tv3 žinios

Dubajaus aukso turgus spindi kaip niekada anksčiau – vitrinos lūžta nuo juvelyrinių dirbinių, tačiau už brangaus metalo spindesio slepiasi nauja realybė. Aukso kaina pasaulyje šoktelėjo iki rekordinės – 3400 dolerių už unciją. Kol investuotojai vadina šį metalą „ramybės uostu“, Donaldo Trumpo sukelto pasaulinio nestabilumo akivaizdoje pirkėjai vis dažniau renkasi briliantus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Viena mėgstamiausių turistų vietų Dubajuje – Aukso turgus.

Rusijos ir Baltarusijos saugumas bando organizuoti smurto išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius. Lietuvos žvalgybai šiemet pavyko sustabdyti išpuolį, kuomet Europos Sąjungos gyventojais apsimetę asmenys kvietė Lietuvoje studijuojančius Baltarusijos studentus nusifilmuoti muzikiniame klipe, nors tikrasis siekis buvo studentus užpulti. Pasak saugumo ekspertų, Kremlius mėgina siekti kenkti Lietuvai ir sėti neapykantą tarp lietuvių ir baltarusių.

Gausiai sužydo Botanikos sodo Kaune tulpių kolekcija. Specialistai džiaugiasi, kad prasiautusi kruša ir liūtis nenuniokojo tulpių žiedų, tad grožiu stebina nuo pačių seniausių iki naujausių veislių, o pasigrožėti įmantriais tulpių žiedais čia traukia gausybė lankytojų. Apžiūrinėdami į saulę žiedus iškėlusias tulpes žavisi būriai VDU Botanikos sodo lankytojų. Šilumos palepintos pavasario karalienės šiemet sužydo gana anksti.  Nustebę ir botanikai.

Dėl savaime užsidegančių siuntinių pernai sulaikytas asmuo, kaip išsiaiškino tarptautinė žurnalistų tyrėjų grupė, netolimoje praeityje dalyvavo schemose, per kurias iš žmonių išviliojo 700 milijonų eurų. Generalinė prokuratūra ir toliau nekomentuoja su DHL siuntiniais susijusių aplinkybių ir aiškina, kad savo komentarais nenori pakenkti tyrimui, kurį atlieka dar keturios valstybės.

Amerikoje, likus vos kelioms minutėms iki pakilimo, liepsnose paskendo vienas iš dviejų keleivinio lėktuvo variklių. Gaisro metu salone buvo beveik 300 keleivių, kurie tikėjosi, kad netrukus pradės kelionę. Šokiruoti žmonės vienas po kito bėgo lauk iš lėktuvo, leisdamiesi žemyn pripučiamu avariniu trapu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Pro terminalo langą Orlando oro uoste keleiviai filmavo bauginančius kadrus – kilimo taku riedėjo liepsnojantis lėktuvas.

Kuršių mariose masiškai gaišta karosai. Negyvos žuvys ne tik plūduriuoja paviršiuje, o ir kraujuoja iš po žvynų. Aplinkosaugininkai bei mokslininkai aiškinasi priežastis, tačiau realiausia, jog karosai užsikrėtė reta mirtina virusine liga – raudonlige. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Kintų ir Drevernos uosteliuose šalia Kuršių marių – kraupus vaizdas. Vandenyje plūduriuoja šimtai negyvų karosų, vyrauja stipri smarvė.

Statybų bendrovė, ieškanti projektų koordinatoriaus, darbo skelbime nurodė pageidaujanti įdarbinti tik vyrus. Po tokiu skelbimu socialiniuose tinkluose užvirė tikra komentatorių dvikova. Vieni ėmė piktintis, kodėl darbdavys viešai diskriminuoja moteris, o kiti – į skelbimą pasižiūrėjo tarsi į pokštą. Tiesa, keletos kreipimųsi ir skundą dėl šio skelbimo sulaukė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Pakaunėje kilęs gaisras iš kone hektaro plote stovinčių ūkinių pastatų ir garažų paliko tik apanglėjusių plytų krūvą. Sudegė ten žmonių laikyti rakandai, sodo įranga, automobilius dar spėjo patraukti. O štai Žaliakalnyje jau pirmosios šašlykų sezono pasekmės – galimai nuo kepsninės supleškėjo ūkinis pastatas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Milžiniškos liepsnos skrodė naktinį dangų pakaunėje Voškoniuose, pleškėjo kadaise buvę tvartai, paversti sandėliukų ir garažų masyvu.

