ugdymo įstaigos

Vaiko teisių gynėjams kartu su darbo inspektoriais apsilankius dalyje šalies ugdymo įstaigų, nustatyta, kad ne visos jų turi dokumentus, užtikrinančius, kad visi jose dirbantys asmenys nėra neturi teistumo dėl seksualinių, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų prieš vaikus. Tokie vizitai vyko vienuolikoje mokyklų ir neformalaus ugdymo įstaigų, kurios įsikūrusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos ir Visagino rajonuose.

Šią savaitę paskelbus, kad narkotinių medžiagų pėdsakų aptikta 27-iose uostamiesčio mokyklose, policija ketina sustiprinti savo dėmesį švietimo įstaigoms. „Generalinis komisaras yra pavedęs savo padaliniams imtis atitinkamų papildomų priemonių. Pirmiausia tam tikrų prevencinių priemonių, patruliavimo prie mokyklų“, – Seime per Vyriausybės valandą sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Tarp geriausių šalies gimnazijų – ne tik didžiųjų šalies miestų mokyklos. Puikius rezultatus demonstruoja ir Jonavos, Pabradės švietimo įstaigos. Trečiadienį žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausius švietimo įstaigų rezultatus ir vertinimus.

Lietuvos mokyklose ir darželiuose jau registruota beveik 8,6 tūkst. ukrainiečių vaikų, Palangoje, Druskininkuose ir Kaune jau pradeda trūkti vietų darželiuose, tad bus prašoma nuo karo bėgančius žmones kreipti į kitus miestus, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Mokyklose ir darželiuose registruotas 8 tūkst. 591 vaikas šiandien ir Lietuvoje yra registruoti 1 tūkst. 280 pedagogų. Yra ir tokia maža problema, kad daugiausiai yra anglų kalbos ir pradinių klasių mokytojų.

Ugdymo įstaigose šiuo metu registruota apie 250 aktyvių koronaviruso protrūkių – 38 proc. mažiau nei prieš savaitę, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė, nors duomenys nuolat kinta, bendras protrūkių mažėjimas ugdymo įstaigose stebimas jau trys savaitės iš eilės, naujų masinių užsikrėtimų skaičius kiek išaugo darželiuose.

Praėjusios savaitės pabaigoje gydymo įstaigose buvo fiksuoti 22 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai protrūkių skaičius buvo kone dvigubai didesnis – 42, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Nuo rugsėjo 1-osios fiksuota daugiau kaip 2 tūkst. 700 koronaviruso atvejų ugdymo įstaigose, tačiau čia nefiksuojami skaitlingi židiniai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, daugiausia atvejų nustatyta vaikams. „Skaičiuojant nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 15 dienos, iš viso registruota 2716 COVID-19 atvejų, didžioji dalis – apie 70 proc. – yra vaikai, likusi dalis – įstaigų darbuotojai“, – pirmadienį žurnalistams sakė specialistė.

Ugdymo įstaigose sparčiai daugėjant naujų koronaviruso atvejų, vis daugiau kritikos strėlių tenka Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Apmaudą dėl NVSC veiksmų lieja Gabijos progimnazijos direktorius, pyksta ir Vilniaus vicemeras. NVSC pripažįsta, kad apie atvejus pirmiausia sužino mokyklos ir ragina žmones likti sąmoningais.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, dauguma mokyklų, kuriose yra nustatyti COVID-19 atvejai, dirba mišriai, derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus.

Praėjusią parą nustatyti 32 nauji koronaviruso atvejai. Jau 20 atvejų registruota mokyklose ir darželiuose. Manoma, kad tokių atvejų ir toliau daugės. Ar netaps mokyklos naujais sparčiai plintančiais koronaviruso židiniais, trečiadienį TV3 studijoje klausėme Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės.

Nuo pirmadienio Vyriausybei leidus mokyklose atnaujinti pradinį ugdymą, o nuo kitos savaitės – ir pagrindinį bei vidurinį, daugumoje savivaldybių moksleiviai šiais mokslo metais į jas negrįš, BNS penktadienį sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Moksleivių ir studentų per metus sumažėjo 8,3 tūkst., bendras besimokančiųjų ir studijuojančių skaičius šių mokslo metų pradžioje siekė  459,4 tūkst., penktadienį skelbia Statistikos departamentas. 2019-ųjų rudenį į bendrojo ugdymo mokyklas priimta 29,8 tūkst. pirmokų – jų skaičius, lyginant su situacija prieš metus, padidėjo 1,1 tūkstančiu. Iš viso mokslo metus 2019-aisiais pradėjo 325,7 tūkst. moksleivių. Brandos atestatus gavo 21,5 tūkst. abiturientų, t.y. 1,6 tūkst.

