tomas baranauskas

Litvinizmo teorija Lietuvoje paplito šalyje daugėjant baltarusių gyventojų po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų 2020 m. bei prasidėjus karui Ukrainoje. Litvinizmo grėsmė pasireiškia kaip siekis viešojoje erdvėje įžiebti konfliktą, tačiau ekspertų teigimu, radikalių litvinistų, kurie galėtų kelti realią grėsmę Lietuvai, kol kas yra per mažai.

Apie nuolat dislokuotą vokiečių karių brigadą svajojanti Lietuva stato viską: karinius miestelius, karinės technikos dirbtuves, sandėlius. Krašto apsaugos ministras žada, kad karo Ukrainoje akivaizdoje karinių statybų Lietuvoje tik daugės. Planų nekeičia ir tai, kad statybos darbai brangsta. Karinio miestelio statybos prie Vilniaus, Rokantiškėse, prasidėjo praėjusių metų viduryje.

Europos Sąjungos (ES) tarybai pirmininkaujančios Lietuvos procedūrose keliamos reikiamos vėliavos, negiedamas Europos himnas ir nėra aišku – kas save laiko sąjungos patriotais. Nors tautininkai dažnai signalizuoja, kad ES ketina tapti valstybe vietoje valstybių sąjungos, žvaigždėtos ES vėliavos patriotizmo perspektyvos – abejotinos. Dabar Taivanyje gyvenanti europietė, lietuvė ir žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė deklaruoja europatriotizmą. „Taip. Aš jaučiuosi ES piliete.

Prieš metus įvykusį garsių Garliavos namų šturmo įtaką Lietuvos socialinei sąmonei visuomenės reikalų žinomi svarstytojai vertina įvairiai. Žinomas Klaipėdos antropologas ir žurnalistas Linas Poška: „Deginant Janą Husą ( Čekijos XV a. protestantą, - balsas.lt), pamaldi senutė atnešė žabų laužui. Pagal legendą, tada Husas sušukęs: "O sancta simplicitas!" Aš esu tos senutės pusėje, ji be kaltės. Taip pat be kaltės, labai gerbtini ir tie, kurie stovėjo Garliavoje.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistės Birutės Žemaitytės straipsnis „Elektrinis auksas“. Naujoji valdžia apkarpė elektros energijos gamybos kvotą Lietuvos elektrinei, todėl sąskaitos už elektrą šiemet išaugs šiek tiek mažiau. Kam nuo to geriau? Kriminalinio pasaulio niuansus nagrinėjančioje rubrikoje „Tryliktasis puslapis“ skaitykite žurnalisto Dailiaus Dargio straipsnį „Savas taisykles diktuoja ir padangių ereliai“. „Balsas.

Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį, tikslinant, aiškinant ir interpretuojant 1991 metų sausio 13 naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, bet jos vykdytojai yra vienareikšmiai priešai, - mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas. Istorikų vaidmuo - Socialiniame tinkle Facebook mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema.

Lietuvos Nepriklausomybės dienai skirtos iškilmės vyko Vilniuje, bet dar prieš jas, vos tik atskridęs į Vilniaus oro uostą, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) išskubėjo į Jano Sniadeckio lenkų gimnaziją Šalčininkuose. 80 proc. šio rajono gyventojų – lenkai, penktadienio numeryje rašo laikraštis „Rzeczpospolita“. Pasak Lenkijos leidinio, ši išvyka nebuvo suderinta su Lietuvos atstovais. Lietuviai apie ją buvo tik informuoti.

Lietuva minės kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių 21 sukaktį, o politologai ir intelektualai diskutuoja dėl „Sprinter“ apklausos rezultatų, esą dabar lietuviai mieliau rinktųsi ekonominę gerovę. Primename, kad tuščių lentynų, pagal paskyrimą gaunamų automobilių „Žiguli“ ir netvarkomų viešųjų tualetų sovietmečiu nebuvo, tad pateikta alternatyva – fiktyvi. „Nepriklausoma“, nes niekas nepriklauso nuo žmonių? Atsakymas, kad 70 proc.

Istorikas Tomas  Baranauskas yra įsitikinęs, kad mėginimai sumenkinti Žalgirio mūšio svarbą yra keisti ir neverti dėmesio. Portalui „Balsas.lt“ istorikas sakė, jog be šios pergalės Lietuva vargu ar būtų ilgainiui išlikusi kaip valstybė, o ir lietuvių tautos išlikimas būtų daug labiau abejotinas.

Tai buvo 1998-aisiais. Po ilgų ir varginančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribų paieškų, užtrukusių 10 metų, Lietuvos televizijos žvaigždė Alfredas Bumblauskas atrado nežinomą žemę – Ukrainą, kuri, kaip atsivėrė apstulbusio atradėjo protui ir akims, net Lietuvai kadaise yra priklausiusi. Atradėjas pavadino šį kraštą „Užmirštąja Lietuva“. Visa tai įvyko praėjus 506 metams po didžiojo Kolumbo Amerikos atradimo.

