tomas bakučionis

Lietuva „prisižaidė“ demokratiją pagal Darbo partijos supratimą. Ne tik prisižaidė, bet ir patyrė baisią gėdą, nes masinis balsų pirkimas ir klastojimai įvyko Europos valstybėje, kuri šiai bendrijai ruošiasi pirmininkauti kitąmet. Tačiau pagrindinė nupirktų ir antidemokratinių rinkimų problemos priežastis yra tikrai ne V.Uspackich ar jo sukurpta darbo partija, bet mūsų bedančiai ir suvelti įstatymai bei tokia pat bedantė ir principus praradusi teisėsauga.

Sausio 17-ąją Vilniaus meras Artūras Zuokas paskelbė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai po savaitės bus teikiamas svarstyti seniūnijų pertvarkos planas pagal kurį iš šiuo metu esančių 21 seniūnijų ketinama palikti 5, esančias toliausiai nuo miesto centro, bei įsteigti 11 biurų, kuriuose dirbs savivaldybės departamentams atskaitingi darbuotojai, teikiantys paslaugas gyventojams.

Prieš išeidamas atostogų, Vilniaus meras savaitgalį (liepos 30-ą) sugalvojo pasismaginti sostinės centrinėje gatvėje: pastatė neleistinoje vietoje senutėlį Mersedesą (suprask – blogiečio turčiaus mašina) pervažiavo Mersedesą šarvuočiu (berods tokiu pačiu, kokie šiurpino Vilniečius 1991-ųjų sausio 13-ąją), atvarė vilkiką, kuris nutempė sutraiškytą Mersedesą, nusamdė kažkokį pilietį su bižuteriniu blizgučiu ant kaklo (suprask – naujasis lietuvis su „cepūcha“), kuris suvaidino Mersedeso savininką, ...

Artūro Zuoko sugrįžimą balandžio 19-ąją į Vilniaus valdžią politologai nemažai narpliojo ir narplios, kalbėdami apie šio politiko fenomeną, uoslę, nuojautą ir panašius dalykus. Nepaneigiant to, reikėtų pridurti kitką ir kalbėti ne tik apie A.Zuoko fenomeną, bet ir apie Vilniaus rinkėjo ir apskritai Lietuvos rinkėjo fenomeną.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės generaliniam prokurorui suteikta „indulgencija“ šiomis dienomis itin plačiai nušviečiama ir komentuojama žiniasklaidoje. Galima numanyti, kaip ši žinia turėjo sunervinti ir Seimo narius, balsavusius už neseniai paviešintą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl rezonansinės pedofilijos bylos. Kai kurie politikos apžvalgininkai suskubo vertinti, kad Seimas „ir toliau lieka tik formaliai aukščiausia šalies institucija, į kurią galima valytis batus.

Rimantas Dagys pasiaukojo dėl „Leo LT“? Profsąjungų bado akciją išprovokavęs bazinės algos mažinimas tebuvo klaidinantis manevras. Siekta sukelti triukšmą, kurio priedangoje Seimas ypatingos skubos tvarka per šią savaitę iš esmės sutvirtins „Leo LT“ sandorį. „Kalbėjau su Dagiu tos pačios dienos, kada buvo nuspręsta mažinti bazinę algą, rytą. Jis prisiekinėjo, kad to daryti nereikia.

Keturių sostinės „Lietuvos“ kino teatro gynėjų, iš kurių bendrovė „Rojaus apartamentai“ siekia prisiteisti daugiau nei milijoną litų už stabdomus verslo planus, likimas paaiškės po keturių mėnesių - Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį atidėjo bylos nagrinėjimą birželio mėnesiui. Atsakovai sutiko su ieškovo nuomone, kad tam, jog galima būtų nagrinėti šią bylą toliau, reikia sulaukti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo susijusioje byloje.