Dėl koronaviruso prevenciškai nuo šiol bus tiriami ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Tokį sprendimą pasirašė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Daugelis Lietuvos savivaldybių susiduria su ugdymo įstaigų vadovų stygiumi. Kaip skelbia portalas LRT.lt, į konkursus dažnu atveju ateina vos vienas kandidatas arba nesulaukiama nė vieno. „Būna, kad net kelerius metus nerandame vadovo“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Kaip viena svarbiausių priežasčių nurodoma tai, kad retas kandidatas įveikia kompetencijų patikrinimą.

Streikuojančiose ugdymo įstaigose ketvirtadienio rytą apsilankęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad streiką vertina kaip kontrolę. „Aš tą vertinu kaip kontrolę, kaip mes artėjame prie susitarimo, kurio projektą mes parengėme vasarą, po to, kai Vyriausybė patvirtino viešojo sektoriaus darbuotojų tvaraus darbo užmokesčio strategiją“, – žurnalistams Karaliaus Mindaugo mokykloje sostinėje sakė ministras.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, reaguodamas į nusiskundimus iš tėvelių ir medikų, kad darželių, mokyklų, būrelių ir aukštųjų mokyklų nelankymui pagrįsti kai kur vis dar reikalaujama ne tik nebeegzistuojančių pažymų 094/a, kuriomis būdavo pateisinamas nelankymas, bet ir išrašų iš medicininių dokumentų ir e. sveikatos sistemos, sako, kad kalčiausios šiuo atveju „namų darbų“ nepadariusios įstaigos.

Šiuo metu ieškoma 275 ugdymo įstaigų vadovų, rodo BNS pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys. Švietimo ministro teigimu, dalį kandidatų atgraso įvestos mokyklų direktorių kadencijos. Dauguma konkursų į mokyklų ir darželių vadovų pozicijas baigsis lapkričio ir gruodžio mėnesiais, dalis – rugsėjį ir spalį. Daugiausia vadovų ieškoma Kauno mieste – 40. Pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Virginijaus Mažeikos, dalyje įstaigų paskirti laikini vadovai.

Šiemet mokytis profesinėse mokyklose pageidavimą pareiškė per 17 tūkst. jaunuolių, daugiausia jie rinkosi inžinerines profesijas. Pirmadienį baigėsi pagrindinis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas per Bendrojo priėmimo informacinę sistemą. Čia savo prašymus registravo 17 tūkst. 344 asmenys. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, mokytis profesinėse mokyklose nori 11 tūkst. 411 asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, ir 4925 – pagrindinį.

Kitokių mažylių susilaukę tėvai vis dar turi nueiti kryžiaus kelius, kol jų vaikai gauna tai, kas jiems priklauso pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Vaikai, kuriems reikalingos slaugos paslaugos, dažnai praranda galimybę lankyti ugdymo įstaigas, priversti likti namuose. Kol valdininkai ginčijasi, kuri ministerija privalo užtikrinti panašių paslaugų teikimą ir finansavimą, šeimos už savo vaikų švietimą ir ateitį paliekamos kovoti vienos.

Moksleivių tėvai stebisi, kodėl turi mokėti už vaikams skirtas spinteles mokyklose? Pasirodo, tai – nuomos mokestis. Spintelės – ne ugdymo įstaigų turtas. Jas tėvams nuomoja verslininkai, kurie už galimybę mokyklose pastatyti spinteles, susimoka ugdymo įstaigoms. Pasitaiko mokyklų, kuriose tėvai vaikams spinteles nuperka. „Klaipėdos „Santarvės“ progimnazijoje pirkome spinteles. Viena apie 25 Eur kainavo. Pirkome prieš kelis metus.

Nuo šių metų birželio 1-osios visi duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu, visose gydymo įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad tiek profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą atliekantis šeimos gydytojas, tiek gydytojas odontologas duomenis apie vaiko sveikatos būklę turi įvesti į elektroninį vaiko sveikatos pažymėjimą. Tačiau pastaruosius priima ne visos ugdymo įstaigos. Specialistai tikina, jog reikalingas pereinamasis laikotarpis.

Kol kas ne visose ugdymo įstaigose vaikai jau maitinami pagal naująsias valgiaraščio rekomendacijas. Tačiau kai kuriose mokyklų valgyklose jau sveikesni patiekalai. Tėvai tikina, kad prie pokyčių vaikams priprasti sunku. Šie iš mokyklų grįžta alkani. Esą pasikeitusiame valgiaraštyje maistas ne tik kad neskanus, bet ir neišvaizdus. Tėvai nuogąstauja, kad pietums skirti pinigai išmetami į balą. Tik po pamokų į namus grįžę vaikai suka šaldytuvo link.

