ugnikalnio išsiveržimas

Indonezijoje penkis kartus išsiveržus ugnikalniui, gelbėtojai ketvirtadienį skubėjo evakuoti tūkstančius žmonių, o valdžia buvo priversta uždaryti netoliese esantį oro uostą bei perspėti, kad krentančios uolienos gali sukelti cunamį. Trečiadienį keturis kartus išsiveržusio Ruango ugnikalnio krateryje dar naktį kunkuliavo lava. Išsiveržus ugnikalniui, į dangų pakilo daugiau nei pusantro kilometro pelenų stulpas, dėl to buvo paskelbtas ketvirto – aukščiausio lygio pavojus.

Islandiją jau tris kartus šią žiemą vargino ugnikalnių išsiveržimai. Meteorologijos tarnybos duomenimis, tai gali pasikartoti visai netrukus – pakilęs magmos lygis gali indikuoti naują išsiveržimą, šalia jau nuniokotų teritorijų.

Pietvakarių Islandijoje esančiame Reikjano pusiasalyje ketvirtadienį prasidėjo ugnikalnio išsiveržimas – jau trečias nuo gruodžio, pranešė žiniasklaida. Tiesiogiai transliuojamuose vaizduose matyti iš plyšio besiveržianti švytinti lava, apšviečianti po nakties dangumi kylantį dūmų pliūpsnį, o transliuotojas RUV pranešė, kad išsiveržimas prasidėjo 6 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku.

Islandijoje jau netrukus vėl gali išsiveržti ugnikalnis. Nacionalinė meteorologijos tarnyba „Vedurstofa“ įspėjo, kad naujos erupcijos tikimybė Reikjaneso pusiasalyje išaugo ir kad ugnikalnio išsiveržimas galimas jau per ateinančias dvi savaites, o gal ir per kelias dienas. Pastarąjį kartą smarkaus ugnikalnio išsiveržimo pusiasalyje į pietvakarius nuo Reikjaviko būta sausio viduryje. Tada pirmą kartą per beveik pusę šimtmečio Islandijoje lava vėl griovė namus.

Per du mėnesius įvykę du ugnikalnio išsiveržimai Islandijoje sukėlė nerimo bangą. Tačiau mokslininkai įspėja, jog panašu, kad gali įvykti dar vienas išsiveržimas, tik neaišku kurioje Islandijos vietoje. Islandijos meteorologijos tarnybos pranešime teigiama, kad magma kaupiasi po žemės paviršiumi, lygiai taip pat, kaip prieš ankstesnius įsiveržimus gruodžio ir sausio viduryje.

Islandijos specialistai įspėja, kad vis dar gali atsirasti naujų žemės plyšių ir toliau veržtis viską naikinanti lava. Tad nežinia, ar artimiausiu metu evakuoto Grindaviko miestelio gyventojai galės grįžti į namus. Jau trečia diena, kaip pietvakarių Islandijoje spjaudo lavos pliūpsniai. Nors jų dabar gerokai mažiau nei sekmadienį, pasak specialistų, išlieka rizika, kad šalia Grindaviko miestelio arba net jo teritorijoje atsiras naujų plyšių ir lava vėl griaus namus.

Pietvakarių Islandiją purto antras vulkaninis išsiveržimas per mėnesį. Gyventojus iš arčiausio miestelio spėjusi evakuoti šalies valdžia pripažįsta, kad situacija yra kur kas rimtesnė nei gruodį, o kameros fiksuoja, kaip lava ryja žmonių namus miestelio pakraštyje.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Lava ryja islandų namus Grindaviko miestelyje. Žemėje atsivėrė plyšys vos už pusės kilometro nuo miestelio ir ėmė spjaudyti lavą.

Sekmadienį pietvakarių Islandijos miestą Grindaviką užliejo iš ugnikalnio išsiveržusi lava, o įspūdingus gamtos stichijos kadrus bepiločiu orlaiviu užfiksavo vietos videografas.  Išsiveržimas įvyko maždaug už 4 km į šiaurės rytus nuo Grindaviko, o seisminis aktyvumas judėjo miesto link. Ugnikalnio plyšio ilgis yra apie 3,5 km, o lava teka maždaug 100–200 kubinių metrų per sekundę greičiu.