Taip jau atsitinka, kad kai kurių žmonių pavardės, pridėjus priesagą "-izmas", tampa tam tikro reiškinio pavadinimais. Tokie žmonės gali būti politikai, filosofai, diktatoriai, publicistai ir kitos įžymybės. Dažniausiai jie išsiskiria kokiais nors savitais - gerais ar blogais - darbais.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Studijų kokybės vertinimo centro tarybą, pranešė švietimo ir mokslo ministerija. Į tarybą, susidedančią iš 11 narių, įeina aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentų, verslininkų atstovai. Studijų kokybės vertinimo centro taryba sudaryta pirmą kartą, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu bei Studijų kokybės vertinimo centro nuostatais, teigiama ministerijos pranešime.

Vienąkart įbridus istorijon, sunku iš jos išsikepurnėti sausam. Beieškant tinkle Sarmatijos, kelią pastojo leičiai ir nuviliojo savo lietuvon (gali būti bendrinis daiktavardis kaip tėvonija ar nausėdija). Turiu omeny Artūro Dubonio studiją apie feodalinės Lietuvos socialinę (luominę) grupę – leičius ir galimą Lietuvos/lietuvių vardo kilmę iš tų leičių (A.Dubonio teksto nuoroda pateikta šio įrašo pabaigoje). „Braliukai“ latviai mus ilgokai vadino leišiais, kol nepradėjo vadinti rimčiau – liet...

Pabandysiu aptarti dvi tarpusavyje sunkiai suderinamas teorijas, kurias alternatyvinės istorijos entuziastai priešpastato „oficialajam istorijos mokslui“. Su juo kertasi Aivaro Lileikos sarmatai ir Jūratės Statkutės de Rosales (J.S. de R.) gotai, bet kaip jie „sutaria“ vieni su kitais? A.Lileikos teiginiais pradėjau domėtis prieš jo paskaitą-seminarą, kurį man teko vesti rugsėjo 30 d. J.S. de R. knygą „Senasis aisčių giminės metraštis“ studijuoju vos keletą dienų.

Šių metų rugsėjo 30 d. visuomeninė organizacija „JCI Vilnius“ drauge su naujienų portalu „Balsas.lt“ rengia seminarą „Ar Lietuvos šaknys Sarmatijoje?“ Lietuvoje Sarmatijos istorija yra mažai tyrinėta ir nežinoma plačiajai visuomenei, nors Baltijos jūra kadaise vadinta Sarmatų vandenynu, tauta, gyvenusi šiame regione nuo VII a. pr. Kr., buvo sarmatai.  Jie turėjo savitą kultūrą, papročius, religiją, visuomeninę santvarką. Sarmatų tautos šiandien jau nebėra, ji išnyko istorijos tėkmėje.

Sekmadienio popietę Vilniuje šalia Gedimino paminklo prasidėjo penktasis Valdovų rūmų paramos fondo ceremonijų sezonas. Pirmąjį Valdovų rūmų paramos fondo Ceremonijų sezono sekmadienį po šauklio pranešimo Vilniaus miesto gyventojai bei svečiai stebėjo „Viduramžių pasiuntinių“ parengtą programą. Valdovų rūmų paramos fondo ceremonijos yra skirtos supažindinti ir sudominti visuomenę su Valdovų rūmais ir Lietuvos istorija bei pradėti rūmų tradicijas.

Suvalkijos krašto praeities tyrinėtojai įsitikinę, kad šventojo Brunono nukirsdinimas prieš 1000 metų įvyko ne kur nors kitur, o būtent Vilkaviškio rajone, netoli Piliakalnių piliakalnio. Šiandien jau neabejojama, kad 1009 metais Kvedlinburgo analuose minimas „Lituae“ vardas yra pirmasis žinomas mūsų krašto vardo paminėjimas.

Sekmadienio popietę šalia Valdovų rūmų netoli Gedimino paminklo prasidės penktasis Valdovų rūmų paramos fondo ceremonijų sezonas. Renginį miestiečiams ir miesto svečiams nuskambėjus 14 valandos Katedros varpinės dūžiams pradės du trimitininkai, po to prie jų prisijungs būgnininkas ir fleitininkas. Po 5 minučių prie jų prisijungs šauklys bei karys ir praneš susirinkusiems svečiams kiekvienam sekmadieniui atskirai parinktą faktą iš Lietuvos istorijos.

Vladas Terleckas - Kovo 11-osios Akto signataras, ekonomikos mokslų daktaras, docentas, ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas, mokslininkas. Bankininkystės ir pinigų istorijos tyrinėtojas. Ir staiga kaip perkūnas iš giedro dangaus kad svies jis žaibus mūsų iškiliausiems nūdienos istorikams.

