tv3 žinios

Nuo ryto po sostinę blaškęsis ir kelias valandas upėje iš baimės prabraidęs briedis galiausiai buvo nuvytas į Vingio parką. Gamtininkai stebisi, kad gelbėjimo operacija užtruko ir gyvūnui kėlė daug streso. Specialistai sako, kad gyvūnų mieste daugėja ir neretai čia jie žūsta.

Sumaištis valdančiojoje koalicijoje dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio tęsiasi. Seimui atmetus Vyriausybės pateiktą projektą, finansų ministras skubiai jį keičia ir jau sutinka padidinti nepamokestinamąjį dydį ir nuo mokesčio atleisti prasčiausio turto savininkus. Rimantas Šadžius skaičiuoja, kad tokiu atveju gynybai teks mažiau pinigų, mat šio mokesčio gyventojai sumokės trečdaliu mažiau – ne 14 , o 9 milijonus eurų per metus.

Stichija užklupo Prancūzijos Rivjerą. Krito stalo teniso kamuoliuko dydžio krušos ledo gabalai, gausių liūčių sukeltos smarkios vandens srovės per kelias minutes pavertė gatves upėmis. Šimtus namų ir automobilių apsėmė vanduo. Po audros pastatų viduje – kaip po katastrofos. Yra ir aukų – žuvo trys žmonės. Galingas vėjas plėšo lapus nuo medžių, o aplink tvyro tarsi rūkas. Tačiau iš tikrųjų vaizduose užfiksuota kruša.

Nepavykus Vyriausybės įtikinti atidėti mokesčių reformą, verslas paskutines viltis deda į Seimą. Jau antradienį parlamente vyko pirmasis balsavimas dėl mokesčių didinimo, tad apie 200 verslo organizacijų reikalauja valdančiuosius stabdyti mokesčių reformą. Antraip esą ekonomika stos ir pinigų trūks ir gynybai, ir skurstantiems. Tačiau valdantieji į tokius verslo perspėjimus ir toliau numoja ranka ir telkia balsus pradėti mokesčių didinimą.

Kaip krizės ar karo metu Lietuvoje veiktų parduotuvės, ar būtų galima jose apsipirkti ir atsiskaityti banko kortelėmis už būtiniausius maisto produktus? Nacionalinis krizių valdymo centras skelbia, kad Lietuvoje nutrūkus elektros tiekimui ar ryšio tinklams veiktų mažiausiai 125 specialios atraminės parduotuvės. Tačiau kurios – paslaptis. Jų sąrašo nežino dar net patys prekybininkai.

NATO valstybės gynybai turi skirti mažiausiai 3,5 procento nuo bendrojo vidaus produkto. Tokį tikslą akcentuoja pratybose susitikę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, pasak kurių, šį savaitgalį vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Hagoje parodys, ar aljansas yra stiprus. O pačiose pratybose sąjungininkai šalia gyvybiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus pademonstravo, kaip reikia iš priešo atkovoti miesto kvartalą.  Degantys pastatai, automatų šūviai, šarvuočiai ir kita karinė technika.

Dėl naujo nekilnojamojo turto mokesčio valdantieji pykstasi jau atvirai. Pritrūkus valdančiųjų balsų, pirmasis balsavimas dėl šio mokesčio Seime žlugo. Jame nedalyvavo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Premjeras Gintautas Paluckas jau grasina R. Žemaitaičiui rimtu pokalbiu apie discipliną, bet visgi sutinka atsižvelgti į partnerių reikalavimus pakelti mokesčio grindis ir mėgins mokestį iš naujo Seimui teikti po dviejų dienų.

Centrinės ir vakarų Amerikos valstijas negailestingai talžo tornadai. Per pastarąsias paras šiame regione jų užfiksuota daugiau kaip 40. Aukų skaičius perkopė 30. Jau skaičiuojama, kad padaryta žalos už bemaž 11 milijardų dolerių.  Sinoptikai nieko guodžiančio nežada – regione ir toliau vyraus stichiniai orai.  Smarkūs vėjai lyg degtukus laužo brandžius medžius. Viską pakeliui šluojantys tornadai nuo penktadienio talžo centrines ir vakarų JAV valstijas.