Islandijos Grindaviko mieste užsidegė namai po to, kai netoliese atsivėrė du ugnikalnio plyšiai. Ankstyvą sekmadienio rytą išsiveržęs Reikjaneso pusiasalyje esantis ugnikalnis žvejų miestą užliejo lava, skelbia BBC. Pasak vieno eksperto, išsiveržimas pasirodė esąs „blogiausias scenarijus“ – evakuoti visi miestelio gyventojai. Po gruodį įvykusio išsiveržimo pastatyti apsauginiai įrenginiai iš dalies sulaikė lavą, tačiau kai kurie jų buvo pažeisti.

Ankstyvą sekmadienį į šiaurę nuo Islandijos pietvakariuose esančio Grindaviko miesto išsiveržė ugnikalnis, netoli gruodį įvykusio išsiveržimo vietos, pranešė Islandijos Meteorologijos tarnyba (IMO). Per naktį seisminis aktyvumas suintensyvėjo, ir Grindaviko gyventojai apie 3 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku buvo evakuoti, pranešė Islandijos nacionalinis transliuotojas.

Po kelias savaites trukusių intensyvių žemės drebėjimų Islandijos pietvakariuose esančiame Reikjaneso pusiasalyje antradienio naktį išsiveržė ugnikalnis. Anksčiau iš žvejų miestelio Grindaviko buvo evakuota apie 4 000 žmonių, o netoliese esantis Mėlynosios lagūnos geoterminis kurortas buvo uždarytas.  Išsiveržimas įvyko maždaug už 4 km į šiaurės rytus nuo Grindaviko, o seisminis aktyvumas judėjo miesto link.

Po kelias savaites trukusių nedidelių žemės drebėjimų pirmadienio vakarą Islandijos pietvakariuose išsiveržė ugnikalnis. Tiesiogiai transliuojamuose išsiveržimo vaizdo įrašuose matyti, kaip iš žemės plyšio veržiasi švytinčios oranžinės lavos čiurkšlės, supamos raudonų dūmų debesų. Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje, į šiaurę nuo žvejų miesto Grindaviko, prasidėjo pirmadienį apie 22 val. 17 min. vietos (antradienį 0 val. 17 min.

Po kelias savaites trukusių intensyvių žemės drebėjimų Islandijos pietvakariuose esančiame Reikjaneso pusiasalyje antradienio naktį išsiveržė ugnikalnis. Anksčiau iš žvejų miestelio Grindaviko buvo evakuota apie 4 000 žmonių, o netoliese esantis Mėlynosios lagūnos geoterminis kurortas buvo uždarytas. Kaip skelbia BBC, išsiveržimas prasidėjo į šiaurę nuo miesto 22 val. 17 min. vietos laiku (00:17 val. Lietuvos laiku), pranešė Islandijos meteorologijos tarnyba.

Įspūdingas lavos lietus krenta ant Pietų Italijos ugnikalnio Etnos papėdės. Po kelių mėnesių pertraukos ugnikalnis vėl suaktyvėjo, tačiau apie nukentėjusius gyventojus ar kitokius nuostolius nepranešama. Kuklia sniego paklode uždengtas daugiau nei 3 kilometrų aukščio Etnos ugnikalnis vėl spjaudo lavą. Sutemus vaizdas dar įspūdingesnis – ryškiai raudonas lavos lietus kyla iš kraterio ir krenta ant ugnikalnio papėdės.

Islandijos meteorologijos tarnybos (IMO) teigimu, magma gali būti pasiekusi labai aukštą Žemės plutos sluoksnį, todėl artimiausias kelias dienas žmonės turės „laukti įtampoje“, kad pamatytų, kaip klostysis įvykiai.

Pietvakarių Islandijos gyventojai šeštadienį toliau su nerimu laukė, ar neišsiverš po Reikjaneso pusiasaliu prabudęs ugnikalnis. Civilinės saugos tarnybos sako, kad netgi tuo atveju, jei išsiveržimo nebus, tikriausiai praeis ištisi mėnesiai, kol iš pavojaus zonos evakuotiems gyventojams bus saugu grįžti namo.  Grindaviko žvejų miestelis buvo evakuotas prieš savaitę, magmai – pusiau išsilydžiusiai uolienai – murmant ir tekant po žeme, aidint tūkstančiams požeminių smūgių.