Į ugdymo įstaigas sugrįžusius moksleivius pasitiko ne tik mokytojai, bet ir vis dar tebesitęsiantys remonto darbai. Ši situacija, anot tėvų, gal ir neerzintų, jei ji nesikartotų kiekvienais metais. Užsitęsę statybų darbai, trukdo ugdymo organizavimui. Kai kurių darželinukų paprašyta į ugdymo įstaigą dar neateiti.

Dėl sveikatos pažymos pas medikus vaiką nuvedusi moteris liko nemaloniai nustebinta. Atlikus profilaktinius tyrimus paaiškėjo, kad mažametis į darželį negalės eiti apie 3 savaites. Tačiau slaugyti vaiko namuose tėvai taip pat negalės: nedarbingumo pažymos gydytoja nedavė. Neva dėl tokios diagnozės ji nepriklauso.

Maitinimą šioje ugdymo įstaigoje vertino komisija, sudaryta iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Vilniaus visuomenės biuro specialistų.

Šiandien Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos ekspertų komanda pradėjo vertinti maistą šalies ugdymo įstaigose. Nuo šiol mobilioji ekspertų komanda važinės po darželius bei skirtingo tipo mokyklas ir vertins, ar tinkamai jose yra maitinami vaikai.

Po gydymo įstaigų eilė atėjo mokykloms bei darželiams. Švietimo ir mokslo ministerija prisijungia prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomos akcijos ligoninėse. Tikimasi, jog netikėti vizitai po ugdymo įstaigų valgyklas duos teigiamų rezultatų ir pavyks išspręsti su vaikų maitinimu susijusias problemas. Tėvų atstovai netiki teigiamais pokyčiais ir šiuos veiksmus vadina viešųjų ryšių akcija.  Šiais mokslo metais 759 darželiuose ugdoma vieš 100 tūkst.

Išanalizavus ugdymo įstaigas lankančių vaikų sveikatos duomenis paaiškėjo, kad visiškai sveikas tik 1 iš 10. Kone 80 proc. vaikų nustatyti regos sutrikimai, o net kas antram – kraujotakos sistemos sutrikimai. Sveikatos specialistai pastebi, kad kasmet blogėja vaikų regėjimas bei sparčiai auga nutukusiųjų skaičius. Prasčiausia sveikatos būklė nustatyta – trečiokams. Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kasmet vykdo mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos stebėseną.

Dėl siaučiančio gripo bei peršalimo ligų, šią savaitę karantinas paskelbtas 135 šalies mokyklose. Augant sergančiųjų skaičiui, prognozuojama, jog ugdymo įstaigų, kurių veikla bus stabdoma tik daugės. Pradinukų tėvai sako susiduriantys su didžiule problema: tokio amžiaus vaikų palikti vienų namuose nerekomenduojama, tačiau jeigu vaikai sveiki, už jų priežiūrą tėvams išmokos nemokamos.

Mokslo metams įsibėgėjus, dar ne visos ugdymo įstaigos turi higienos pasus. Dėl įvairių nustatytų pažeidimų šie veiklai vykdyti privalomi dokumentai uostamiestyje neišduoti 6 įstaigoms. Tokia situacija itin pykdo smulkiuosius verslininkus. Anot jų, versle taikomi kur kas griežtesni reikalavimai bei sankcijos. Be higienos pasų vargu ar šie galėtų vykdyti veiką. Uostamiestyje 6 ugdymo įstaigos vis dar neturi higienos paso.

Dažnai manoma, kad utėlių problema gresia tik asocialioms šeimoms ir tvarkingai gyvenantiems nėra dėl ko nerimauti. Būtent dėl tokios nuomonės tėvai nustemba ir kaip reikiant išsigąsta, kuomet rūpestingai prižiūrimas vaikas iš darželio ar mokyklos parsineša utėlių. Taip nutiko ir skaitytojai Laurai, kuomet dukra iš mokyklos grįžo užsikrėtusi utėlėmis, o greitai išsprendus problemą ir jų atsikračius, po poros savaičių istorija pasikartojo.

Vilniaus miesto taryba pradeda svarstyti, ar uždrausti prekiauti svaigalais vieno metro spinduliu nuo įėjimo į ugdymo, statutines ir sveikatos priežiūros įstaigas, maldos namus ir laisvės atėmimo vietas. Nustatyti atstumą reikalauja Vyriausybės atstovas, o sprendimo teisę savivaldybės tarybai numato LR alkoholio kontrolės įstatymas.

