uoslė

Koronaviruso sukeliamai COVID-19 infekcijai būdingi įvairūs ir gana skirtingi simptomai, uoslės ir / ar skonio pojūčio praradimas visuomenėje tapo kone išskirtiniu šios ligos požymiu. Susidūrusieji su šiuo COVID-19 požymiu vaizdingai dalinasi įspūdžiais, kaip maistas staiga tapo beskonis, o nosies nebepasiekė jokie kvapai. Kai kuriems tai yra vienintelis infekcijos požymis.

Vienu išskirtiniu COVID-19 simptomu vis dar išlieka uoslės ir skonio pojūčio praradimas. Prarasti uoslę žmonės gali kelioms savaitėms ar net keliems mėnesiams. Iš pradžių buvo manoma, kad susilpnėjęs arba pakitęs gebėjimas užuosti, vadinamas uoslės disfunkcija, atsirado dėl uoslės nervų pažeidimo. Tačiau naujas tyrimas, paskelbtas akademiniame žurnale „The Laryngoscope“, rodo, kad kvapo praradimas sergant COVID-19 taip pat gali įvykti dėl nosies takų patinimo ir užsikimšimo.

24-erių Džošas susikaupęs uosto kvepalų mėginį. Prieš jį laukia savo eilės išrikiuoti dar 17 buteliukų. Tačiau šis užsiėmimas – ne atpalaiduojanti kvapų terapija. Priešingai, tai Džošui – įtemptas darbas, mat jis kol kas beveik nieko neužuodžia.  Vaikinas persirgo koronavirusu ir šis visiškai atėmė jo uoslės ir skonio pojūčius.

Uoslės pojūčio praradimas susirgus koronavirusu yra toks paplitęs, kad net iškreipia produktų įvertinimus. Laimei, nors uoslę galima prarasti ilgam, šis pojūtis grįžta. Viena tyrėjų komanda lygino būdus, kaip susigrąžinti penktąjį (ar tai ketvirtąjį) pojūtį, ir nustatė, kad „uoslės treniravimas“ yra geresnis pasirinkimas nei steroidai.

Koronavirusu persirgusi moteris gyveno vien „su duona“ – bet koks maisto kvapas ją versdavo vemti. Clare Freer ilgą laiką valgė vien sumuštinius su sūriu, nes pauosčius net ir vandenį ją imdavo pykinti. 47 metų amžiaus moteris koronavirusu užsikrėtė praėjusių metų kovo mėnesį ir prarado skonio bei uoslės pojūčius. Net ir pasveikus ją vargino parosmija vadinamas sutrikimas, praneša „Birmingham Live“, rašoma dailystar.co.uk.

Dažnai nesusimąstoma apie taisyklingo kvėpavimo svarbą. Kvėpuoti reikia pro nosį, nes toks kvėpavimas laikomas labiau fiziologišku. Kvėpuojant pro nosį, kvėpavimo takų kelias yra ilgesnis, pro nosies landas patenkantis oras geriau išvalomas, sudrėkinamas ir sušildomas. Gydytojo otorinolaringologo Vytauto Junčio teigimu,būkles, dėl kurių nosies gleivinė paburksta, joje pagausėja sekreto, tampa sunku ar neįmanoma kvėpuoti pro nosį, sukelia įvairios ligos, jos gali būti ūmios ir lėtinės.

Ne paslaptis, kad susirgus Covid-19 prarandama uoslė ir skonio pojūtis. Beveik 80 proc. visų skonio sutrikimų, iš tiesų, pasireiškia dėl uoslės. Kodėl šie simptomai itin dažni Covid-19 infekcijai, bet reti kitoms žiemos sezono ligoms, aiškinosi TV3 laida „Būk sveikas“.  „Koronavirusas pažeidžia specifines nosies ertmėje esančias epitelines ląsteles, kurios dalyvauja palaikant uoslės nervinių ląstelių gyvybingumą ir kvapo molekulių sugavime bei perdavime uoslės receptoriams“, – TV...

Vienas nemalonių simptomų – uoslės praradimas, gali lydėti ne tik sergant koronavirusu. Gydytojas otorinolaringologas papasakojo, kokios dažniausios to priežastys ir kas padėtų užtikrinti kokybišką kvėpavimą. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojo otorinolaringologo Vytauto Junčio teigimu, dažnai nesusimąstoma apie teisingo kvėpavimo svarbą. Teisingas kvėpavimas yra pro nosį, nes toks kvėpavimas laikomas labiau fiziologišku.

Kvapo ir skonio praradimas tebėra vienas labiausiai trikdančių simptomų, susijusių su COVID-19. O blogiausia tai, kad iš visų COVID-19 simptomų kvapo ir skonio praradimas gali užtrukti ilgai.  Natūralu, kad kvapo ir skonio pojūtis yra labai svarbus, nesvarbu, kiek tai užtruks.

