užsienio investicijos

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) praėjusių metų gruodžio pabaigoje siekė 19,3 mlrd. eurų – 4,1 proc. daugiau nei tuo pat metu 2019-aisiais. Sukauptos TUI sudarė 39,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Vidutiniškai vienam šalies gyventojui gruodžio pabaigoje teko 6912 eurai TUI, teigiama Statistikos departamento pranešime. Didžiausi investuotojai ir toliau yra Švedija (3,6 mlrd. eurų), Estija (2,8 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (2,1 mlrd.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kuo amerikiečiai yra pranašesni už europiečius? Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, amerikiečiai daug drąsesni ir dažniau įgyvendina savo idėjas: kuria verslus, smulkias ir vidutines įmones, užsiima kita veikla, iš kurios gali savarankiškai susikurti materialinę gerovę. Šios grandies verslų stiprinimas gali būti išeitis ir Lietuvos regionams, kurie kasmet demografiškai vis labiau traukiasi.

 Susitraukusios eksporto rinkos ir Rusijos ekonominio sąstingio pernai pristabdytas Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas šiemet bus dvigubai didesnis ir kils nuo 1,6 iki 3,2 proc.

 2014-ieji Lietuvos startuoliams buvo rekordiniai metai, iš Lietuvos ir užsienio rizikos kapitalo fondų jie pritraukė 46 mln. eurų investicijų. Tai leido startuoliams įkurti beveik pusantro šimto naujų darbo vietų, o per metus į valstybės biudžetą jie sumokėjo per 2 mln. eurų mokesčių. Specialistai pastebi, kad startuolių sėkmę lemia ne tik tai, kad turime pasaulines tendencijas atitinkančių idėjų ir talentingų specialistų, tačiau ir mūsų investicinė bei verslo aplinka.

Vilnius tarptautiniame tiesioginių užsienio investicijų reitinge „Best to invest“ įvertintas geriau nei Turkijos sostinė Ankara ar Čekijos sostinė - Praga ir yra šeštas tarp rytų Europos miestų. Vilnių aplenkė Rusijos didmiesčiai Maskva ir Sankt Peterburgas, kaimyninės Lenkijos sostinė Varšuva, Rumunijos Buchareštas, Turkijos didmiestis Stambulas.

Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorė Paskyrus naują Ūkio ministrą, viešojoje erdvėje atsinaujino diskusijos apie verslą bei investicijas skatinančių institucijų efektyvumą ir sukuriamą naudą. Atrodo jau buvome aptarę daug valstybės valdymui aktualių aspektų ir tai turėjo paskatinti argumentuotas ir į ilgalaikius valstybės tikslus orientuotas diskusijas. Deja, iki šiol girdėti pasisakymai rodo, kad iki konstruktyvaus dialogo dar esame toli.

Informacinių technologijų (IT) centrui „Barclays“ Lietuvoje trejus metus vadovaujantis Giedrius Dzekunskas tikina, kad didžiausias kompanijos turtas yra žmonės, kurie čia dirba. Kol stovime „Barclays“ priimamajame ir kalbamės, kad Lietuvoje reikėtų daugiau gerų naujienų, atkreipiu dėmesį, kad pats G. Dzekunskas į daugelį dalykų žvelgia itin pozityviai. Jis tik gūžteli pečiais. „O ko daugiau reikia?“ – šypsosi.

2012 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje ir sukauptosios Lietuvos investicijos užsienyje buvo mažesnės negu 2012 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje, tačiau didesnės negu 2011 m. birželio 30 d., – skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas.

Tauragės rajono savivaldybė galutinai nutraukė verslo „ryšius“ su Pietų Korėjos bendrove „LK Development“. Savivaldybės Taryba nusprendė nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, 2011-aisiais sudarytą su korėjiečiais. Viskas, kas liko iš garsių kalbų apie milijonines investicijas, – dvylika jų paliktų lempų.