Islandijos pietvakarinis pusiasalis gali susidurti su dešimtmečius trunkančiu vulkaniniu nestabilumu, perspėja Islandijos meteorologijos tarnyba (IMO). Dėl žemės drebėjimų ir artėjančio išsiveržimo baimės buvo evakuotas nedidelis žvejų miestelis Grindavikas. Po 800 metų pertraukos išsiveržimai Reikjaneso pusiasalyje vėl prasidėjo 2021 m., o tai gali reikšti naują „išsiveržimo ciklą“, sako IMO atstovas Matthew Robertsas, rašo BBC.

Islandijos pietvakarinę pakrantę drebina tūkstančiai žemės drebėjimų, žmonės socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi vaizdais iš drebėjimų niokojamos šalies dalies – drebėjimai niokoja ne tik kelius, bet ir kraštovaizdį. Be to, baiminamasi, kad artimiausiomis dienomis gali išsiveržti ugnikalnis, dėl to tenka evakuoti žmones. Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad per 48 valandas užfiksuota daugiau kaip 2 tūkst.

„Visi Grindaviko miestelio žmonės – evakuoti. Jie neturėjo laiko susirinkti daiktų ir pasiimti gyvūnų“, – pasakoja Islandijoje gyvenanti lietuvė Roberta. Islandijos miestelyje Grindavike paskelbta nepaprastoji situacija dėl didelės ugnikalnio išsiveržimo tikimybės. Iš Grindaviko evakuota 4000 žmonių, kurie gali likti be namų, miestelis – visiškai tuščias.

Islandijoje, visai netoli sostinės Reikjaviko išsiveržė ugnikalnis. Žemėje atsivėrė kelių šimtų metrų ilgio plyšiai, o pro juos veržiasi iki tūkstančio laipsnių įkaitusi ryškiai oranžinė lava. Pragariškai karšta ir klampi masė, galinti siekti virš 1000 laipsnių, kunkuliuoja Islandijoje. Lava ėmė veržtis vakar vakare, nedidelėje įduboje į šiaurę nuo Litli Hruturo, už vos 30 km nuo sostinės Reikjaviko.

Peru paplūdimyje – ekologinė katastrofa. Ten nafta nuklojo daugiau nei du kilometrus auksinių paplūdimių ir pražudė visą pakrantės gyvūniją ir augaliją. Pagrindinė šios nelaimės priežastis – Tongos ugnikalnio išsiveržimo sukeltos galingos bangos. Ekologinės katastrofos Peru vaizdai sukrečia. Gamtosaugininkų rankose – negyvas paukštis, kurį pražudė išsiliejusi nafta. „Pakrantės zonai padaryta labai rimta žala.

Per didžiulį ugnikalnio išsiveržimą Tongoje, sukėlusį cunamį Ramiajame vandenyne, padaryta „reikšmingos žalos“ šios salų valstybės sostinėje, bet visas nuostolių mastas kol kas neaiškus, nes dar neatkurta komunikacija. Šeštadienio išsiveržimas buvo toks galingas, kad buvo užfiksuotas visame pasaulyje ir sukėlė cunamį, pasiekusį Ramiojo vandenyno pakrantes nuo Japonijos iki Jungtinių Valstijų.

Penkias savaites Kanarų Las Palmos saloje besiveržiantis ugnikalnis vis labiau įsismarkuoja. Salą drebinant naujiems požeminiams smūgiams iš ugnikalnio pliūptelėjo naujos lavos upės. Vulkanologai perspėja ruoštis ugnikalnio suaktyvėjimui, o vietos gyventojai baigia prarasti paskutinę viltį sugrįžti į namus. Vulkanologai perspėja, kad ugnikalnio aktyvumas didėja. Pastarosiomis dienomis salą sudrebino virtinė požeminių smūgių.

Kanarų La Palmos salą drebina ne tik išsiveržęs ugnikalnis, bet ir nuolatiniai požeminiai smūgiai. O pragariška lava ir toliau viską niokoja savo kelyje. Šįkart ji pasiglemžė bažnyčią. Jau savaitę La Palmos saloje rūstaujantis Kumbre Viechos ugnikalnis prarijo ne tik kelis šimtus namų, bet ir bažnyčią Todokės kaimelyje. Ją ir aplinkinius pastatus pasiglemžia iki daugiau nei 1000 laipsnių įkaitusi lava. Juodi lavos liežuviai, apėmę išties didelį plotą.