Nors nuolat pabrėžiama, kad koronavirusu rizikingiausia susirgti vyresnio amžiaus asmenims, specialistai įspėja, kad jis neaplenkia ir jaunų asmenų. Negana to, jiems jis gali būti tiek pat pavojingas, ypač jei sergama lėtinėmis ligomis. Profesorius Alvydas Laiškonis portalui tv3.lt plačiau papasakojo, kodėl šis virusas laikomas tokiu agresyviu.

Jau seniai žinoma, kad smegenų sutrenkimai dažnai bent jau trumpam atima uoslę. Dabar Monrealio Universiteto mokslininkai teigia, tam net nereikia rimtos traumos, tačiau net ne tai labiausiai paveikia gyvenimo kokybę. Tai sužinoję galvą saugosite dar labiau. Monrealio Universiteto mokslininkai nuvyko į Vispą Šveicarijoje, kad ištirtų keletą galvos sutrenkimo atvejų. Viskas tam puikiai tinka - slidinėjimo kurorto ligoninėje visada guli bent keli smegenis susižeidę žmonės.

Prie Didžiojo Barjerinio rifo gelbėjimo galbūt prisidės didžiulės, jūrų žvaigždes ėdančios sraigės, pirmadienį paskelbė pareigūnai, kurie bando veisti šiuos retus moliuskus. Dygliuotosios jūrų žvaigždės, kurios ėda koralus, yra natūralios rifo gyventojos, bet dėl taršos ir žemės ūkio nuotėkų šioje į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje ekosistemoje smarkiai išplito ir ėmė daryti didelį poveikį.

Mokslininkai atrado, kad žmogaus uoslė yra kur kas aštresnė, nei buvo manoma iki šiol. JAV tyrėjai nustatė, kad žmogus gali užuosti daugiau nei trilijoną skirtingų kvapų. Jų tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Science“. Tyrimo metu buvo susintetintos 128 molekulės, kiekviena iš jų išsiskyrė unikaliu aromatu. Po to jos buvo sumaišytos naudojant įvairius kiekius ir proporcijas. Tada gauti aromatai buvo pateikti eksperimento dalyviams.

Įsivaizduokite, kad gyvenate pasaulyje, kuriame nėra jokios tvarkos ir mažiausias pokytis gali visiškai iškreipti jūsų pasaulio suvokimą. Tikriausiai išprotėtumėte, ar ne? Ir štai staigmena – jūs jau gyvenate tokioje realybėje. Visi mes įsivaizduojame galintys valdyti realybę, bet tiesa yra ta, kad net menkiausias dalykas, į kurį net neatkreiptume dėmesio, gali pakeisti ją netikėčiausiais būdais. Listverse.com pristato 10 tokių smulkmenų, į kurias kartais derėtų atkreipti dėmesį.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Reklamuojamus vaistus nuo slogos galima lašinti ne ilgiau kaip penkias dienas. Taip tvirtina Santariškių klinikų gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius. Pasak jo, yra žmonių, kurie šiuos vaistus vartoja dešimtmečius, tada prireikia operacinio gydymo. Jūros vandeniu piktnaudžiauti taip pat negalima. „Organizmas nėra toks primityvus. Jis valosi natūraliai, gamindamas gleives.

Pripažinkime – kelionių lėktuvu metu siūlomo maisto itin gardžiu nepavadinsi. Vis dėlto kaltinti vien oro linijų maisto tiekėjų negalima – egzistuoja mokslinis paaiškinimas, kodėl maistas 9 km aukštyje stokoja skonio. Dar prieš pakylant lėktuvui oro drėgnumas lėktuvo kabinoje nukreta 12 proc., skelbia nbcnews.com. O orlaiviui pakilus ir pasikeitus slėgiui, tampame dar mažiau jautrūs skoniui. Dideliame aukštyje ir sausame ore mūsų sūrumo ir saldumo supratimas sumenksta maždaug 30 proc.

Uodas savo maisto šaltinį užuodžia pagal jo išskiriamą anglies dvideginį – uodo uoslės radaras veikia keliasdešimties metrų spindulių. Tiesa, Uoslės laboratorijos tyrėjai išrado mažą, netoksišką ir paprastą priemonę, kaip be jokių purškalų ar esencijų tokį uodo radarą išjungti ir tapti nematomu uodams bent 48 valandas. Pleistrą „Kite Patch“ išrado Uoslės laboratorijos mokslininkai Grėjus Frandsenas, Mišelė Braun ir Toris Tajanaka.