Pervedimai į Lietuvą iš Europos Sąjungos paramos fondų 2012 m. gegužės mėnesį sudarė 528 mln., o privačių asmenų pervedimai iš užsienio - 321,9 mln. litų, pranešė Lietuvos bankas. Palyginti su balandžio mėnesiu, pervedimai iš ES paramos fondų padidėjo 19,6, o privačių asmenų pervedimai - 16,4 proc. 2012 m. sausio-gegužės mėnesiais pervedimai iš ES paramos fondų sudarė 1,7 mlrd., o privačių asmenų pervedimai iš užsienio - 1,3 mlrd. litų.

2012 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje ir sukauptosios Lietuvos investicijos užsienyje buvo didesnės tiek lyginant su 2011 m. pabaiga, tiek ir su 2011 m. kovo 31 d., skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniais duomenimis, 2012 m. pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. litų (4,6 proc.

Lietuvą ir Kazachstaną sieja ne tik skaudūs istoriniai išvyvenimai, bet ir pamažu atgimstanti ekonominė šalių partnerystė. Trūksta šio laikmečio specialistų – Ar tiesa, kad vis daugiau Lietuvos verslininkų vyksta į Kazachstaną, nes šioje šalyje mato puikių verslo perspektyvų? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė trumpam į Lietuvą grįžusio Kazachstano Karagandos srities lietuvių bendruomenės „Lituanika“ pirmininko, sėkmingai šioje šalyje verslą kuriančio Vitalijaus Tvarijono.

Apie ateinančius investuotojus kalbama daug ir noriai, tačiau išeinantieji dažnai gaubiami paslapties šydo. Varžo teisinis netikrumas Turbūt bene garsiausia iš Lietuvos bandomų išprašyti užsienio investuotojų istorija – danų kompanijos „Saerimner“. Kalvarijos savivaldybėje kiaulių fermas įsirengę danų verslininkai jau penkerius metus kovoja su vietos valdžia, norinčia ją išprašyti namo. Konflikto priežastis – iš fermų sklindanti didžiulė smarvė, su kuria negali apsikęsti vietiniai.

„Barclays“, IBM ir „Western Union“ – trys garsiausi laimikiai, kuriuos iki šiol pavyko Lietuvai sumedžioti investicijų horizontuose. Kas seks po jų? Investuotojus suviliojo dėmesiu „Jeigu žiūrėsime pagal investicijų dydį, šios investicijos nebus didžiausios, jos yra garsiausios. Tai yra didelių žinomų vardų atėjimas, kuris paprastai pavilioja ir kitus investuotojus.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų kvietimu (PPPAR) Panevėžyje viešėjusi Kinijos Heilomgjiango provincijos vadovų ir verslininkų delegacija susidarė pačius geriausius įspūdžius apie miestą. Tačiau apie galimas investicijas jame svečiai kol kas kalbėjo tik teoriškai.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad Lietuva turėtų iš Japonijos mokytis, kaip kurti ir palaikyti smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris tampa viduriniosios klasės oraus ir atsakingo gyvenimo pagrindu. Anot Seimo spaudos tarnybos pranešimo, tai I. Degutienė sakė po susitikimo su Japonijos užsienio prekybos organizacijos (JETRO) prezidentu Hidehiru Joku (Hidehiro Yokoo) ir kitais vadovais Tokijuje.

Išankstiniais duomenimis, 2011 m. antrąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. litų (4,3 proc. BVP). Palyginti su 2011 m. pirmuoju ketvirčiu, TUI įplaukos Lietuvoje padidėjo 202,8 mln. litų, arba 21,1 procento, o palyginti su 2010 m. antruoju ketvirčiu (tuomet buvo TUI nutekėjimas), – 1,5 mlrd. litų. TUI įplaukų padidėjimą Lietuvoje lėmė kito kapitalo srauto padidėjimas ir neigiamo reinvesticijų srauto sumažėjimas.