Didžiųjų miestų merai vienas po kito skelbia gyventojus atleisiantys nuo naujo nekilnojamojo turto mokesčio. Tačiau tai padaryti jie galės tik būstui, kuriame žmonės deklaruos gyvenamąją vietą. O už kitą turtą valdantieji jokių nuolaidų nežada. Tad politikai prognozuoja, kad siekdami išvengti mokesčių, tautiečiai puls keisti gyvenamosios vietos registracijas, būstus užrašinės ir nepilnamečiams vaikams.

Vakar vakare TV3 žinių reportažo metu įvyko incidentas, kuris per kelias valandas virto vienu karščiausiai aptarinėjamų įvykių internete. Vilniaus oro uoste buvo pasitikta Lietuvą atstovavusi grupė „Katarsis“, grįžusi iš „Eurovizijos“ dainų konkurso. Tačiau visų dėmesį patraukė ne šventinė nuotaika ar komentarai apie pasirodymą, o netikėta vokalisto Luko reakcija į televizijos operatoriaus kamerą, kuris jį filmavo, nors atlikėjas to nenorėjo.

Premjeras Gintautas Paluckas savaitgalį leido verslininko, milijonieriaus Tautvydo Barščio žirgyne Alytaus rajone – jo ir už kyšininkavimą nuteisto Druskininkų mero Ričardo Malinausko kompanijoje. Vaizdo įrašais, kuriuose matyti kaip Vyriausybės vadovas žvejoja gamtos apsuptyje, o jo laimikį – riebų karpį – trijulė doroja kartu, savo socialiniuose tinkluose dalijosi pats verslininkas.

Šiaulių rajone, vežant 100 metrų ilgio vėjo jėgainės sparną, vilkikui nuslydus nuo kelio, didžiulis krovinys užkrito ant namo. Viduje miegojęs vyras pasakojo, kad išgirdęs didžiulį triukšmą pamanė, kad jau visas namas sugriuvo. Sparnas išvertė elektros stulpą, nutraukė laidus.  „Baisu. Aš galvojau, kad jau visa mano bakužė baigia nuvirsti“. Tokiais žodžiais kieme pasitiko Stasys, kurį naktį iš lovos išvertė siaubingas garsas. Ant vyro namo nusivertė vežamas vėjo jėgainės sparnas.

Kaune sekmadienio popietę po Karmelitų tiltu praeivis pastebėjo daiktą, panašų į sprogmenį. Į vietą skubiai atvyko „Aro“ išminuotojai, įvestas planas „Skydas“. Aiškėja, kad po tiltu kažkas paliko pirotechninius užtaisus, kaip manoma, žalių dūmų užtaisą. Tiltas uždarytas, o  juo žygiuoti į areną turėjusių Vilniaus „Ryto“ fanų maršrutas skubiai koreguotas. Audringi šūksniai sekmadienio popietę drebino Kauną.

Baltijos jūroje – dar vienas incidentas tarp Rusijos ir Estijos. Šį kartą Putino režimas sulaikė iš Estijos išplaukusį Graikijos naftos tanklaivį. Pasak Gitano Nausėdos, taip Rusija toliau demonstruoja savo karinę galią, kelią įtampą. Pasak Lietuvos Prezidento ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, Europai reikia ir toliau griežtinti sankcijas Rusijai, ir ieškoti būdų kaip griežčiau kontroliuoti Kremliaus šešėlinį laivyną.  Įtampos Baltijos jūroje daugėja.

Yra bijančių aukščio, vorų, uždarų patalpų, o štai jauna panevėžietė gali laipioti dvylikaaukščių stogais, bet paniškai bijo senatvės.  Tiesa, mergina bando ieškoti ir vaistų šiai paniškai baimei įveikti. Jaunoji menininkė stengiasi su senatve susidraugauti per fotoobjektyvą. Gilus žvilgsnis, kaip ir veidą vagojančios raukšlės, atspindi visiškai nepagražintą būtį. Dar viena sustabdyta akimirka – godžiai dūmą traukiantis žilabarzdis.

Europos Komisija siūlo kasmet privalomai tikrinti senesnius nei 10 metų automobilius. Esą tokie automobiliai yra pavojingesni, nes yra techniškai netvarkingi, turi trūkumų. Tokiais Briuselio užmojais piktinasi vairuotojai ir tikina, kad prižiūrint automobilį laiku ir keičiant detales, automobilio amžius techninei būklei įtakos neturi.  Vairuotojams antrina ir vairavimo ekspertai. Instruktorius Artūras Pakėnas tvirtina, kad kasmetinis senesnių automobilių tikrinimas – būdas pasipinigauti.