Po tragiškos Amerikos karių žūties šalia Pabradės poligono, Lietuvos kariuomenė laukia aplinkosaugininkų vertinimo, kokia žala gamtai yra padaryta vykdant kūnų paiešką. Mat įkritus į pelkę šarvuočiui, išsiliejo dyzelinas, taip pat traukiant šarvuotį šalia pelkės dirbo daug technikos. Kariuomenė aiškina, kad papildomai pažymėjo šią teritoriją šalia pelkės skiriamaisiais ženklais, kad tokios nelaimės nepasikartotų.

Lietuva atsisveikina su Ukrainoje žuvusiu kariu savanoriu – 21-erių metų Tomu Valentėliu, kilusiu iš Biržų. Su žuvusiuoju Ukrainos užsieniečių legione tarnavęs tautietis sako, kad Tomas pasižymėjo užsispyrimu ir drąsa. Per tą pačią operaciją sužeistas amerikiečių karys savanoris vos paėjo, o Tomas elgėsi drąsiai ir profesionaliai – leido kovos partneriui eiti pirmam, kad šis nepanikuotų, kad atsiliks. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Krentant naftos kainoms, degalinių švieslentėse degalų kainos lyginant su pernai, mažesnės. Tačiau gyventojams to nepakanka – dėl įvestų akcizų benzinui ir dyzeliniui, ir dar planuojamų naujų akcizų 2026 metais, jie jau pasirašinėja peticiją – reikalauja akcizus stabdyti. Degalinės išgyvena, kaip pačios sako, didžiulius praradimus – šiemet dyzelino žmonės įsipylė 16 procentų mažiau, nei pernai. Mat verslas, logistikos įmonės savo vilkikus degalais užpildo kaimyninėje Lenkijoje.

Muitų tarifų karą pradėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad užsienio šalys išnaudoja ir pelnosi iš Amerikos. Ekonomistai tikina, kad tarptautinė prekyba JAV yra naudinga, net ir patiriant nuostolius – parduodant mažiau prekių kitoms šalims, nei iš jų nuperkant. Mat daugiau kaip pusė prekybos sandorių įvyksta doleriais. Be to, Amerika yra didžiausia paslaugų eksportuotoja pasaulyje, o šios nėra apmokestintos tarifais. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio liejasi kritikos lavina. Koalicijos partneriai reikalauja didesnės neapmokestinamosios vertės ir nuolaidos pirmajam būstui. Auditoriai skaičiuoja, kad naujasis modelis palankus turčiams, mat pagal dabartinį įstatymą gresiančius mokesčius sumažins iki 6 kartų, o štai vidutinės vertės turto savininkams mokestis atsiras ir net didės.

Istorinis Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas – partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų turi būti leidžiama. O kol Seimas nesutvarkė partnerystės klausimo, homoseksualios poros galės „susirašyti" tik per teismus.  Valdantieji aiškina, kad galutinį tašką šioje dešimtmečius trunkančioje istorijoje padės Seimas, kuris turės keisti įstatymus. Buvusi Seimo Pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad šis sprendimas yra signalas poroms, kurios laukia pagarbos iš valstybės.

Lietuvos egles sparčiai naikina žievėgraužis tipografas. Aplinkosaugininkai rengia reidus – eglynus stebi ir patys, ragina tai daryti ir miškų savininkus.  Kenkėjų pažeistus medžius reikia kuo skubiau nupjauti ir  išvežti iš miško, kad kenkėjai nepersikraustytų į kitus spygliuočius.  Žievėgraužio tipografo eglėje paliktas landas rodė Aplinkos apsaugos departamento specialistai, atvykę apžiūrėti Kauno rajone Kačerginėje plytinčio miško.

Saldžius gėrimus gaminantis verslas ir mitybos specialistai planuojamą cukraus mokestį vadina nelogišku. Esą yra daugybė kitų maisto produktų, pavyzdžiui, saldainių, kepinių, pieno kokteilių, jogurtų, kuriuos vartodami žmonės gauna daugiau cukraus nei gerdami saldžius, gazuotus gėrimus.