Tarptautinės audito ir konsultacijų įmonės „Ernst&Young“ atliktas tyrimas parodė, kad pernai užsienio investicijos į Europą pasiekė prieškrizinį lygį, informuoja BBC. Dėl šių investicijų buvo finansuotas rekordinis projektų skaičius - net 3 tūkst. 757 projektai, 14 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Užsienio investicijos taip pat padėjo sukurti 137 tūkst. darbo vietų, o tai yra 10 proc. daugiau nei 2009-aisiais. JAV investuotojų finansuotų projektų skaičius pernai išaugo 24 proc.

Lietuvoje praėjo laikai, kai gatve einantį užsienietį pasitikdavo ne tik žvilgsniai, bet ir įkyriai badantys pirštai. Kad ir kokie sunkumai kamuotų Lietuvos verslą, užsieniečiai sako čia matantys vis daugiau galimybių prisidėti prie Lietuvos ekonomikos ir investuoti. Pelno nėra „Į verslą Lietuvoje jau teko investuoti šimtą tūkstančių. Grąžos kol kas – jokios.

Verslininkai ir politikai turi vienyti jėgas, kad Lietuvoje būtų išsaugomi kvalifikuoti darbuotojai. Todėl, anot šalies vadovės, būtina susilaikyti nuo progresinių mokesčių, kurie labiausiai ir paliestų vidutinės bei aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Pokriziniam verslui atsitiesti, anot Prezidentės, būtina išlaikyti kvalifikuotus specialistus.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ vasario mėnesį atliko Lietuvos gyventojų požiūrio į užsienio investuotojus tyrimą. Nors jo duomenimis, dauguma (78 proc.) respondentų teigia, kad užsienio investicijų reikia, tačiau verslininkai neretai susiduria su priešišku požiūriu į jų verslą. Tad koks gi socialinis Lietuvos investicinio klimato portretas? Apie tai svarsto investuotojai, ekonomikos analitikai, žurnalistai.

Po vizito Norvegijoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neišnaudojo dar daug bendradarbiavimo galimybių su Šiaurės šalimis. Per šalies vadovės apsilankymą šimtametę patirtį turinčioje vienoje garsiausių Europoje „Fiskerstrando“ laivų statykloje užbaigtas keltas, pagamintas Klaipėdoje, bendroje Norvegijos ir Lietuvos įmonėje, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Norvegijos šiaurės vakaruose esanti Sulos savivaldybė garsėja 1950 metais įkurta laivų architektūros, statybos ir...

Siūloma sudaryti darbo grupę, kuri parengtų galutinius atitinkamų teisės aktų projektus, leisiančius į kino gamybą pritraukti užsienio investicijas. Su tokiu prašymu į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių kreipėsi parlamentaras Petras Auštrevičius. „Dėl audiovizualinių kūrinių gamybą skatinančių priemonių efektyvios politikos nebuvimo Lietuva yra nekonkurencinga kitų šalių atžvilgiu ir nepagrįstai praranda galimybes pritraukti daugybę užsienio filmų gamybos projektų.

Po nesėkmingų derybų su Pietų Korėja dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje, šalis derasi su Japonija, penktadienį pranešė „Bloomberg“. Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas šiandien Tokijuje surengtame susitikime su Yoshikatsu Nakayama, Japonijos energetikos viceministru, diskutavo apie branduolinę energetiką, atsinaujinančius energijos šaltinius ir efektyvias jų panaudojimo technologijas.

Lietuvoje su darbo vizitu besilankantis Europos komisaras Laslas Andoras (Laszlo Andor) pabrėžia, jog gaivinant ekonomiką ir mažinant nedarbą būtina gerinti verslo aplinką skatinant užsienio investicijas bei rengti darbo jėgą pagal ekonominius poreikius.