Nepamenu per pastaruosius 10 metų kito tokio įvykio, kuris būtų sukėlęs tokią diskusijų audrą, kokią sukėlė sausio 16-osios manifestacija ir po to kilusios riaušės. Nebent panašaus mąsto diskusiją sukėlė 2004 metų prezidentinis skandalas.

Lietuvos sostinė laižosi žaizdas. Įvyko tai, ko bijota, tačiau vertinant ligšiolinių A.Brazausko ir G.Kirkilo vyriausybių bei anos kadencijos Seimo darbo stilių, bei dabartinės valdžios pirmuosius žingsnius, įvykusios riaušės Vilniuje yra dėsningas rezultatas, į kurį ir buvusi, ir dabartinė valdžia kryptingai ėjo.

Liaudies išmintis sako – geriau vienąkart pamatyti, negu dešimtkart išgirsti. Dar gerokai prieš Kalėdų šventes virė diskusijos apie būsimuosius VEKS renginius ir ypač apie 3 milijonus atsiėjusį naujametinį Gerto Hofo šviesų spektaklį. Nesu masinių renginių entuziastas, bet pasiryžau renginį savo akimis pamatyti, prieš tai nubraukdamas visas galimas išankstines nuomones. Taigi ėjau, tikėdamasis pamatyti išties kūrybingą šiuolaikinių technologijų panaudojimą ir įspūdingą šviesos spektaklį.

Avantiūrizmo apstu bemaž kiekvienoje srityje, kuomet be išsamių tyrimų, vertinimų ir skaičiavimų karštligiškai griebiamasi realizuoti kokį stambų projektą. Gugenheimo-Ermitažo projektas anaiptol ne vienintelis toks. Neseniai LNK „Paskutinėje instancijoje“ Rūta Grinevičiūtė sukėlė sprogusios bombos efektą.

Galbūt kai kam tokia antraštė pasirodys nelabai vykusi aliuzija į gerai žinomą rusišką komediją, tačiau pagrindo šmaikštauti ir kalbėti komedinio filmo stiliumi nebematau. Su avantiūrizmu valstybės mastu, eskaluojamu aukštų mūsų valstybės pareigūnų susiduriame kone kasdien, matyt visuomenė jau praranda „juslės jautrumą“, nes reakcija viešumoje į avantiūrizmo protrūkius darosi vis vangesnė.

Ponui Gordon Brown, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Ministrui Pirmininkui Ponui Kochiro Matsuura, UNESCO Generaliniam sekretoriui Profesoriui Michael Petzet, ICOMOS prezidentui ICOMOS Jungtinės Karalystės nacionaliniam komitetui Visuomeninio judėjimo „už Lietuvą be kabučių“                               &nbs...

Visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ nariams nepavyko išsaugoti „Lietuvos“ kino teatro. Teismas paskelbė jiems nepalankų sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ apeliacinį skundą dėl kino teatro žemės sklypo detaliojo planavimo ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Anot teismo, „Lietuva“ nėra kultūros vertybė, todėl sklype galima griauti senus ir statyti naujus pastatus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį atmetė kovotojų už kino teatrą ,,Lietuva" kovojančių aktyvistų skundą dėl žemės sklypo detaliojo planavimo Vilniuje, Pylimo gatvėje 17 - kino teatro pastato vietoje.

Neformalaus judėjimo ,,Už Lietuvą be kabučių“ aktyvistai, iš kurių ,,Lietuvos“ kino teatro pastatą įsigijusi bendrovė ,,Rojaus apartamentai“ siekia prisiteisti daugiau nei pusės milijono litų už stabdomus verslo planus, norėtų, kad teismo procese dalyvautų ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Tokį prašymą Vilniaus apygardos teismui parengiamajame posėdyje ketvirtadienį pateikė vienas iš atsakovų šioje byloje, muzikologas Tomas Bakučionis.