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojus naujai grynaisiais pinigais atsiskaitymo tvarkai, kai galutinė krepšelio suma apvalinama iki 0, 5 ar 10 centų, dalis gyventojų dėl tokių pokyčių džiaugiasi – esą kišenė lengvesnė, niekas negaišta laiko krapštantis piniginėje ieškant 1 ar 2 centų monetų grąžai. Visgi „Pricer.lt“ atstovas sako, kad šis apvalinimo žaidimas gali suapvalinti ir skaičius kainų etiketėse.

Rajonuose verkiant trūksta vaistinių, tad valdžia svarsto įteisinti mobilias vaistines, kurios reikiamus medikamentus atvežtų kartą ar kelis kartus per savaitę. Vaistinės perspėja, kad iš tokių projektų naudos bus mažai – nebus kam tose vaistinėse ant ratų dirbti, mat jau dabar visoje šalyje trūksta šimtų vaistininkų. Juos kai kur galėtų pakeisti farmakotechnikai, bet ir pastarųjų stygius, mat jau nuo pernai jų niekas neruošia.

Įvairūs Kėdainių miesto tvarkymo projektai vis dažniau pykdo gyventojus. Valdžia juos taiso po kelis kartus ir vis leidžia pinigus. Šį kartą žmonėms užkliuvo Atminties skvere skalda išpilti takeliai, kuriais nei eiti, nei važiuoti bus esą neįmanoma. Valdžia ramina, kad akmenukus sutvirtins, bet gyventojai beda pirštu į miesto parką, kur skalda ant takelių jau seniai tapusi galvos skausmu.

Sostinės gyventojai neapsikenčia kamščių. Piko metu miestas tiesiog sustingęs, gatvės tarsi užblokuotos. Pasak vilniečių, situacija kasmet tik blogėja, o miesto meras Valdas Benkunskas laikosi savo – kalba apie žaliojo miesto viziją, teigia teikiantis prioritetą pėstiesiems ir dviratininkams. Todėl perprogramuoja šviesoforus taip, kad pėstieji trumpiau lauktų žalios šviesos.

Sukčių siautėjimas pasiekė milžinišką mąstą – iš gyventojų kiekvieną mėnesį išvilioja milijonus eurų. Klastotėms naudoja ir žinomų žmonių atvaizdus. Gyventojams kenčiant eilėse prie gydytojų kabinetų, ministerija ruošia naujovę – neleis rinktis konkretaus gydytojo. Po derybų Turkijoje rusai Ukrainoje pražudė devynis žmones. Europos lyderiai spaudžia Trumpą reaguoti į putino cinizmą.

Naujas asfaltuoto keliuko skandalas – šįkart žmonėms užkliuvo, kad Druskininkų savivaldybė perklojo asfaltą gatvėje, kurioje gyvena Sauliaus Skvernelio frakcijos Seimo narys Linas Urmanavičius. Jis anksčiau dirbo Druskininkų vicemeru, o dabar tapo Seimo nariu. Politikas dievagojasi, kad remontuoti kelio neprašė.

Dar neseniai jie vos išstovėdavo ant kojų, o dabar jau bėga didžiulius atstumus. Tai Kinijoje sparčiai gaminami humanoidai robotai, kurie bėga maratonus kartu su tikrais žmonėmis. Panašu, kad pasaulio laukia ateitis, kurioje robotai verda kavą, skalbia drabužius ir patys save surenka ant konvejerio. O šioje ateityje dominuos būtent kinų humanoidai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Saulės nutviekstoje krantinėje stabiliai bėgimo taku skuodžia robotas.

Darbui amžius ne riba – tuo įsitikinusi 92 metų panevėžietė Janina. Buvusi ekonomistė kasryt skuba į Panevėžio turgų prekiauti drabužiais ir avalyne. Sako tokia veikla neleidžia pasenti, o ir prie pensijos pavyksta prisidurti. Vyriausia turgaus prekeivė juokauja, kad galbūt taps rekordininke – turguje prekiaus iki 100 metų.  Rugsėjį bus 27-eri metai, kai panevėžietė Janina kasryt skuba į turgų. Senjorė čia pasirodo pirmoji –7 valandą ryto – ir prekyba nesiskundžia.