Per penkerius metus Vyriausybė įsipareigojo 210 mln. litų skirti ne savo šalies verslo ir mokslo bendradarbiavimui skatinti, o užsienio informacinių technologijų milžinui, kurio veikla Lietuvoje slepiama nuo visuomenės. Praėjusią savaitę premjeras Andrius Kubilius džiūgavo, kad tarptautinė informacinių technologijų milžinė kompanija IBM su mūsų Vyriausybe pasirašė unikalią sutartį dėl bendro mokslinių tyrimų centro įkūrimo Lietuvoje.

Praėjusią savaitę premjeras Andrius Kubilius džiūgavo, kad Lietuva pasirašė sutartį su galinga kompanija IBM, kuri steigs Lietuvos tyrimų centrą. Tačiau paaiškėjo, kad kompanijos atėjimas mums kainuos net 210 mln. litų per penkerius metus. Reikalauja pasiaiškinti Vakar parlamentarų grupė iš Seimo krikščionių frakcijos kreipėsi į Vyriausybę, reikalaudama šios pasiaiškinti dėl su IBM pasirašytos sutarties.

Latvija nekilnojamąjį turtą (NT) perkančius užsieniečius vilioja ypatingomis lengvatomis. Ar verta Lietuvai sekti kaimynų pavyzdžiu? Nuo šių metų liepos 1-osios Latvijoje įsigaliojo įstatymo pataisos, suteikiančios ypatingas lengvatas užsieniečiams, nusprendusiems įsigyti nekilnojamojo turto šioje šalyje. Tai leidimas nuolat gyventi Latvijoje, kartu be vizų keliauti po Šengeno zoną.

2009 m. Lietuvoje naujus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus inicijavusios 28 bendrovės sukūrė beveik 5500 darbo vietų, jos šalyje pernai investavo daugiau nei 3,5 mlrd. litų (1 mlrd. eurų).   2005-2009 m.  205 užsienio bendrovės Lietuvoje investavo 18 mlrd. litų (5,23 mlrd. eurų ) ir sukūrė 34 800 darbo vietų.  Tokie duomenys skelbiami pasaulinėje tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazėje „FDiMarkets.

Kiek milijonų Lietuvos Vyriausybė skyrė britų banko „Barclays“ centro kūrimui Vilniuje? Kiek britai investuos mainais į valstybės dotaciją? Ką apskritai jie veiks mūsų šalyje? Atsakymų į šiuos klausimus jau pusmetį Vyriausybė negali pateikti. Ne ką daugiau vakar galėjo pasakyti ir centro atidaryme dalyvavę banko vadai. Vien skandinavų maža Lietuvoje darbą oficialiai pradėjo Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ informacinių technologijų (IT) centras.

Vakar Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos pasiūlymui sudaryti sąlygas teikti paramą mažesniems negu 20 mln. litų vertės investicijų projektams, praneša Ūkio ministerija. Sprendimas priimtas pritarus Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos pakeitimams. Pakeitimai, pasak ministerijos, leis pritraukti investicijų į prioritetines Vyriausybės sritis – aukštesnės pridėtinės vertės gamybą ir paslaugas bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektorių.

Pagal Lietuvoje investuotų lėšų kiekį tebepirmauja švedai, tačiau praeitų metų trečiąjį ketvirtį jų investicijos sumažėjo 15 proc., o Rusijos – padidėjo 35 proc., išankstinius duomenis skelbia Statistikos Tiesioginės užsienio investicijos 2009 m. trečią ketvirtį buvo 3,3 procento didesnės nei 2009 m. liepos 1 d. ir sudarė 34,2 mlrd. Litų. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 10 259 litai investicijų. Per trečiąjį ketvirtį daugiausia padidėjo Rusijos (34,6 proc.), Danijos (18,9 proc.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2009 m. spalio 1 d. sudarė 34,2 mlrd. litų ir buvo 3,3 procento didesnės nei 2009 m. liepos 1 d. (33,1 mlrd. litų) ir 0,7 procento didesnės, palyginti su 2008 m. spalio 1 d. duomenimis (34,0 mlrd. litų). Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 10 259 litai (2008 m. spalio 1 d. – 10 134 litai) tiesioginių užsienio investicijų.