30 tūkstančių gyventojų turėjo palikti Gomo miestą Kongo Demokratinėje Respublikoje, dar apie pusė tūkstančio namų – sunaikinta – tokią žalą patyrė vietiniai gyventojai po to, kai išsiveržė vienas galingiausių ugnikalnių pasaulyje. Yra ir žuvusių. 68-erių Ernestine šeštadienio vakarą neteko vyro, kai šalia du milijonus gyventojų turinčio Gomo miesto išsiveržė Niragongo ugnikalnis.

Nedidelėje Karibų jūros Sent Vinsento saloje išsiveržęs vulkanas, užpylęs gretimus kaimelius pelenais, vis dar kelia nerimą. Palydovu užfikstuota, kokį poveikį išsiveržimas padarė visai pakrantei. Fotografijos prieš ir po vulkano išsiveržimo rodo pelenus, užklojusius visą gyvenvietę ir jos apylinkes. Pelenų sluoksnis išsiveržimo dieną pakilo iki 10-ies kilometrų aukščio, o jo storis kai kuriose dalyse siekė 20 centimetrų.

Naujosios Zelandijos policija antradienį pradėjo tyrimą, siekdama nustatyti, kaip Baltosios salos ugnikalnio išsiveržimas pareikalavo mažiausiai 13 žmonių gyvybių. Pavojaus lygis ugnikalnio apylinkėse buvo padidintas savaitė prieš pirmadienį įvykusią katastrofą, todėl kilo klausimų, ar turistų grupėms galėjo būti leista lankytis šioje populiarioje vietovėje, esančioje netoli Šiaurės salos pakrantės.

Turistai tik per plauką išvengė tragedijos, kai per neatsargumą per arti priplaukė prie ugnikalnio Italijoje. Iš Strombolio salos ugnikalnio į dangų išsiveržė daugiau nei kilometro aukščio pelenai ir juodi dūmai. Šis ugnikalnis yra vienas iš nedaugelio aktyvių. Šią vasarą išsiveržus karštai magmai mirė 35 metų keliautojas. Turistų filmuotame įraše taip pat matosi, kaip grupelė mėgina pabėgti nuo milžiniško juodo debesies.

Balyje esančio Agungo ugnikalnio išsiveržimas penktadienį vakare privertė atšaukti kelis skrydžius, vulkaniniams pelenams pasklidus virš šios Indonezijos salos pietinės dalies, bet neilgai trukus skrydžių režimas buvo atkurtas. Nacionalinė atsako į stichines nelaimes koordinavimo agentūra nurodė, kad išsiveržimas truko puspenktos minutės ir kad per jį lava ir įkaitę akmenys buvo spjaudomi 3 km spinduliu aplink kraterį.

 Gvatemalos pareigūnai ir toliau gelbsti po Fuego ugnikalnio išsiveržimo kalnų kaimuose įkalintus žmones. Trečiadienį gelbėtojams pavyko išgelbėti vos kelių metukų mergytę, kurios namas buvo palaidotas po pelenų sluoksniu. Policijos išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip mažametę ugniagesiai išneša iš jos namų. Pranešama, kad mergytė nenukentėjo ir yra sveika.

 Kosta Rikos teritorijoje esantis Turialbos ugnikalnis antradienį išsiveržė ir išmetė į atmosferą akmenų ir pelenų debesį, iš kurio pelenai byrėjo ir už 70 kilometrų esančioje šalies sostinėje San Chosė, pranešė pareigūnai. Į ugnikalnį nutaikyta stebėjimo kamera užfiksavo išsiveržimo akimirką, nurodė Nacionalinė universiteto observatorija. Vaizdo įraše matyti, kaip išsiveržia „labai įkaitusios uolienos“ su pelenais ir dujomis, pasklidusiais atmosferoje.

Dėl Bardarbungo ugnikalnio išsiveržimo Islandija skelbia aukščiausio lygio pavojų aviacijai. Specialistai neatmeta, kad Europai tai gali grėsti naujomis problemomis oro vežėjams. Naktį į penktadienį Islandijos šiaurės rytuose prasidėjusį Bardarbungo ugnikalnio išsiveržimą šios šalies valdžios institucijos paskelbė keliančiu aukščiausio lygio pavojų aviacijai ir jo apylinkėse uždarė oro erdvę 5,5 km aukštyje.