Klaipėdos centre prišvartuotame karo laive-muziejuje „Sūduvis“ prasideda unikalios ekskursijos. Vaikščiodami po jį, lankytojai išgirs ten tarnavusios įgulos autentiškus pasakojimus apie savo darbą, nuotykius bei niekada neišblėstantį ilgesį jūrai. Pirmoje ekskursijoje sudalyvavę „Sūduvio“ karininkai lankydami savo antraisiais namais buvusį laivą paslapčia nubraukė ir vieną kitą ašarą.

Velykoms artėjant, lietuviai nuo pat ryto šturmuoja parduotuves ir turgus. Šluoja nuo lentynų mėsą, žuvį, majonezą, daržoves ir saldėsius. Kai kurie sako švęsiantys kukliau – be įmantrių patiekalų ir margindami iki 10 kiaušinių. Tačiau kiti perka daugiau nei pusę šimto kiaušinių, kilogramus mėsos ir kalnus desertų bei švenčių stalui ketina išleisti kelis šimtus eurų. Vilnietis Arvydas viename Vilniaus turgų apsipirkinėja Velykoms.

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau trečią kartą šiais metais ketvirtadaliu procento mažina bazines palūkanų normas – iki 2,25 procentų. Tad gyventojams, kurie turi pasiėmę vidutinę, 100 tūkstančių eurų būsto paskolą, mėnesinė įmoka sumažėja 20 eurų, o per metus asmuo sutaupys maždaug apie 250 eurų. Kai kurie gyventojai, turintys didesnes paskolas, džiūgauja, kad per metus sutaupys tūkstančius eurų.  24-erių vilnietis Simonas pernai birželį nusipirko būstą Šiaurės miestelyje.

Medikai į Klaipėdos vaikų ligoninę atvežė penkių mėnesių kūdikį. Jis buvo be sąmonės, suglebęs ir su sutrikusia kraujotaka. Gydytojai apžiūrėję mažylį nustatė, kad jam į smegenis išliejęs kraujas, kūdikis skubiai pervežtas į Kauno klinikas. Savo sūnelio supurtymu įtriama moteris medikams teisinosi, kad vaikas tokios būklės, mat dvi paras karščiavo ir viduriavo. 35-erių klaipėdietę policija uždarė į areštinę, o dėl berniuko gyvybės kovoja Kauno medikai.

Pavasario Velykų atostogų metu lietuviai jau iššlavė beveik visus kelionių organizatorių pasiūlymus. Šeimos su vaikais išgraibstė populiariausias keliones, kainuojančias nuo 500 iki  3000 eurų asmeniui. Organizatoriai pastebi, kad panašios tendencijos būna per kiekvienas vaikų atostogas, mat tai dažniausiai vienintelė proga metuose keliauti kartu su šeima. O štai poilsines keliones lietuviai vis dažniau keičia į pažintines ir ieško nuotykių ir naujų patirčių.

Tūkstančiai lietuvių prarado dalį kauptų pinigų antrojoje pensijų pakopoje. Aiškėja, kad dėl Donaldo Trumpo sukelto chaoso JAV, Lietuvos antrosios pakopos fondai neteko dešimtadalio savo vertės – maždaug milijardo eurų. Tokį rezultatą iki tarifų atidėjimo fiksavo fondų atstovai, kurie aiškina, kad tokie svyravimai esą įprastas dalykas. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad dėl neapibrėžtumo nukentėjusios rinkos turėtų atsistatyti maždaug per 3 mėnesius.

Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis drebina ne tik visuomenę, bet ir pačią valdančiąją koaliciją. Partneriai niekaip neranda bendros kalbos dėl to, kokį mokestį už būstą užkrauti lietuviams. Tad politikai mokesčių reformą jau svarsto be NT mokesčio, o prie jo grįžti žada kur kas vėliau. Negana to, „aušriečiai“ ruošiasi aktyviai dalyvauti protestuose prieš šį mokestį.

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad Europai ir Amerikai pavyks susikalbėti ir taip išvengti įsiplieskusio prekybos karo pasekmių. Verslas prašo valdžios pagalbos, lengvatinių paskolų ir vardija bėdas, kurias gali atnešti Donaldo Trumpo muitai. Esą Europą gali užplūsti pigios prekės iš Kinijos, nes jų tiesiog nebus kur dėti. Pavieniai ekonomistai taip pat prognozuoja, kad tarifų JAV gali atsisakyti dar šiais metais.