Visai neseniai pasaulį išvydo du robotai, kurie buvo sukurti specialiai tam, kad nesikuklindami galėtų įspėti savo šeimininką, kai šiam jau privalu pasikeisti kojines ar išsivalyti dantis. Japonų mokslininkų sukurtas moteriškos išvaizdos humanoidas ir robotas-šuo gali užuosti žmogaus burnos ar pėdų kvapą, jį įvertinti ir pažerti kandžių komentarų, skatinančių kuo greičiau griebtis priemonių – išsivalyti dantis ar pasikeisti kojines. Humanoidė Kaori-chan – rudaplaukė, mėlynų akių robotė.

Panašu, kad nosis gali būti ne vienintelis organas mūsų organizmuose, sugebantis justi kvapus. Uoslės receptorių tyrėjai aptiko širdyje, plaučiuose ir kraujyje, informuoja „LiveScience.

Remiantis naujo tyrimo rezultatais, psichopatus galima atpažinti iš labai prastos uoslės – aptikta koreliacija tarp silpnos uoslės ir psichopatinių asmenybės tendencijų, rašo nbcnews.com. Macquarie universiteto Austrijoje psichologai ištyrė 70 universitetinio amžiaus dalyvių be kriminalinių įrašų. Tyrėjai jų paprašė atpažinti tokius įprastus kvapus kaip apelsino, kavos, odos ir atskirti vieną kvapą nuo kito.

Remiantis dviem per pastaruosius 15 metų atliktais tyrimais, vienareikšmio atsakymo nėra – kvapas gali pažadinti iš gilaus snaudulio, tačiau ne kiekvieną, o pasižymintį itin gera uosle ir esantį atitinkamoje miego fazėje. „Yra atliktas vienas tyrimas, kurio rezultatai rodo, kad žmogus nuo kvapo pabunda. Tačiau yra atliktas ir kitas, to neįrodantis tyrimas.

Išlavinta tarnybinio šuns uoslė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams Kauno oro uoste padėjo išaiškinti lietuvį, iš Olandijos atsigabenusį nedidelį kiekį kvaišalų. Pirmadienį popiet Kauno oro uosto atvykimo salėje patruliavę pasieniečiai sulaikė reisu iš Eindhoveno atvykusį vyrą. Į šį keleivį sureagavo tarnybinis VSAT kinologo belgų veislės aviganis – keturkojis savo elgesiu parodė, kad sale einantis vyras gali turėti draudžiamų daiktų.

Kada nors jautėtės nesusiderinęs? O gal turėjote dvejopą nuomonę apie ką nors? Ką gi, štai jums pasiteisinimas: galbūt jus pavergė keistos kvantinės mechanikos taisyklės. Keistesniosios fizikos pusės idėjos galėtų paaiškinti kai kurias ilgai neišsprendžiamas biologijos paslaptis Esame linkę manyti, kad kvantinės mechanikos ir biologijos ryšys baigiasi su Schrödinger'io kate.

Kvapas neregimas ir neapčiuopiamas, tačiau dažniausiai jis pasako kur kas daugiau nei drabužiai ir aksesuarai. Ne veltui Coco Chanel frazė, esą kvepalai pristato moterį, kai ji įeina, ir primena ją, pastarajai išėjus – tapo legendinė. Kaip išsirinkti tinkamus kvapus? Vienintelis būdas įsitikinti, ar kvepalai tinka – juos išbandyti. Ir vienintelis žmogus, galintis nuspręsti, ko reikia – jūs pats. Per uoslę – į širdį.

Didžiojoje Britanijoje pakelėje rastas Džeko Raselo terjerų veislės šunytis Mažius (Tiny), turintis itin jautrią nosį saldumynams, bus specialiai dresuojamas užuosti diabetą, rašo Britanijos laikraštis „The Daily Mail“. Išbadėjęs ir šlapias šunelis prieš 5 savaites buvo rastas šalikelėje ir niekas nebesitikėjo, kad jis išgyvens. Tačiau šuo, kuriam dabar yra 13 mėnesių, atsigavo.

Atliktame tyrime paaiškėjo, kad uoslės praradimas senatvėje gali reikšti, jog artėja mirties valanda, praneša „Daily Mail“.Čikagos universiteto „Rush“ medicinos centro mokslininkai nustatė, kad kuo daugiau kvapų žmogus gali užuosti, tuo didesnė tikimybė, kad artimiausius kelerius metus jis nemirs. Mokslininkai atliko tyrimą, kuriame 1 tūkst. savanorių, kurių amžius nuo 53 iki 100 m., davė pauostyti 12 kvapų.

Vokietijos mokslininkai genetiškai modifikavo Drosophila (vaisinės muselės) lervas, ir jos pradėjo „užuosti“ mėlyną šviesą. Šios lervos linkusios laikytis patamsyje, tačiau po „patobulinimo" mėlyną šviesą jos suvokia kaip patrauklų pūvančių vaisių kvapą ir juda jo link. Profesoriaus Klemenso Störtkuhlo vadovaujami specialistai iš eksperimento tikisi daugiau sužinoti apie tai, kaip veikia nervų tinklai.