Pusė paros - trys įvykiai: Nacionalinės premijos; LEO; Akropolis.Savaitę iki minint 90-asias vasario 16-os akto metines, Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus visuomenės dėmesį prikaustė trys tik iš pirmo žvilgsnio nesusiję įvykiai.

Algirdo Paleckio pašalinimas iš LSDP sukėlė daug klausimų. Tiesa, nemažai kas kėlė klausimus apie paties A.Paleckio asmenį. Antai Kęstučiui Masiuliui parūpo, ar A.Paleckis yra Rolando Pakso politinis dublis, ar „Almakso“ projektas. Neketinu aptarinėti šių K.Masiulio įžvalgų, kurios, deja, nepasižymi nei originalumu, nei aiškia pozicija, ypač turint omeny K.Masiulio viražus bylinėjantis, o po rinkimų „flirtuojant“ su jo „amžinuoju priešu“ Artūru Zuoku. Tai paprasčiausiai nebeįdomu.

Šiandien prasidėjo teismas, kuriame verslininkai, planuojantys “Lietuvos” kino teatro vietoje statyti naujus pastatus, reikalauja šimtų tūkstančių litų iš visuomenininkų, reiškiančių abejones dėl manipuliacijų nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos sandėriuose bei reikalaujančių saugoti minėtą objektą, kaip reikšmingą 7-ojo dešimtmečio architektūros paveldą. Vilniaus miesto tarybos nariai susiklosčiusią padėtį vertina skirtingai.

Muzikologas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos tarybos narys Tomas Bakučionis yra vienas iš keturių organizacijos už „Lietuvą be kabučių“ aktyvistų, kurie šiandien stojo prieš teismą. Juos apskundė ir 609 000 litų priteisti reikalauja UAB „Rojaus apartamentai“.Piliečiai kaltinami "eksperimentavimu viešojo intereso srityje" ir kitais"neteisėtais veiksmais", bei "bandymu apeiti įstatymus", dėl ko ieškovas - UAB "Rojaus Apartamentai" "negalėjo realizuoti savo planų" ir esą patyrė nuostolių.

Maždaug tokio turinio skelbimas šiomis dienomis galėtų atsirasti neegzistuojančioje interneto svetainėje „www.kirkilas.lt“. Aplinkos ministro atsistatydinimas valdančiuosius verčia dėlioti savo pasjansą, o gal vienu šūviu nušauti du zuikius. Pirmasis „zuikis“ – aišku, partijos „Kirkilas & co“ reitingai ir įvaizdis , antrasis – daug riebesnis, bet apie pastarąjį vėliau.

Pastaruoju metu vis dažniau politikai viešai prakalba apie labiausiai visuomenėje nuskriaustuosius. Tai yra daugiau nei aiškus ženklas, kad nenumaldomai artėja rinkimai, kai tauta turės pasirinkti: „n-tąjį“ kartą užlipti ant grėblio ir po to ilgai keiktis rytų kalba arba pradėti mąstyti ir daryti šiokias tokias išvadas, o gal vėl nusispjauti ir visus rinkimus su visais politikais pasiųsti po velnių (pastaruoju atveju greičiausiai pralaimės patys pasiuntusieji).Bene madingiausia pastarojo laikota...

Besibaigiant 2007-iems ir prasidedant 2008-iems, interneto portalus užtvindė gana keista diskusija, į kurią įsijungė žinomi asmenys, intelektualai, akademinės visuomenės atstovai (nuo Landsbergio iki Donskio ir kitų).   Turint tai omeny, nustebino diskusijos objektas, o tiksliau įvykis, kuris tapo atspirties tašku vykusiai diskusijai. Išties keista, kad tokių garbių personų diskusijos objektu iš esmės tapo plačiai nušviestas dainininkės Jurgos Šeduikytės poelgis.