Mokslininkai, stebėję Jupiterio palydovą Ijo, neseniai pastebėjo galingą ugnikalnio išsiveržimą, vykstantį 628 300 000 km atstumu nuo Žemės. Arčiausiai Jupiterio esantis vienas iš keturių didžiųjų palydovų, Ijo yra vulkaniškai aktyviausias Saulės sistemos objektas, kuriame aktyvių regionų yra apie 240. Bet naujausias stebėjimų rezultatas sužavėjo Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) astronomijos ir Žemės bei planetų mokslų profesorės Imke de Pater dėmesį.

Sala susidarė po galingo išsiveržimo, šį mėnesį įvykusio Raudonojoje jūroje. Ji susideda iš palaidų vulkaninių nuolaužų, tad greičiausiai ilgai negyvuos. Pranešama, kad gruodžio 19 dieną žvejai pastebėjo lavos fontanus, siekiančius 30 metrų. Greičiausiai tą dieną ir prasidėjo išsiveržimas, teigia Erikas Klemetti, Denisono universiteto Ohajuje vulkanologas. Gruodžio 20 ir 22 dienomis NASA „Terra“ ir „Aqua“ palydovų spektraradiometrai užfiksavo iš tos vietos kylančius pelenų debesis.

Didžiojoje Britanijoje dėl vulkaninių pelenų debesies iš Grimsviotno ugnikalnio atšaukiami skrydžiai, praneša BBC. Aktyviausias Islandijos ugnikalnis Grimsviotnas išsiveržė šeštadienio vakarą. Oro bendrovės „British Airways“, „KLM Royal Dutch Airlines“, „Aer Lingus“ ir „Easyjet“ nusprendė artimiausioms valandoms sustabdyti skrydžius į ir iš Škotijos.

Grimsviotno ugnikalnis Islandijoje toliau spjaudosi pelenais. Nors vulkanas ir yra mažiau aktyvus nei sekmadienį, tačiau vis dar išmeta į orą didelius pelenų kiekius, Reikjavike pranešė Islandijos meteorologijos institutas, kurį cituoja agentūra AFP. Pelenai jau išplito virš didelės šalies dalies. Jų debesis pasiekė ir sostinę Reikjaviką. Už 70 km nuo kraterio esančiame Kirkjubaejarklausturio kaime matomumas dėl pelenų labai ribotas.

Pelenų ir dulkių debesis, susidaręs išsiveržus Grimsviotno ugnikalniui Islandijoje, pasieks Prancūziją ir Ispaniją savaitės viduryje, apie gegužės 26-ąją, „jeigu vulkano aktyvumas nesumažės“. Tai sakoma sekmadienį Briuselyje išplatintame Europos oro susisiekimo kontrolės agentūros („Eurocontrol“) pranešime. Ši agentūra užtikrina keitimąsi informacija tarp ES šalių nacionalinių aviacijos dispečerių tarnybų.

Iš aktyviausio Islandijos ugnikalnio viršuje esančio ledyno pradėjo lietis vanduo: manoma, kad tai yra ženklas, jog vulkanas kaista ir greitu metu išsiverš, - perspėja užsienio mokslininkai. Vanduo iš Grimsvotno ugnikalnio viršukalnės pradėjo plūsti ketvirtadienį. Toks reiškinys mokslininkams primena 2004 metais įvykius, kai vulkanas iki išsiveržimo vandenį leido penkias dienas. Grimsvotno ugnikalnis iš viso buvo išsiveržęs tris kartus: minėtaisiais 2004-aisiais, 1998-aisiais ir 1996-aisiais.

Islandijos vyriausybė šalies gyventojų šiandien prašo valandą laiko paskirti „Facebook“ ir „Twitter“ tinklams. Tikimasi, kad jie populiariuose socialiniuose tinkluose skleis žinią apie padėtį Islandijoje ir taip padės gelbėti žlungantį turizmą. „Tai pasaulinė akcija, kuri praneš, jog tikrai ne visa Islandija yra nuklota vulkaninėmis dulkėmis“, - žurnalistams sakė turizmo direktorius Jonas Gunnaras Borgthorssonas.