Lietuvoje mažėja gyventojų dalis, gaunanti mažiausius atlyginimus, minimalią algą. Nors dažniausiai už nedidelį uždarbį dirba jauni, šviežiai į darbo rinką įsilieję žmonės, jie greitai pasikelia algas ir atlyginimo dydžiu lenkia vyriausius Lietuvos darbuotojus. Ekonomistai aiškina, kad šalyje keičiasi kartos, jauni gyventojai dirba geriau apmokamuose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų ar finansų.

Žūtbūt remonto prašosi jau trečdalis šalies kelių. Byrančiais ir tik palopomais Lietuvos keliais važinėjantys gyventojai niršta, kad dėl duobių vis tenka taisyti savas mašinas. Už kelių tvarkymą atsakinga „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad jau šiandien taisyti reikėtų beveik 7 tūkstančius kilometrų plento. Tai yra maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus iki Madrido ir atgal. Tačiau keliai netvarkomi, nes lėšų remontui reikia dvigubai daugiau nei turima.

Mokslinis proveržis ar gudrus apgaulės triukas? Amerikiečių biotechnologijų specialistai pasauliui pristatė du mielus vilkiukus, kurie, jų teigimu, yra prieš 10 tūkstančių metų išnykusios rūšies palikuonys. Ekspertai teigia, kad jiems pavyko „prikelti“ gyvūnus kryžminant šiuolaikinio ir istorinio vilko DNR. Tačiau ar tai tiesa – aiškinsimės dabar.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vilniaus naktinis gyvenimas įgauna pagreitį. Savivaldybė skelbia, kad mieste jau veikia 17 barų-dainyklų, kuriose žmonės ir muzikuoja, ir atsipalaiduoja. Tačiau opozicija žodžių į vatą nevynioja ir aiškina, kad pirminė tokių dainyklų idėja buvo barai be jokio alkoholio. Vilniaus miesto meras atšauna, kad tokių minčių niekada neturėjo, o naktinio biuro atstovai ramina – esą alkoholį žmonės dainyklose vartoja saikingai, nes tai erdvė, kur vyksta daug muzikinių pasirodymų.

Ankstyvą rytą Drevernoje sprogo kavinė. Sprogimo būta tokio galingo, kad išvirto kavinės sienos, durys bei langai, viduje viskas suniokota.  Didžiulė avarija prieš vidurdienį įvyko Panevėžio rajone: susidūrė vilkikas ir du lengvieji automobiliai, žuvo 36-erių metų „Audi“ vairuotojas. Nelaimių neišvengta ir Vilniuje: Karoliniškėse vilkikui kliudžius šulinio dangtį išsiliejo daug degalų, o Naujamiestyje į avariją pateko policijos ekipažas.

Audra, karo grėsmė ar branduolinė avarija – tokioms ekstremalioms situacijoms ištikus, svarbu būti pasiruošus, įspėja civilinės saugos specialistai. Pastarieji tikina, kad kiekvieno namuose turi būti suruoštas išvykimo krepšys su išgyvenimui reikalingais daiktais – asmens dokumentais, maistu, vandeniu ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Visgi daugelis žmonių apie tokį krepšį neturi žalio supratimo.  Tuo metu verslininkai jau siūlo iš anksto paruoštas išlikimo kuprines.

Susitaikę su karo baime lietuviai masiškai perka nekilnojamąjį turtą. Per pirmus du šių metų mėnesius sandorių skaičius išaugo net 40 procentų. Visgi sparčiai auga ir susidomėjimas būstais svetur. Tautiečiai šluoja butus šiltuose kraštuose, o daugiausiai Ispanijoje. Juos vilioja žemesnė kaina, geri orai, o kai kurie save ramina, kad karo atveju turėtų kur trauktis.  Sostinės Algirdo gatvėje esančiame projekte „Algirdo 3“ butų kainos muša rekordus.

Sostinės Markučių rajono gyventojai šaukiasi pagalbos ir sako, kad taip gyventi daugiau nebegali. Gatvėse siautėja būriai narkomanų, jie narkotikus vartoja ir platina nei kiek nesislėpdami, tuštinasi gatvėse, terorizuoja kaimynus. Beeidami į mokyklą vaikai turi matyti panaudotų švirkštų kalnus ir neadekvačiai besielgiančius agresyvius žmones. Tenka taikstytis ir su perdozavusių žmonių lavonais. Policija ir savivaldybė sako, kad problemą sprendžia, tačiau greitų sprendimų šiuo atveju nėra.