Seime parengta peticija, kurios autoriai siūlo iš pareigų atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę. I. Smetonienė teigia peticijos pasirodymo laukusi.

Skrynelės, spintutės, stalai, kėdutės, skrynios. Ir dramblio užpakalis. Devyniolika su puse milijono biudžetinių litų baldeliams ir niekučiams. Tačiau pusiaukelėje sustoti neketinama. Reikia dar. Nes už tiek tepavyko apstatyti mažesnę pusę Valdovų rūmų menių. Rūmų, kuriuos dailės istorikai ką tik pavadino pačia prasčiausia pastarųjų metų pastato rekonstrukcija, kultūrinio avantiūrizmo ir istorinio mąstymo nebuvimo pavyzdžiu.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Profesionalūs istorikai atsainiai ir pašaipiai vertina politikų mėginimus šiandieninę kariuomenės reformą pagrįsti viduramžių ir Žalgirio mūšio praktika. Ginčijantis ir balsuojant dėl įstatymo, lemiančio šalies karinių pajėgų struktūrą, komplektavimą ir pobūdį politikai neretai mėgino ieškoti argumentų istorijos dirvonuose. Kai kurie šių paraiškų momentai linksmina profesionalius istorikus.

Vytauto Landsbergio ir Alvydo Nikžentaičio ginčas Lietuvos istorijos temomis tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip dviejų skirtingų profesijų atstovų – politiko ir istoriko – nevienodų patirčių problema. Žvelgiant giliau – nesusikalbėjimas konceptualus: istoriniams faktams mėginama suteikti skirtingas prasmes ir šios nevienodos traktuotės toli pranoksta šiandienines politines aktualijas.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 577-ąsias mirties metines istorijos entuziastai tradiciškai paminės paskaita-diskusija.Penktadienį susirinkusieji Trakų istorijos muziejuje diskutuos apie Vytauto Didžiojo fenomeną, jo įvaizdį to meto visuomenėje."Minėdami šią datą, kasmet stengiamės Lietuvos praeitimi besidominčiai plačiajai visuomenei suteikti galimybę sužinoti ką nors naujo ir padiskutuoti vis kita aktualia istorine tema.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 577-ąsias mirties metines istorijos entuziastai tradiciškai paminės paskaita-diskusija.Penktadienį susirinkusieji Trakų istorijos muziejuje diskutuos apie Vytauto Didžiojo fenomeną, jo įvaizdį to meto visuomenėje."Minėdami šią datą, kasmet stengiamės Lietuvos praeitimi besidominčiai plačiajai visuomenei suteikti galimybę sužinoti ką nors naujo ir padiskutuoti vis kita aktualia istorine tema.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija. 1939-1940 m. Lietuva nuolat sutikdavo su jai keliamai ultimatumais. Šalis turėjo, kaip tvirtinama, gerai finansuojamą (iki 25 proc. valstybės biudžeto), neblogai paruoštą ir patriotiškai nusiteikusią kariuomenę. Lietuvos valdžia save vadino autoritetine ir patriotine.

1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas formaliai užbaigė Lietuvos valstybės atkūrimo darbą ir paskelbė Lietuvą demokratine respublika. Dabar galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme ši diena įrašyta kaip Steigiamojo Seimo susirinkimo diena.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pareiškė, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Deklaracijos žodžiuose slypi daug prasmių: joje išreikštas ir santykis su praeities paveldu, ir ateities perspektyva.

Lietuvos istorijos kalendoriuje vasario 14 diena siejasi su dviem reikšmingais įvykiais: tą dieną 1009 m. ryšium su šv. Brunono žūtimi buvo pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas, o 1408 m. vasario 14-ąją Vytautas Kaunui suteikė savivaldaus miesto (Magdeburgo) teises. Čia iš karto reikia pastebėti: abi datos Lietuvos istoriografijoje nėra visuotinai priimtos ir įsigalėję, todėl ir eiliniam istorijos mėgėjui jos gali būti iki šiol negirdėtos.

Klausimas, ar Rusijos imperija skatino lietuvybę, gali pasirodyti absurdiškas. Tačiau žinomas istorijos populiarintojas ir televizijos žvaigždė Alfredas Bumblauskas žurnalui „Veidas“ (2006-02-02) pareiškė, kad lietuvybės skatinimas – sena Rusijos imperinė tradicija. Antai sovietinė valdžia 1947-aisiais leido paminėti Martyno Mažvydo „Katekizmo“ 400 metų jubiliejų, nedraudė minėti ir Kristijono Donelaičio gimimo metinių.

Pernai lapkričio 27 d. Minsko aukciono namuose „Paragis“ bandyta parduoti unikalų dirbinį – XIV-XV a. paauksuotą sidabrinį diržą, kuriam Baltarusijoje prigijo „Vytauto diržo“ pavadinimas.