Antras Islandijos ugnikalnis rodo išsiveržimo ženklus, - įspėja mokslininkai. Apie Katlos ugnikalnio, kuris yra daug didesnis už skrydžius Europoje sutrikdžiusį Eyjafjallajökull, išsiveržimą spekuliuojama jau seniai, tačiau naujausias Londono universiteto tyrimas rodo, kad jis gali įvykti labai greitai. „Seisminės energijos analizė rodo, kad ugnikalnis išsiverš netrukus. Manome, kad jo išsiveržimą galėtų paskatinti žemės drebėjimas“, - teigė Anglijoje dirbantys seismologai.

Tūkstančių oro uostuose įstrigusių žmonių viltys buvo sudaužytos, Islandijos ugnikalniui išsiveržus darsyk, rašo „news.com.au“. Pranešama, jog kai kuriose vietose situacija tik pablogėjo. Pelenų, išmestų vulkano  Eyjafjallajokull debesis privertė uždaryti visus Londono oro uostus. Čia įkalintų žmonių viltys pabudo, pranešus, jog šiandien turėtų pradėti veikti kai kurie Škotijos bei Šiaurinės Airijos oro uostai. Tačiau po naujo išsiveržimo tuo pradedama abejoti.

Ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje sujaukė ne tik keliautojų, bet ir NATO planus. Pranešama, kad gali neįvykti seniausiai planuotas susitikimas. Neoficialus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas Taline balandžio 22-23 dienomis gali būti atidėtas dėl išsiveržusio Islandijos ugnikalnio, dėl kurio buvo uždaryta daugelis Europos oro uostų. Apie tai pranešė Estijos užsienio reikalų ministras U.Paetas.

Skandinavijos avialinijos SAS informuoja, kad visi Skandinavijos oro uostai (Kopenhagos, Oslo ir Stokholmo) š.m. balandžio 17 d. bus uždaryti bent iki 13 valandos (vietos laiku). Deja, šiuo metu nėra galimybės tiksliai nurodyti, kada skrydžiai vėl bus atnaujinti. Visa atnaujinta informacija talpinama tinklapiuose: www.flysas.com, www.flysas.lt, www.facebook.com/flysas.

Iš Islandijos ugnikalnio siūbtelėjusi lava gerokai pildo šalia įsikūrusio viešbučio savininkų kišenes – neįprastą reginį norintys išvysti turistai į šią vietą tiesiog plūste plūsta. „Tikiuosi, kad ugnikalnio išsiveržimas dar tęsis kurį laiką – tai labai naudinga verslui“, - žurnalistams sakė greta išsiveržusio Fimmvorduhals ugnikalnio įsikūrusio „Hotel Ranga“ viešbučio vadybininkas Ingi Thorjakobsson.

Pietinėje Islandijoje išsiveržus ugnikalniui, iš savo namų buvo evakuoti keli šimtai žmonių. Iš ugnikalnio, esančio netoli Eyjafjallajoekullio ledyno, lava veržtis pradėjo iškart po vidurnakčio. Ugnikalnio zonoje iškart buvo uždaryti keliai. Apie aukas pranešta nebuvo, tačiau, kaip skelbiama, bent penki šimtai žmonių saugumo sumetimais turėjo palikti savo namus. Paskutinį kartą šis ugnikalnis, esantis per 120 kilometrų nuo šalies sostinės Reikjaviko, lava spjaudėsi prieš 200 metų.

Mažai gyvenamoje Demokratinės Kongo respublikos dalyje išsiveržė Nyamulagiros ugnikalnis, - praneša „BBC“. Anot naujienų agentūros, labiausiai išsiveržęs ugnikalnis graso laukinei gyvūnijai. Nyamulagiros ugnikalnis stūgso per 25 kilometrus nuo Gomos miesto, Virungijos nacionaliniame parke. Jame gyvena bemaž 40 į nykstančių rūšių sąrašą įrašytų kalnų gorilų.

„Vulkanai formuoja kalnus, o supervulkanai juos griauna. Vulkanai aplink save naikina augalus ir gyvūnus, o supervulkanai išnykimu graso ištisoms rūšims. Kada vėl pabus snaudžiantis milžinas?“ Tai, kas galėtų skambėti kaip puiki apokalipsinio Holivudo filmo reklama, yra „Washington Post“ mokslo redaktoriaus Džioelio Achenbacho žodžiai. 2009 rugpjūčio mėnesio „National Geographic“ numeryje žurnalistas prabilo apie amerikiečių panosėje bundantį vulkaną – Jeloustoną.