Du iš trijų žmonių nežino, kur mesti naudotą dantų šepetėlį – meta į plastiko konteinerį, nors reikėtų į mišrių atliekų. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kurie rodo, kad lietuviai vis dar nemoka rūšiuoti tinkamai. Negana to, pasirodo, ką galima mesti į rūšiavimo konteinerį, ko ne, net valdžia nesutaria su įmonėmis, atsakingomis už pakuočių surinkimą.  Kad dantų šepetėlį reikia mesti ne į plastiko, o į mišrių atliekų konteinerį, nežino du iš trijų žmonių.

JAV vykdant muitų karą, nafta atpigo iki tos kainos, kokia buvo prieš ketverius metus, kuomet pasaulį stingdė koronaviruso pandemija. Degalai pinga ir didmeninėje rinkoje, tad jau ir degalinėse įsiplieskia kainų karas. Vieni tinklai kainas jau drastiškai mažina, tačiau kiti dar laikosi įsikibę aukštų kainų. Vairuotojai skundžiasi priversti ieškoti nuolaidų ir piktinasi, kad degalinių valdytojai, kaip ir prekybos tinklai, juos verčia tapti akcijų medžiotojais.

Baisiausiu Vilniaus bendrabučiu vadinamame daugiabutyje naktį kilo didžiulis gaisras – užsidegė butas vienuoliktame aukšte. Liepsnų ir dūmų atkirsti žmonės šaukėsi pagalbos, žmonėms teko laukti ir balkonuose, kol bus numalšintos liepsnos. Žmonių aukų išvengta, medikų pagalbos prireikė devyniems gyventojams.  Gaisras kilo Trinapolio gatvėje esančiame daugiabutyje. Prie pat Kalvarijų ir Žvalgų gatvių sankryžos buvo švyturėlių jūra.

Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos auga dar sparčiau nei anksčiau. Kovą metinė infliacija perkopė 4-is procentus. Pasak ekonomistų, gyventojai vis dar jaučia padidėjusių akcizų, pakilusios minimalios algos padarinius. Pabrango ir pigiausi maisto produktai. Vidutinis pigiausių maisto prekių krepšelis per metus pabrango dešimčia eurų. Ekonomistams šiuo metu sunku pasakyti, kaip keisis infliacija ateityje, nes visas prognozes gadina Jungtinių Valstijų tarifų sukelti prekybos karai.

Dėl mokesčių reformos, o ypač nekilnojamojo turto mokesčio, jau artėja protestų banga. Po pustrečios savaitės protestuotojai grasina mitinge Vilniuje prie Katedros reikalauti naikinti NT mokestį, o gegužės pirmąją ir profsąjungos žada reikalauti neskriausti dirbančiųjų. Profsąjungos valdžios primygtinai prašo neapmokestinti bent pirmojo būsto. Tačiau valdantieji tvirtina, kad taip liktų landos išvengti mokesčio ir turčiams.

Vilniuje po mėnesio įvyksiantis Rusijos estrados žvaigždės Kristinos Orbakaitės koncertas įplieskė aršias diskusijas. Socialiniuose tinkluose dalis žmonių piktinasi, kad į Vilnių koncertuoti kviečiama Rusijos artistė, kuri nėra viešai pasmerkusi Rusijos karo prieš Ukrainą. Lietuviškų šaknų turinti Orbakaitė su Rusija atsisveikino tik pernai pavasarį. Iki tol Ukrainos dangų skrodžiant rusų raketoms, ji rengė koncertus savo gerbėjams Rusijoje.