Iš pradžių gėlės ir šokoladas,  o po to – daugiau nei 20 tūkstančių eurų siekiančios skolos. Į tokias meilės žabangas pakliuvo keliolika lietuvaičių, apžavėtos daugiau nei 10 kartų teisto sukčiaus kerais.  Antruoju lietuvišku „Tinder Swindler“ pramintas Artūras Gricenka-Samuilov patiklias moteris įkalbėjo savo vardu jam pirkti naujausius telefonus.

Ką Ingrida Šimonytė pradėjo, tą Gintautas Paluckas užbaigs. Tiesa – anksčiau laiko. Gintautas Paluckas pareiškė, kad ministerijų miestelio, kuriam žalią šviesą uždegė I. Šimonytės Vyriausybė, nebus. Apie 170 milijonų eurų turėjęs kainuoti projektas, anot dabartinio premjero, bus parduotas rinkoje verslininkams, o gauti pinigai nukreipti valstybės poreikiams, pavyzdžiui, gynybai.

Argentinoje tęsiasi didžiulį ažiotažą keliantis medikų komandos teismas, besiaiškinant tikrąsias futbolo pasaulio dievaičio Diego Maradonos mirties aplinkybes. Į teismo salę žengė jo dukra, paliudijusi, kad tėvas paskutines gyvenimo dienas leido prastomis sąlygomis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Nors nuo futbolo pasaulio legendos Diego Maradonos mirties praėjo jau daugiau nei ketveri metai, argentiniečio mirties aplinkybės iki šiol kursto daug aistrų.

Buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus nuvyko į Minską ir pripaistė tokių melagysčių, kokių reikia prorusiškai propagandai. Aiškino, neva Lietuvoje atgimsta fašizmas, neva šalies prezidentas Gitanas Nausėda išrinktas neteisėtai, o Lietuvos žmonės neva nori tikros laisvės, nes dabar valstybę, esą valdo kitos Vakarų šalys. Šias jo žinutes žinoma transliavo Aliaksandro Lukašenkos propagandinė žiniasklaida.

Ramaus Kalno kaimo gyventojus Pasvalio rajone sukrėtė neregėta žmogžudystė. 35-erių moteris nudūrė savo sugyventinį. Įvykdžiusi kraupų nusikaltimą, moteris pati iškvietė pareigūnus. Paaiškėjo, kad įtariamoji girtutėlė. Kaimynai nenustebo, sako, vieną dieną to ir reikėjo laukt. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Jeigu policija atvažiuoja, į šitą gatvę įsuka, tai viskas aišku, pas Kristutę“, – teigė kaimynas Bronius.    Tad vietiniai ir šįkart neapsiriko.

Pastarosiomis savaitėmis šalyje vienam po kito kylant gaisrams atliekų perdirbimu užsiimančiose įmonėse bei kitose bendrovėse, kur saugomi dideli kiekiai degių medžiagų, prokurorai buria specialią tyrėjų komandą ir aiškinsis, ar šie gaisrai nėra diversijos. Savaitgalį ir Lenkijos premjeras pareiškė, kad šalis turi įrodymų, kad didžiulį prekybos centrą Varšuvoje pernai padegė Rusijos agentai. Lietuvoje jau teisiamas Vilniaus „Ikea“ parduotuvę rusų užsakymu bandęs padegti jaunas ukrainietis.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.  Jau šią savaitę Vyriausybė ruošiasi mokesčių reformos projektą patvirtinti ir pateikti Seimui.

IKEA parduotuvę sudeginti bandęs ir terorizmu kaltinamas jaunas ukrainietis teisme pripažino savo kaltę. Aštuoniolikmetis pareiškė, kad gailisi dėl to, ką padarė. Jis teisme davė parodymus, o jo bendrininką prokurorai prašo teisti Lenkijoje, kur šiuo metu jis ir yra sulaikytas. Tiesa, aiškėja, kad Lietuvoje teisiamas ukrainietis nors pilnametystės ir sulaukė jau būdamas už grotų, bet iki to laiko galėjo padaryti ir daugiau nusikaltimų kitose šalyse.

