už lietuvą lietuvoje

Politikais nepasitikintys rinkėjai ir patys ne visada atvirai pasako, už ką balsavo Seimo ar prezidento rinkimuose. Lietuvos rinkėjų požiūris į politikus dažnai būna gana nihilistinis. Jei kuris nors turtingas ir kandidatuoja – vadinasi, prisivogė. Jei neturtingas – vadinasi, eina vogti. Net dalyvaudami anoniminėse apklausose rinkėjai ne visada sako tiesą,  Sociologai prisipažino ir per šiuos rinkimus biją nelauktų paklaidų.

Susirūpinęs Seimo rinkimų kampanijos eiga nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ reiškia protestą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), toleruojančiai, jo nuomone, įstatymų pažeidimus ir sudarančiai sąlygas rinkimuose „konkuruoti ne idėjomis ir programomis, bet turimu pinigų kiekiu“. Kaip pranešta spaudos konferencijoje Seime, tokį protestą ketvirtadienį nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ vardu VRK įteikė Jungtinio rinkimų štabo koordinatorius Eugenijus Skrupskelis.

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ „Facebook“ paskyroje, kurioje yra nuoroda į oficialų susivienijimo tinklalapį, nuolat publikuojamos naujienos, susijusios su koalicijos veikla ir jos nariais. Be to, viešinami kandidatų rinkiminiai plakatai ir šūkiai, galima aptikti ir kiek pikantiškų agitacinių vaizdo medžiagų.

Tam, kad išgarsėtų prieš rinkimus politikai griebiasi įvairių priemonių ir gudrybių, tačiau, kaip žinia, lengviausias būdas sulaukti visuomenės dėmesio – padaryti ar pasakyti ką nors skandalingo arba sužibėti iš „blogosios pusės“, kad apie tai būtų kalbama ir diskutuojama. Neseniai Balsas.lt paviešino vienos kandidatės politinę programą, kurioje buvo padaryta daugiau nei 30 gramatinių klaidų.

(Jeigu darbas yra apmokamas tiek pat, kiek ir nedarbas, reiškia, kad arba už nedarbą yra mokama per daug, arba už atliktą darbą yra atsilyginama juokingai mažai) Šį straipsnį paskaityti užtruks daugiau nei 90 sekundžių – t.y. laiką, kurį Vyriausioji rinkimų komisija skiria partijai, kad atsakytų į vedėjo klausimą. Tačiau, manau, jog skaitytojas naudos turės tikrai daugiau, nei aklas spoksojimas į dėžę su ekranu, kurios pagalba vykdomas smegenų plovimas.

Pirmadienį vienas judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ aktyvistų, nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas žurnalistams pareiškė, kad artimiausią šeštadienį judėjimas rengia naują mitingą Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.

Joks pilietis, nesusidūręs asmeniškai, nepatikės, kad taip smulkmeniškai, skrupulingai ir priekabiai gali būti tikrinami legalūs politinės kampanijos finansai, jie per padidinamąjį stiklą stebimi tiek iš VRK, tiek iš VMĮ pusės. Tuo pačiu ciniškai ir abejingai nekreipiamas dėmesys į didžiulius nelegalių pinigų srautus, naudojamus tam pačiam tikslui.

Minimali mėnesinė alga (MMA) turi būti ne mažesnė, nei skurdo rizikos lygis, t.y. 1000 litų, – mano koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovas Arvydas Akstinavičius. Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujantis Seimo narys Algirdas Sysas teigia, kad MMA iki tiek padidintų jau nuo kitų metų pradžios. Liberalų Sąjūdžio kandidatas Arūnas Štaras atkerta, kad svarbiausia kurti darbo vietas ir liberalizuoti darbo santykius.

Artėjančiuose Seimo rinkimuose apstu ir bandančiųjų „pasiimti savo garantuotą vienmandatę parapiją“, ir norinčiųjų mesti iššūkį priešo teritorijoje. Sporto pasaulyje žodžiai „mirtininkų grupė“ daugumai yra visiškai aiškūs. Jei į Pasaulio futbolo čempionato grupę patektų Brazilija, Prancūzija ir Anglija – ji tikrai būtų pakrikštyta „mirtininkų“ grupe, nes joje besikaunančioms komandoms sunku būtų patekti į antrą etapą.  Seimo rinkimų vienmandatininkų padėtis yra panaši.

Rinkimuose į naują Seimą dalyvausiančios partijos ir koalicijos atstovai antradienį per Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) surengtą burtų traukimo ceremoniją išsitraukė rinkimų numerius. Pirmasis numeris atiteko Liberalų sąjūdžiui. Šios partijos atstovai plojimais apdovanojo tokį, jų vertinimu, sėkmingą Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio pasirinkimą.

Keturių nedidelių partijų koalicijai „Už Lietuvą Lietuvoje“ vadovaujantis buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas teigia, kad būtent jo vadovaujama jėga yra tikroji opozicija valdančiajai sistemai.

