uostai

Buriuotojai skundžiasi, kad Lietuvos uostuose bei uosteliuose nebetelpa jų laivai. Iš viso mūsų šalyje yra užregistruoti 27 000 laivų, o vietų jiems per visus pajūrio uostus – kiek daugiau nei tūkstantis. Tad buriuotojai priversti savo jachtas bei kitus laivus laikyti užsienyje ir taip rinkliava pildyti ne mūsų šalies, o Lenkijos ar Latvijos biudžetus. Palangos valdžia žada greitu metu pradėti tobulinti Šventosios uostą. Už 15 milijonų eurų ten nusidrieks nauji molai.

Neringos savivaldybė siekia, kad jos uostuose ir prieplaukose galiotų vietos valdžios nustatyta rinkliava už laivų stovėjimą. Ji pakeistų dabartinį šios paslaugos apmokėjimą pagal sutartis.  Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad įvedus rinkliavą paslaugos kaina nesikeistų, tačiau palengvėtų atsiskaitymas už ją.

Europos Komisija skirs 50 mln. eurų nuo Rusijos atakų nukentėjusios Ukrainos uostų infrastruktūros atkūrimui, kad būtų lengviau tiekti ukrainietiškus žemės ūkio produktus tarptautinei rinkai. Tai teigiama EK vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) laiške Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kurį ji paviešino „X“ socialiniame tinkle. Laiške U. von der Leyen pasidžiaugė, kad Ukraina ryžosi tęsti žemės ūkio produkcijos eksportą per Juodąją jūrą.

Per 11 šių metų mėnesių Latvijos uostuose perkrauta 43,517 mln. tonų krovinių – 15,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Susisiekimo ministerija. Birių krovinių krova išaugo 29,8 proc. iki 23,025 mln. tonų. Akmens anglies krovos apimtys ūgtelėjo 6,9 karto iki 7,437 mln. tonų, grūdų ir jų produktų – padidėjo 2,1 proc. iki 5,664 mln. tonų, medienos drožlių – sumažėjo 5,5 proc. iki 1,729 mln.  tonų, chemikalų – sumenko 53,1 proc. iki 740,4 tūkst. tonų.

Estijos uostuose per praėjusį mėnesį perkrauta apie 2,8 mln. tonų krovinių – 22,8 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Krova į laivus sunyko 29 proc. iki maždaug 1,6 mln. tonų, iš laivų – 12,3 proc. iki apytikriai 1,2 mln. tonų. Per aštuonis šių metų mėnesius iš viso perkrauta apie 23,3 mln. tonų krovinių, iš jų 13,8 mln. tonų – į laivus, 9,5 mln. tonų – iš laivų.

Per aštuonis šių metų mėnesius Rusijos jūrų uostuose perkrauta 553,3 mln. tonų krovinių – 0,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė federalinė agentūra „Rosmorrečflot“. Skystų krovinių krova padidėjo 4,9 proc. iki 292,4 mln. tonų, tuo tarpu sausų – sunyko tiek pat iki 260,9 mln. tonų. Krova uostuose prie Baltijos jūros sumenko 1,3 proc. iki 163,5 mln. tonų, iš jų skystų – padidėjo 13,8 proc. iki 99,7 mln. tonų, sausų – sumažėjo 18,2 proc. iki 63,8 mln. tonų.

Liepos 22 d. Ukraina ir Rusija pasirašė sutartis su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kuriomis siekiama atkurti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų. Sutartis numato, kad Kijevas gali eksportuoti grūdus iš Odesos, Čornomorsko ir Južnės uostų prie Juodosios jūros. Tačiau Ukraina nepašalins savo uostus saugančių minų: vietoj to laivai keliaus saugiais atvirais keliais. Be to, Rusijos pusė dalyvaus tikrinant, ar laivuose, plaukiančiuose į Ukrainos uostus, nėra ginklų.

Kyjivas trečiadienį pranešė, kad buvo atnaujintas darbas trijuose Ukrainos Juodosios jūros uostuose, kurie pagal neseniai sudarytą susitarimą su Rusija turėtų būti naudojami ukrainietiškų grūdų eksportui, užblokuotam dėl Maskvos karinės invazijos. „Pasirašius sutartį dėl Ukrainos uostų deblokavimo grūdų eksportui, buvo atnaujintas darbas Odesos, Čornomorsko ir Pietų uostuose“, – sakoma per socialinius tinklus išplatintame Ukrainos karinių jūrų pajėgų pranešime.

Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada kelia grėsmę grūdų tiekimui dešimtims tūkstančių prie bado slenksčio esančių žmonių ir turi būti nutraukta, pirmadienį perspėjo Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Daugeliui žmonių tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Ir tas klausimas yra toks, kad Rusija turi nutraukti blokadą ir leisti eksportuoti ukrainietiškus grūdus“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad išminuoti Ukrainos uostų prieigas nebūtina, kad būtų galima laivais eksportuoti ukrainietiškus grūdus, skelbia Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“. Ministras pabrėžė, jog saugų maršrutą laivams galima nutiesti tomis kryptimis, kur minų grėsmės nėra. Kita vertus, jis pridūrė, kad šių teritorijų jūroje išvalymas nuo minų pagal Jungtinių Tautų planą gali užtrukti. „Teritorijos, kuriose yra jūrinių minų, žinomos.