Vis daugiau aukų kreipiasi pagalbos dėl patirto seksualinio smurto. Per kelis metus jų išaugo kone dvigubai. Išdrįsusi prabilti moteris pasakoja sukrečiančią savo istoriją apie tai, ką jai teko patirti, kai jos vyras ėmė seksualiai ją išnaudoti, prievartauti ir mušti. Specialistai atkreipia dėmesį į problemą ir ragina nelikti abejingiems, pastebėti smurtą ir ištiesti pagalbos ranką.  Įspėjame, kad informacija gali paveikti jautrius skaitytojus.

Šokiruojantys gyventojų higienos ir tvarkymosi įpročiai. Pasak komunalininkų, žmonės į klozetus pila aliejų, sriubas su kaulais, obuolius, agurkus, sugeba sugrūsti net sauskelnes. O kaip vieno klozeto vamzdyje atsidūrė liemenėlė, komunalininkai spėlioja iki šiol. Nuo grūdamų atliekų kemšasi kanalizacijos vamzdynai, srutos užpila žmonių butus ir rūsius. Už jų valymą patys gyventojai susimoka šimtus, o kartais ir tūkstančius eurų.

Vytautas Landsbergis buvo valstybės vadovu ar ne? Karštos diskusijos kilo ir parlamente, ir gatvėse. Mat valstietis Rimas Jankūnas antradienį planavo pateikti Seimui svarstyti įstatymą, kuriuo būtų panaikintas valstybės vadovo statusas, tačiau palaikymo politikas nesulaukė. O aiškindamas, kad V. Landsbergis buvo komjaunuolis, prisipažino, kad pats irgi juo buvo.

Kol Vilnius planuoja, Kaunas daro. Mieste jau yra kone visi sportui reikalingi objektai – stadionas, krepšinio arena, baseinas, ledo rūmai. O antradienį duris atvėrė moderniausias Lietuvoje lengvosios atletikos maniežas. Beveik 24 milijonus atsiėjusią sporto bazę Kaunas pastatė tik savo biudžeto lėšomis.  Su jaunatviška energija oficialiai atidarytas lengvosios atletikos maniežas Kaune.

Kasmet daugėja melanomos – pavojingiausio odos vėžio – atvejų, kuris pasiglemžia trečdalio susirgusiųjų gyvybes. Tad mokslininkai ieško būdų, kaip pažaboti odos vėžį. Kauniečiai sukūrė naujus dažiklius – tam tikrus cheminius junginius, su kuriais paruoštas priemones užtepus ant darinio ir paveikus tam tikra šviesa, tai sukeltų vėžinių ląstelių susinaikinimą.  Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma – vystosi žaibiškai ir kasmet pasiglemžia šimtus tūkstančių gyvybių.

Prie Lietuvos krantų pasirodė kartą per metus mus aplankančios egzotiškos išvaizdos žuvys – vėjažuvės. Dėl snapo meškeriotojai meiliai jas vadina gandriukais. O patogiausia vėjažuves gaudyti nuo Palangos tilto, tad dabar jis tapo ne tik turistų, bet ir meškeriotojų traukos objektu.  Panevėžietis Jurgis nuo Palangos tilto užmeta meškerę ir tikisi sugauti egzotiškos išvaizdos laimikį – vėjažuvę. Akivaizdu – prasideda vos kelias savaites truksiantis jų kibimo sezonas.

Kasmet Lietuvoje vaistais apsinuodija apie pusę tūkstančio žmonių, apie dvi dešimtis žmonių dėl to kiekvienais metais miršta. O kas trečias apsinuodijęs – vaikas. Smalsūs vos kelerių metų vaikai dažniausiai prisiragauja neatsakingai senelių ar tėvų paliktų tablečių. Anot medikų, ir suaugusieji gerdami medikamentus pridaro tokių klaidų, dėl kurių paskui tenka gaivinti reanimacijoje.

Ilgų ginčų atomazga – Seimas apsisprendė dėl greičio matuoklių įrengimo ir jų tvarką apibrėžė įstatyme. Už matuoklių įrengimą iki šiol buvusi atsakinga „Via Lietuva“ nuo šiol turės laikytis Vyriausybės nustatytos tvarkos. Koks maksimalus matuoklių skaičius gali būti kelyje – neribos. O štai žymėjimas bus griežtesnis. Vairuotojai privalės būti informuoti, koks matuoklis jų laukia ir ką jis fiksuoja.