Dar vienam Seimo nariui dėl čekiukų gresia baudžiamoji atsakomybė. Generalinė prokurorė prašė naikinti socdemo Arūno Dudėno neliečiamybę, kad galėtų jį apklausti dėl galimo sukčiavimo ir apgaulės būdu įgyto turto. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žiniasklaida skelbia, kad iš Europos turėtų būti išvesta apie 10 tūkstančių karių – tikėtina, iš Rytų Europos. Nors Lietuva šiuose ganduose neminima, bet mūsų politikai sako, kad nėra gavę jokių signalų apie amerikiečių karių išvedimą iš mūsų šalies. Tiesa, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai pripažįsta, jog didelė tikimybė, kad Europoje amerikiečių sumažės, tik neaišku kur.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Britų karalius Karolis III tapo tikra interneto sensacija – britų muzikantų renginyje prisijungė prie daržovių orkestro. Karalius ėmė groti dūdele, pagaminta iš morkos. Monarchas sakė, kad oranžinį instrumentą nešis namo, o orkestro nariai nemiegojo visą naktį, kol jį jam išdrožė.  Neįprastas vaizdas – Jungtinės Karalystės karalius Karolis III groja dūdele, kuri išdrožta iš morkos.

Užkietėję grybautojai jau džiūgauja ir iš miško gausiai neša pirmuosius grybus – bobausius. Nors šie grybai dažnai pirmiausiai pasirodydavo Dzūkijoje, šį kartą Suvalkijos grybautojai džiaugiasi pirmieji ir ragauja bobausius. Tiesa, tiek patys žmonės, tiek medikai įspėja, kad šiuos grybus reikia labai gerai apdoroti prieš valgant, nes jie turi kenksmingų medžiagų. Kai saulė smarkiau pakaitino, o naktys nebe tokios vėsios, grybautojai paskelbė sezono pradžią.

Nyderlanduose laukai virto gyva palete – milijonai tulpių ir narcizų nudažė žemę ryškiomis, pasakiškomis spalvomis. O Vokietijoje senamiesčio gatvės paskendo rausvame sakurų debesyje. Iš paukščio skrydžio Nyderlandų laukai primena pasakų iliustracijas. Kiekvienas žemės lopinėlis „nuspalvintas“ ryškiomis spalvomis – geltona, oranžine, violetine ir skirtingais rožiniais atspalviais. Visa ši spalvų jūra – 250 hektarų plotas, kuriame pavasarį sveikina tulpės, narcizai ir hiacintai.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos (ES) valdininkų. Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

Pasieniečius pasiekė naujas modernus sraigtasparnis, kuris padės sekti traukinius iš Rusijos į Kaliningrado sritį. Iš viso šiemet Lietuva turės tris naujus tokius sraigtasparnius – vieni stebės į Kaliningradą vykstančius traukinius, kiti padės stebėti Astravo atominę elektrinę ir šalia jos esantį radiacinį foną. Pasak pasieniečių, tai bus pirmasis sraigtasparnis, kuris be sustojimo galės palydėti traukinį į Kaliningradą, mat iki šiol pasieniečių turimi orlaiviai to padaryti negalėjo.

Europai bandant užkurti savo karo pramonę ir apsiginkluoti, Lietuvai tai gali tapti auksine proga. Ekonomistai, verslininkai ir politikai sako, kad dabar metas, kai į Lietuvą galime pritraukti stambių ginkluotės gamintojų, kurie čia sukurtų darbo vietas ir mokėtų mokesčius į šalies biudžetą. Tuo pačiu tai ir galimybė mūsų verslininkams gauti bent jau dalį užsakymų.

Įstatymo kuriozas tapo verslo niša baltarusiams. Į mūsų šalį norintys atvykti baltarusiai Lietuvos pasienio negali pereiti nei pėsčiomis, nei pervažiuoti dviračiu ar automobiliu, turinčiu baltarusiškus numerius, tačiau motoroleriu kirsti Lietuvos sieną mūsų šalies įstatymai Baltarusijos piliečiams nedraudžia. Tuo pasinaudojo baltarusiai ir pasienio punkte įsteigė motorolerių nuomos punktą.

Filmuojasi atsigulę viduryje gatvės atvažiuojant automobiliams, pavojingai laipioja stogais ar tiltų konstrukcijomis – tokie jaunimo „iššūkiai“ drebina socialinius tinklus. Žmonės su siaubu stebi, ką išdarinėja jaunimas, kartais net rizikuodami savo gyvybe. O štai pati rankomis stogais vaikščiojusi jauna panevėžietė įsitikinusi, kad dabar paaugliai taip tikisi sulaukti dėmesio – daugiau peržiūrų, pripažinimo kompanijoje. O apetitas, esą, kyla bevalgant.