„Trigalvio slibino“ projektas palaidos socialdemokratiją“ – taip ne per seniausiai pareiškė Vilniaus vicemeras ir sostinės LSDP skyriaus lyderis Algirdas Paleckis. Apie „Trigalvį..“ dar pakalbėsim, o socialdemokratijos klausimas Lietuvoje pastaruoju metu linksniuojamas įvairių diskusijų kontekste, tačiau dažniausiai diskutuojant apie politinę ideologinę tapatybę.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas trečiadienį (gruodžio 12-ą) labai rimtai graudeno mokytojus: „Mes prašome jus atsakingai vertinti situaciją ir nepasiduoti raginimams, dėl kurių nutraukiamas ugdymo procesas, nukenčia mokiniai.“. Štai, matot mamytės, tėveliai ir mokinukai, koks geras dėdė Kirkilas, kaip jumis rūpinasi ir bando sutramdyti „blogiečius“ mokytojus, kurie išdrįso pagaliau pareikalauti žmogiškojo ir mokytojo orumo nežeminančio atlygio už savo darbą.

...Taip kadaise, atgimimo apyaušryje vadinosi legendinės grupės „Antis“ daina. Žurnalai rašo, kad „Antis“ vėl ketina parskristi į mūsų padangę. Tiesa, ironijos nestokojantis anos dainos tekstas kalbėjo apie kasdienius dalykus. Tiesa, anuomet „Anties“ repertuare skambėjo ir pakankamai aštrių politinių tekstų, tačiau kalbėsiu šįsyk ne apie „Antį“, nors šią grupę ir jos aštrias dainas prisiminiau ne šiaip sau.

„Mes turime atsižvelgti į ES praktiką kur iš tikrųjų kitu būdu, tai yra apmokestindama senus automobilius, neskatina jų naudoti. Nes jeigu mes skatinsim pirkti tik naujus, tai nereiškia, kad mes labai greit išstumsime senus – jų vis tiek bus labai daug kelyje“, – taip neseniai svarstė premjeras Gediminas Kirkilas. Ne pirmą kartą tenka stebėti, kai mūsų aukštieji pareigūnai bet kuria pasitaikiusia proga „eksploatuoja“ teiginį apie ES praktiką ir panašiai.

2008 metų Seimo rinkimų kampanija prasidėjo. Tai jau ne kartą pripažino politologai, politikai ir vieši kalbėtojai. Apie tai byloja Seimo politikų aktyvumas teikiant įstatymų projektus ir traukiant stalčiuose dūlančius senus neištesėtus pažadus rinkėjams spręsti konkrečias ir platesnes problemas.

Birželio 14-ąją  paskelbtas politinių parlamentinių partijų susitarimas dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų. Skaitant šio susitarimo tekstą, pirmiausiai kyla klausimas – kodėl dabar, jei apie rimtas studijų ir mokslo problemas aktyviausi akademinės visuomenės atstovai kalba jau ne pirmi ir ne antri metai.

Šią savaitę pasirodė naujas žurnalo “Muzikos barai” numeris su “Auksiniu CD”. “Auksinis diskas” - tai prizas (skulptūrinė kompozicija ir CD), kurį nuo 2001 m. Lietuvos muzikų sąjunga ir UAB “Baltic Optical Disc” kasmet skiria geriausiems metų Lietuvos atlikėjams: kolektyvui, instrumentininkui, dainininkui ir džiazo muzikos interpretuotojui.

Šią savaitę pasirodė naujasis žurnalo “Muzikos barai” numeris su kompaktine plokštele “Pažvelk, kokia ramybė”, kuriame - lietuvaičio iš Zalcburgo Arūno Pečiulio vadovaujamo Lainerhofo kvinteto giedamos Kalėdų giesmės. 2000 m. pradžioje savo veiklą pradėjusiame Lainerhofo kvintete dainuoja visų Austrijos regionų dainininkai: kartu su Zalcburgo miesto ir krašto atstovais ansamblyje dalyvauja dainos mėgėjai iš Lungau, Aukštutinės Austrijos ir Tirolio.