Po didžiulio gaisro atliekų rūšiavimo įmonėje dalyje Vilniaus regiono savivaldybių vėlavo šiukšlių išvežimas, o atliekos tiesiog buvo laikomos šiukšliavežėse, nes dvi dienas regiono atliekų tvarkymo centras bandė surasti, kur išvežti tonas atliekų. Jau neabejojama, kad netrukus kils šiukšlių tvarkymo kainos gyventojams, o Vilniaus meras tikisi kompensacijų iš Vyriausybės, bet Aplinkos ministerija lengvų pinigų nežada.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Atšalus orams, po 3 savaičių pertraukos savivaldybės vėl atnaujina centralizuotą šildymą. Tiesa, šildomi daugiausiai tik visuomeniniai pastatai – ligoninės, darželiai, mokyklos. Daugiabučių gyventojai priversti šalti ir laukti šiltesnių orų. O štai dalis Kauno gyventojų per šalčius kenčia dvigubai stipriau už likusius – jie neturi ne tik šilumos, bet ir karšto vandens.  Vilniaus miesto savivaldybė centrinį šildymą atnaujino ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Į sodybą medaus sliūkinanti ar upėje besimaudanti meška – tokius vaizdus gyventojai vis dažniau fiksuoja telefonu ar vaizdo stebėjimo kameromis. Vis pasirodantys plėšrūnų vaizdai iš įvairių Lietuvos vietovių specialistų jau nebestebina. Esą rudieji lokiai, arba liaudyje vadinamos meškos, sugrįžo į Lietuvą ir sėkmingai kuriasi.  Ramiai, vidury baltos dienos į sodybą Ignalinos rajone sliūkina rudasis lokys, arba liaudyje vadinama meška. Tik šūktelėjus netikėta viešnia nuskuodžia į mišką.

Maskvos centre praūžė Putino propagandinis karinis paradas į kurį sugūžėjo daugiau nei dvidešimties su Rusija draugaujančių šalių lyderiai. Rusijos vadovas iškilmingai sveikino žudikiško karo sąjungininkus – Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Šiaurės Korėjos kariuomenės vadus ir skaldyti Europą padedančius Serbijos ir Slovakijos lyderius.  Jei viskas vyktų pagal Vladimiro Putino užgaidas – propagandinis gegužės 9-osios paradas neabejotinai vyktų ne tik Maskvoje, bet ir Kyjive.

Meteorologai skelbia naują rekordą. Šį kartą – šalčio. Ketvirtadienio naktį Varėnoje temperatūra nukrito iki beveik 6 laipsnių šalčio. Vis daugiau miestų vėl jungia centralizuotą šildymą, o ūkininkai jau skaičiuoja nuostolius. Kai kur šaltis visiškai sunaikino būsimą vaismedžių derlių, nušalo smidrai ir vaiskrūmiai. Deja, sinoptikai ir artimiausiomis naktimis nieko gero nežada – šaltis vėl žnaibys skaudžiai.

Socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymas leisti visais atvejais abortus daryti nemokamai ir už dyką moterims dalyti kontraceptines tabletes ir prezervatyvus sukiršino ne tik Seimą, bet ir visuomenę. Vieni pritaria, kad moterys galėtų rinktis abortą, jei nemato kitos išeities, ir pinigų stoka tam neužkirstų kelio. O kiti abortus vadina žudymu ir nesutinka, kad tai būtų daroma už mokesčių mokėtojų pinigus.

Vadinamosios pergalės dienos 80-metį minėjo ir keli šimtai žmonių Vilniaus Antakalnio kapinėse. Nors Lietuva karo nelaimėjo ir buvo okupuota, žmonės aiškina, kad turi pagerbti karius, žuvusius kovoje prieš nacizmą. Su jais nesutiko būrys aktyvistų, kurie dalijo prezervatyvus ir priminė, kad Sovietų Sąjungos paveldėtoja Rusija yra teroristinė valstybė.

Trečiadienį į Lietuvą nelegaliai patekti bandė beveik pusšimtis migrantų. Tai naujas šių metų vienos paros rekordas. Pastaruoju metu, atšilus orams, pasieniečiai fiksuoja išaugusius nelegalų srautus. Didesnius migrantų srautus jaučia ir lenkai su latviais. Ir nors tiek mes, tiek kaimynai, pralindusius migrantus apgręžia, nuo kitų metų įsigalios naujasis Europos Sąjungos migracijos paktas, kuris draudžia migrantų apgręžimą.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijumi Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkstančių eurų neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio, nors prezidentui tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį benustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.