Š. m. gegužės 17-osios rytą pakraupo visa Lietuva… Tokio neregėto masto ciniškumu persunktai, mergaitės ėmimo iš jos  namų, karinei operacijai neliko abejingų. Šoko ištikti, pamatę perteklinį jėgos demonstravimą, nusivylę šalies teisėsauga, žmonės puolė prie Prezidentūros rūmų, vildamiesi sulaukti palaikymo, padrąsinimo, turėdami Vilties, kad Tiesa Jūsų asmenyje bus apginta… Pakilusi nepasitenkinimo banga pagimdė nepakartojamą Vienybės ir Bendrystės jausmą.

„Šmėkla”, klaidžioja po Lietuvą… Vienybės „šmėkla”, ne vienam baimę įvaranti… Jie bijosi. Bijo šalies žmonių vieningumo, solidarumo ir bendruomeniško veiksmo. Jie  - tai tie,  kurie veikdami kaip “penktoji kolona”, baigiantys iš vidaus sunaikinti Lietuvos valstybę.

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ politinė taryba nutarė rugpjūčio 23 d. organizuoti Baltijos kelio atminties akciją – judančią automobilių koloną nuo Vilniaus iki Saločių. „Apie šią akciją bus plačiau pranešta š.m. rugpjūčio 17 d., penktadienį, 10.00val.

Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ į Seimo rinkimus ves Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, įrašyta pirmuoju numeriu sąraše. Į Seimą su šiuo susivienijimu taip pat bandys patekti visuomenės ir politikos veikėjai, mokslo daktarai, Nepriklausomybės akto signatarai.

Marijampolėje šeštadienį įvykusiame Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ koalicijoje dalyvaujančių partijų tarybų bei visuomeninių judėjimų atstovų jungtiniame susirinkime buvo patvirtintas jungtinis koalicinis Seimo rinkimų sąrašas.

Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, Marijampolėje įvyko Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ koalicijoje dalyvaujančių partijų tarybų bei visuomeninių judėjimų atstovų jungtinis susirinkimas.

Vakar, liepos 25 d. vakare Seime įvyko tradicinis Apskritojo stalo susirinkimas, kuriame dalyvavo visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“,  parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ bei nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovai. Apskritasis stalas konstatavo, kad jo iniciatyva kurti vieningą nacionalinį antiklaninių politinių jėgų rinkiminį sąrašą susilaukia plataus Lietuvos visuomenės palaikymo.

Šiuo metu sprendžiasi naujųjų Lietuvos politinių jėgų ateitis. Laisvoje žiniasklaidoje pasipylė straipsnių, kurių autoriai šaukia vienu balsu: VIENYKIMĖS. Ta mintis sklando ir privačiuose pokalbiuose. Tačiau pasakyti daug lengviau nei padaryti. Pradėkime nuo norų. Juolab  kalbos gali ne visada juos atitikti.

Prisimenu pirmąsias šios vyriausybės kadencijos dienas. Po „naktinės“ reformos iki tol su pasaulio lietuviais bendravęs  Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (TMID) vyriausybės sprendimu buvo reorganizuotas ir Užsienio reikalų ministerijoje sukurtas Užsienio lietuvių departamentas. Kartu su TMDI buvo panaikintas ir Lietuvio grįžimo į tėvynę informacinis centras.

Judėjimo „Už teisingumą“ iniciatyvinės grupės, parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ ir nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“, atstovai šiandien tvirtina, kad jau užteks pavienių pasisakymų, o pats metas sėsti prie bendro derybų stalo. Toks „Vieningo nacionalinio sąrašo“ siekis yra būtinybė, priešingu atveju per ateisiančius rinkimus grėstų patirti visišką fiasko. Anot jų, tik kartu įmanoma pasiekti užsibrėžtų tikslų. O šiuo metu kaip oras reikalingi susitikimai nevyksta.

Tarsi girgždantis vežimas į pabaigą rieda dar viena mūsų kas ketveri metai renkamos valdžios kadencija. Kiek čia liko iki spalio vidurio, kai vėl turėsime apsispręsti, už ką balsuosime, kam patikėsime savo valstybės vairą.Norinčiųjų sėsti prie to vairo Seime daug, galinčiųjų iš tiesų vairuoti – kur kas mažiau. Todėl pasirinkimas ir vėl bus gana nelengvas.

„Visos vadinamosios sisteminės partijos yra prisidėjusios prie Lietuvos nugyvendinimo“, – pareiškė Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas Romualdas Ozolas.

„Juodasis scenarijus – tai ir demografinė  krizė, ir nepasitikėjimo valstybės institucijomis didėjimas, visuomenės, tautos gyvenimo sąlygų blogėjimas, socialinės diferenciacijos didėjimas. (...) Pavojus mūsų valstybės ir tautos ateičiai“, – teigė Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas  Gintaras Songaila.

Tautininkų sąjunga, Lietuvos centro partija ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga pirmadienį įkūrė politinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“, kurio pagrindinis uždavinys – sustabdyti Lietuvos politinę, teisinę bei socialinę griūtį ir atkurti dabartinių politikų ignoruotą nacionalinę politiką.