Ukrainos užsienio prekyba per šalies uostus dėl karo beveik sustojo – šalies uostų krovos galimybės šiuo metu panaudojamos vos penktadaliu, skelbia Intrastruktūros ministerija. „Taikos metu daugiau kaip 75 proc. mūsų užsienio prekybos vyko būtent jūrų keliais. Per uostus, kurie dabar yra uždaryti arba užblokuoti dėl Rusijos karinės agresijos, buvo pervežama daugiau kaip 90 proc. visų Ukrainos užsienio prekybos krovinių“, – sakė Ukrainos infrastruktūros viceministras Jurijus Vaskovas.

Jungtinės Karalystės susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas pirmadienį paliepė visiems šalies uostams nebeįsileisti Rusijos laivų, atsakant į Kremliaus invaziją Ukrainoje. Draudimas taikomas „bet kuriam laivui, kai esama priežasties manyti, jog jie priklauso, yra kontroliuojami arba valdomi bet kurio asmens, susijusio su Rusija“ arba įtraukto į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, „plaukioja su Rusijos vėliava, yra registruoti Rusijoje“,  per „Twitter“ parašė G. Shappsas.

Baltarusija gali blokuoti lietuviškų prekių eksporto srautus per jos teritoriją į Kiniją, o savo eksporto srautus iš Baltijos šalių uostų gali perorientuoti į Rusijos uostus, pareiškė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Mes nepraleisime jūsų eksporto per Baltarusiją – pamiršite šį kelią. Su Rusija susitarsime – ir kitais keliais nepateksite.

Kinijai neįsileidžiant Lietuvoje pagamintų prekių, kai kurios Lietuvos įmonės produkciją bando nukreipti per kaimyninių šalių uostus – Rygą, Gdanską ar kitus Baltijos šalių uostus, sako verslo atstovai. Pasak jų, alternatyvių uostų ieško ir importuotojai iš Kinijos.  „Pagrinde visa produkcija stovi. Eksportas iš Lietuvos į Kiniją yra sustojęs“, – BNS teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, jog jo šalis pasirengusi „su JAV parama“ pirkti naftą per Lietuvos ar Latvijos uostus. „Aš pabaltijiečiams siūlau: mes galime pirkti naftą per Baltiją, atsigabenti ją per Lietuvą ar Latviją (kaip sutarsime), perdirbti ir aprūpinti (naftos produktais – red.) visą Baltijos regioną“, – penktadienį kalbėjo A. Lukašenka.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį sukritikavo vadinamuosius „oro uostų vyskupus“, ragindamas kolegas įleisti šaknis savo vyskupijose ir mažiau skirti laiko populiarumo vaikymuisi. Iš Argentinos kilęs popiežius, kuris yra labai prisirišęs prie jam dar skirto Romos vyskupo titulo, pareiškė, jog gyventi vyskupijose „būtina ne tik dėl organizacinių tikslų, bet (toks gyvenimas) turi teologines šaknis“. „Jūs esate susižiedavę su savo bendruomene, tvirtai su ja susieti.

2012 m. gruodį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių perkrauta 6,4 proc. daugiau, o šalies oro uostuose - 13,5 proc. mažiau nei 2011 m. gruodį, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniais duomenimis, geležinkelių transportu praėjusių metų gruodį krovinių vežta 1,7 proc. daugiau, o Lietuvos oro bendrovių lėktuvais - 52,6 proc. mažiau nei 2011 m. gruodį. Geležinkelių transportu praėjusiais metais vežta 49,4 mln. tonų krovinių - 5,6 proc.

Kinijos civilinės aviacijos administracija (CAAC) pirmadienį pranešė, kad, nepaisant ekonomikos sulėtėjimo, per ateinančius trejus metus Kinija pastatys 70 naujų oro uostų, informuoja AFP. CAAC vadovas Li Jiaxiang taip pat pakartojo, kad vežėjai nuo 2011 iki 2015 metų kasmet vidutiniškai nupirks daugiau nei 300 lėktuvų. Tai numatyta pagal šalies penkerių metų ekonomikos planą.

Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad pasieniečiai Getviko oro uoste baltaodžius keleivius tikrina tam, kad atsvertų tikrinamų kitų rasių atstovų skaičių, skelbia šalies spauda. Tyrimo metu nustatyta, kad pasieniečiai oro uoste tikrina labai daug juododžių ir kitų tautinių mažumų atstovų, kuriuos įtaria gabenant uždraustų daiktų, todėl nenorėdami sukelti rasinio skandalo tikslingai tikrina ir tam tikrą skaičių baltaodžių keleivių.

Praėjusią savaitę grupė Seimo narių pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, reikalaudami įvertinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmus, užsakant Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos darbus, įvertinti žalą, atsiradusią dėl birželio mėn. apriboto įplaukimo į Šventosios uostą, o taip pat statytojų ir projektuotojų veiklą bei pareikalauti iš jų materialinės atsakomybės.

Trečiadienį visi Libijos uostai dėl masinių manifestacijų šalyje nebepriėmė laivų, pranešė krovinių pervežimo kompanijos „CMNAA CGM“ spaudos tarnyba. Pranešime teigiama, kad kompanija toliau priima užsakymus pervežimams, tačiau garantuoti jų įvykdymo terminų negali, informuoja AFP.Tuo pačiu metu tęsiasi įvairių šalių piliečių evakuacija iš Libijos. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga vasario 23-24 d. planuoja iš Libijos išvežti apie 10 tūkst. europiečių.