Šią savaitę vyksiantis pedagogų streikas apims bent 107 ugdymo įstaigas - mokyklose dviejų pirmų pamokų neves dalis pedagogų, porą valandų nuo darbo pradžios vaikų nepriims dalis darželių auklėtojų, neformaliojo švietimo įstaigose dalis pedagogų nedirbs dvi valandas nuo jų darbo pradžios. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sakė negalintis tiksliai pasakyti, kiek mokytojų prisijungs prie protesto akcijos ketvirtadienį.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs The Duke of Edinburgh's International Award fondo generalinis sekretorius John May įteikė nacionalinę licenciją "Lietuvos vaikų ir jaunimo centrui". Šis dokumentas suteikia teisę perlicencijuoti programą Lietuvoje įgyvendinančias ugdymo įstaigas. Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos atstovo Edinburgo hercogo princo Filipo sukurta programa Lietuvoje iki šiol buvo žinoma "Tarptautinių jaunimo apdovanojimų" vardu ir įgyvedninama nuo 2006-ųjų metų.

LSDP Fabijoniškių poskyrio Jeruzalės grupė iškėlė iniciatyvą dėl itin opios Vilniaus miesto socialinės problemos – laisvų vietų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose stygiaus ir ypatingo didelio darželių trūkumo. „Plečiantis Vilniaus miestui bei plėtojant Santariškių gatvės infrastruktūrą nuo Baltupių mikrorajono link Žaliųjų ežerų, nei Jeruzalės, nei Santariškių mikrorajonuose nebuvo atidarytas nė vienas valstybinis darželis.

Kasmet mokyklose, vaikų darželiuose ir lopšeliuose atliekami remontai galimai kelia pavojų vaikų sveikatai, nes Lietuvoje galiojantys visuomenės sveikatos saugos teisės aktai nenustato reikalavimų, kokiais dažais turėtų būti dažomos šių įstaigų sienos. Ugdymo įstaigoms tai sudaro sąlygas pirkti pigesnius kenksmingus dažus, kurių poveikis gali turėti neigiamą įtaką ne tik vaikų sveikatai, bet ir mokymosi efektyvumui.

Jau šį penktadienį, spalio 21 dieną, 11 val. Lietuvos vaikų darželiuose, mokyklose, gimnazijose įvyksianti kolektyvinė mankšta “Augsiu aktyvus 2011" pretenduoja į Lietuvos rekordą. Prie masinės akcijos, kuria siekiama atkreipti dėmesį, ypač jaunimo, į nepakankamą fizinį aktyvumą, į būtinybę nejudrų gyvenimo būdą keisti į aktyvesnį, jau prisijungė apie 300 visų šalies lopšelių, darželių, mokyklų ir gimnazijų, turinčių per 35 tūkst. auklėtinių.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 2011–2012 metų šildymo sezonas sostinėje pradedamas nuo spalio 12 d., trečiadienio, įjungiant šildymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose, ligoninėse. Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos. Gyvenamiesiems namams įjungti šildymą numatoma kitą savaitę.

Persikrausčiusi gyventi į miestą, tačiau dėl iškilusių problemų negalinti deklaruoti gyvenamosios vietos Panevėžyje dviejų vaikų mama susidūrė su valdininkų abejingumu. Pradėjusi domėtis, ar sūnus mieste turės galimybę lankyti priešmokyklinę grupę, moteris sužinojo, kad gali tekti per metus pakloti apie penkis tūkstančius litų.Panevėžio miestas atsisako priimti kaimo vaikus į savo darželius, jei už visą jų išlaikymą nesumoka rajono Savivaldybė arba patys tėvai.

Rudenį 80 proc. visų šalies mokyklų patikrinę visuomenės sveikatos centrų specialistai vakar pateikė šokiruojančius rezultatus: 917 jų neatitinka higienos reikalavimų, o ketvirtadalis net neturi higienos pasų. Kur ten turės, jei tualetai – lauke, vandentiekio nėra, nežinoma, kas yra kanalizacija. Skersvėjai tualete „Mūsų mokykloje tualetas iki šiol lauke. Be galo jame šalta, skersvėjai pučia. Galima ten ir įvairiomis ligomis susirgti.

Nuo liepos 1-osios nustojus veikti apskričių viršininkų administracijoms, Kauno miesto savivaldybei taps pavaldžios šešios apskrities ugdymo įstaigos. Kartu siūloma savivaldybei perimti ir dalį šias įstaigas kuruojančių apskrities administracijos specialistų etatų.