės magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, greta Kauno prekybos centro „Mega“, tikriausiai bus išardytos, žada Automobilių kelių direkcijos vadovas. Pasak Vitalijaus Andrejevo, galutinis sprendimas bus priimtas vėliau. Jis įsitikinęs, kad aikštelės netaps kliuviniu Sargėnų viaduko ir tilto prie „Megos“, šalia Vilniaus–Klaipėdos automagistralės, statybai.

Magistralė Vilnius-Kaunas per dvejus metus bus rekonstruota į automagistralę, o leistinas greitis joje vasarą bus padidintas nuo 110 iki 130 kilometrų per valandą. Maksimali projekto vertė siekia apie 65,6 mln. eurų. Automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas teigia, jog visame kelyje nuo Vilniaus iki Kauno numatoma įrengti saugaus eismo priemones bei greičio valdymo ir įspėjimo sistemas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija šią savaitę paskelbė antrąjį 24,4 mln. eurų maksimalios vertės magistralinio kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursą. Pirmojo maždaug 20 mln. eurų vertės konkurso laimėtojas turėtų būti paskelbtas netrukus. Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas patvirtino, kad rangovas turės suprojektuoti ir pastatyti viadukus ties 16-tu kelio kilometru, kur baigiasi keturių juostų kelias, ir 21-ame kilometre esančioje sankryžoje į Nemenčinę.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pirmadienį paskelbė dar vieną – 1,3 mln. eurų vertės estakados kelyje Šilutė–Rusnė prieigų statybos rangos konkursą. Direkcijos vadovas tikina, kad estakada gyventojai galės naudotis kitų metų gegužę, kaip skelbta anksčiau. Pirmadienį paskelbtas konkursas yra dalis papildomų darbų, kurių poreikis kilo paaiškėjus, jog po rekonstruojamu keliu yra durpių sluoksnis.

26,25 mln. eurų kainavęs prieš trejus metus nutiestas ir iki šiol nenaudojamas Panemunės aplinkkelis pasienyje su Karaliaučiaus sritimi yra nekokybiškas, pareiškė Susisiekimo ministerija. Ministerija pranešė ketinanti kreiptis į kelio statytojus dėl akivaizdaus broko. Anot jos, prieš trejus metus nutiestas kelias vietomis įdubęs apie 1 metrą. Kelių direkcijos vadovas sako, kad po keliu yra 5 metrų durpių sluoksnis.

Kaip BNS sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas, 25 vidutinio greičio matuoklių sistemos, iki šiol tik fiksavusios pažeidimus, nuo pirmadienio duomenis apie juos perduos Administracinių nusižengimų registrui. „Pačios sistemos jau buvo fiziškai įrengtos, tik buvo iškilęs ginčas dėl jų pirminės metrologinės patikros.

„Senukų prekybos centro“ akcininkų Rakauskų šeimos netiesiogiai valdomam Kauno prekybos centrui „Mega“ per teismus bandant stabdyti Islandijos plento rekonstrukcijos projektą, Lietuvos automobilių kelių direkcija bando aiškintis, kas įrengė automobilių stovėjimo aikštelę šalia magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda, greta „Megos“. Kelių direkcijos laikinasis vadovas sako, jog aikštelė yra neteisėta, nes automobilių vietos įrengtos valstybinio kelio žemėje.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos suplanuotos magistralinio kelio Vilnius–Klaipėda atkarpos Kaune – Islandijos plento – rekonstrukcijos planas nebus keičiamas, kaip to nori patogesnio privažiavimo siekiantis Kauno prekybos centras „Mega“, sako laikinasis direkcijos vadovas. Vitalijus Andrejevas pirmadienį pranešė, kad direkcija atmetė verslininkų pasiūlytą taikos sutartį. Jis tikisi, kad „Megos“ valdytoja atsiims ieškinį, kuriuo siekia sustabdyti plento rekonstrukcijos darbus.