tv1000

Atėjo tikrai įvairių bei įdomių filmų savaitėlė. Ir dažnai anksčiau nerodytų. Bet esi, žmogau, sugedęs tiek, kad jau dabar bauginiesi: vadinas, kitą savaitę visai nebus, apie ką rašyti. Šeštadienis Šioji diena, deja, ne ką tvirtina mano optimizmą. Apskritai savaitė -- kaip ir praėjusi: tai įdomybių sankaupa, tai -- tuštuma. Štai amerikiečių politinio kino („Septynios gegužės dienos“ ir kt.

Seną posakį „liesosios karvės metai“ pravartu perfrazuoti į „savaitę“. Ar tai „Da Vinčio kodo“ premjeros rodytojai taip išretino sau erdvę? Šeštadienis Tokios tuščios dienos savo praktikoje gal dar nė neprisimenu. Ne, greta visokių džiunglių princesių, smokinguoto Jackio Chano, raganių, net beviltiškai suvytusių laukinių orchidėjų šmėkšteli dar keli įmanomesni pavadinimai, bet vis dėlto... LTV demonstruoja antrąją aną savaitę pradėto rodyti šlagerio „Nužudyti Bilą“ dalį (22.40 val.

Pavarčius programas, susidaro vaizdas, kad mūsų TV kanalai, nusipirkę visiems laikams po 5-6 filmus, tik juos ir tesuka. Neišsyk užfiksuoji kažką naujesnio, šviežesnio. Šeštadienis „Kino pavasaris ‘06“ šiandien dar tebežydi „Skalvijoje“. Gal tikrai geriau pasišvęsti paskutiniam jo dvelktelėjimui (ten – ir puikus filmas „Paslėpta“, ir labai šiltų atsiliepimų susilaukę prancūzų „Choristai“), negu sėdėti namie prie dėžės. Nepanašu, kad iš jos kažko išlauktumėte.

Turino sportai sekmadienį baigiasi, bet nuo to nelengviau: geri nauji (o tokių apskritai nedaug) filmai sunkiai prieinami arba dėl beprotiško laiko, arba dėl kanalo, o vidutinybė klesti kaip visada. Šeštadienis Šiandien galime įsitikinti, kad Prancūzijoje damos baigia užkariauti kiną. Jeanne Labrune pasirašė neatsakingą komediją „Jums puokštė“ (1 Baltijos kanalas, 13.40 val.), kurioje nesusipratimų dėl gėlių puokštės virtinė primena gal tik prancūzų bulvarinio teatro tradicijas.

Šįkart filmai arba jų kūrėjai kažkaip keistai grupuojasi poromis. Gal ir gerai: kas nors sudomino – galima pratęsti pažintį. Šeštadienis Užmeti akį į dienos programą ir atsidūsti: na, taip, ir vėl vienas Holivudas. Bet Holivudas Holivudui nelygu. Štai jums du filmai – abu kultūringi, džiuginantys akį meistryste ir net savotiška elegancija. Pirmiausia tokia – nuotykinė „Zoro kaukė“ (LNK, 21.15 val.

Televizijos lyg įsivažiuoja. Matyt, joms irgi buvo užtrukusi tingi vasaros nuotaika. Šeštadienis Tiesa, šiandien dieną demonstruojami filmai optimizmo lyg ir nepatvirtina. „Broliai Bliuzai 2000“ (TV3, 13.30 val.) – linksmi, nutrūktgalviški ir muzikalūs, bet jau rodyti šitiek kartų. Na, o kaip tik mažai žinoma komedija „Paskutinis tėvo išbandymas“ (TV1, 16.00 val.

Atrodytų, kažkas užsispyrė įrodyti, kad amerikiečių kinas - pats geriausias, nes šią savaitę daugiausia rodomi tikrai įspūdingi, gilūs jo pavyzdžiai. O bendrą foną galima trumpam ir užmiršti. Šeštadienis Ir vėl seni pažįstami, bet ne visai tokie, kuriuos pasitinki išskėstu glėbiu. Vampyrų enciklopedija „Ašmenys“ (LNK, 20.50 val.), aną savaitę rodyto trilerio tęsinys, panašiu grėsmingu pavadinimu „Aš vis dar žinau, ką veikei aną vasarą“ (LNK, 23.00 val.

Ir vėl: programos žadėjo, Stepokas užkibo, perdavė jums, o lietuviškų „Vyrų“ praėjusį pirmadienį per LTV nebeliko. Aišku, tuo metu atsiradusi kultūringa politinė laida, aptarianti rinkimų rezultatus, buvo įdomi ir aktuali, viltinga. Bet tuoj po jos iššoko ne linksmi „Vyrai“, o serialas apie Tvin Pyksą – amžiną, beviltišką, nenuspėjamą ir baisią periferiją. Sandūra suskambėjo labai dviprasmiškai. Gal ir TV programų tinklelio sudarinėtojams pravartu žinoti, ką reiškia montažo terminas.

Turiu atsiprašyti už rusų „1 Baltijos kanalą“, aną savaitę nelauktai pakeitusį mano aprašytą puikią futurologinę fantaziją „Sudie, patine“ nutrintu „Žaisliuku“. Žinoma, jeigu Maskvos scenarijai šiomis dienomis klestės per lietuviškus rinkimus, tokie pokštai netruks atrodyti tik labai nekalti. Šeštadienis Po panašių triukų baisoka siūlyti kad ir įdomius kanalo filmus: o gal kas specialiai susiplanuos dieną ir gaus kaip mazgote.

Žodis „gausa“ nebūtinai naudotinas vien tik teigiama prasme. Būna – na, dukart per metus, -- tokių dienų, kai įdomūs retoki filmai tiesiog braunasi viens per kitą, reikalauja dėmesio, o pagal laiką gali pasižiūrėti nebent jų fragmentus. Birželio 12-oji – ne visai tas atvejis.