teleskopas

Europos astronomai, naudojantys Jameso Webbo kosminį teleskopą, pagrindiniame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio aptiko iki šiol nežinotą, Romos Koliziejaus dydžio, asteroidą. JAV kosmoso agentūra NASA pirmadienį pranešė, kad 100–200 metrų ilgio asteroidas yra mažiausias iki šiol teleskopu stebėtas objektas. NASA pranešime teigiama, kad Europos astronomai atsitiktinai aptiko asteroidą, ir priduriama, kad norint geriau apibūdinti jo prigimtį ir savybes reikės atlikti daugiau stebėjimų.

NASA pasidalino ryškiausia Neptūno planetos ir jo žiedų nuotrauka po daugiau nei 30 metų laikotarpio. Ankstesnis Neptūno vaizdas buvo užfiksuotas NASA „Voyager 2“ praskridimo 1989 metais metu. Dabartinį planetos vaizdą pavyko užfiksuoti James Webb kosminiu teleskopu. Jameso Webbo kosminio teleskopo dėka, šiandien NASA gali didžiuotis nauja, po 30 metų pertraukos, užfiksuota Neptūno ir jo žiedų  nuotrauka.

Jungtinių Valstijų prezidentas pirmadienį pristatys vieną iš pirmųjų nuotraukų, padarytų Jameso Webbo kosminiu teleskopu – pajėgiausia kada nors į orbitą iškelta astronomine observatorija, galinčia padėti atskleisti tolimiausių Visatos kampelių paslapčių. Nuotrauka bus pristatyta per 17 val. vietos (antradienio vidurnaktį Lietuvos) laiku prasidėsiantį tiesiogiai transliuojamą renginį Baltuosiuose rūmuose, sakoma oficialiuose pranešimuose.

Šiandien galima drąsiai sakyti, kad prasideda nauja mūsų visatos pažinimo era. Per Kalėdas į kosmosą paleistas iki šiol jautriausias žmonijos sukurtas kosminis teleskopas – sėkmingai išskleidė savo auksu dengtus veidrodžius. Ir jau netrukus pradės ieškoti gyvybės pėdsakų ir žvaigždžių atsiradimo paslapčių tolimiausiuose visatos kampeliuose. Gruodžio 25-ąją iš Pietų Amerikos pakrantės į kosmosą pakilo raketa su tikra dovana žmonijai: 9 mlrd.

Nešančioji raketa „Ariane V“, nešanti iki šiol didžiausią ir pajėgiausią kosminį teleskopą, šeštadienį sėkmingai pakilo nuo starto aikštelės Prancūzijos Gvianoje,  šeštadienį pranešė prancūzų kosmoso technologijų milžinė „Arianespace“. Nekantriai laukiamas Jameso Webbo kosminio teleskopo (JWST) iškėlimas buvo ne kartą atidėtas, bet galiausiai jį nešanti raketa startavo iš Kuru kosmodromo 13 val. 20 min. Prancūzijos (14 val. 20 min. Lietuvos) laiku.

Net 305 metrų skersmens gigantas nutrūko nuo jį ore laikiusių lynų ir tiesiog sudužo. Iki šiol vienas didžiausių pasaulyje radijo teleskopų sugriuvo. Jis svėrė 900 tonų ir kybojo ant metalinių lynų 140 metrų aukštyje virš 305 metrų skersmens radijo bangas atspindinčios „lėkštės“. Arecibo observatorijoje Puerto Rike teleskopą laikantys lynai nutrūksta ir jis nugarma žemyn.

Galingas naujasis teleskopas, kuris įrengtas Havajuose esančio ugnikalnio viršuje, leido išvysti dar neregėtus vaizdus. Tai – saulės paviršius, kuris iki šiol dar nebuvo užfiksuotas iš taip arti. Vaizdo įraše užfiksuotos Saulės granulės – vadinamieji kylantys karštų dujų fontanai. Juos užfiksavo saulės teleskopas, esantis maždaug 3000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Teleskopas galėtų padėti geriau suprasti saulę ir jos poveikį mūsų planetai. Išskirtiniai saulės vaizdai – video siužete.

Gigantiškasis Magelano teleskopas bus pats didžiausias iki šiol žmogaus pastatytas teleskopas Žemės paviršiuje. Šiame teleskope bus septyni veidrodžiai, kurie sudarys vientisą atspindintį 39 metrų skersmens paviršių. Teleskopas pajėgs fiksuoti net 15 kartų ryškesnius vaizdus nei dabar naudojami prietaisai. Įspūdingas teleskopas bus įkurdintas 22-iejų aukštų namo dydžio pastate su kupolo formos stogu Čilės Atakamos dykumoje.

Netrukus kosmoso platybes pradės tyrinėti didžiausias kada nors žmonijos istorijoje pastatytas radijo teleskopas. Tokį dabar jau baigia statyti kinai. Naujasis įrenginys yra net pusės kilometro skersmens ir galės aptikti radijo signalus už milijardų šviesmečių. Neįtikėtino dydžio teleskopas Pingtange, pietvakarių Kinijoje, Guizhou provincijoje dygti pradėjo prieš ketverius metus. Įrenginio forma pamažu aiškėja – tai milžiniška, apvali struktūra.

Nuo senų laikų žmogus, norėdamas pamatyti tolyje esantį objektą, primerkdavo akį. Tai yra pats tolimiausias teleskopo „giminaitis“ – difrakcijos dėka išgaunamas ryškesnis vaizdas. Vėliau žmogus pradėjo gaminti didinamus stiklus, o 1608 metais atsirado pirmas žinomas teleskopas. Jei pirmieji teleskopai veikė matomos šviesos diapazone, vėliau žmonės išmoko pro teleskopus „matyti“ mūsų plikai akiai nematomus dalykus.

 „Hubble“ kosminio teleskopo 25 metų jubiliejaus proga Europos kosmoso agentūra (ESA) keletui institucijų visame pasaulyje padovanojo didelio formato (2×3 m) paveikslus. Viena jų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija. Joje šiandien 19 val. vyks renginys „Žvaigždėtosios naktys“, per kurį visuomenei bus pristatytas ir minėtas paveikslas.

Menininkas Sergio Albiacas sukūrė nuotraukas naudodamas tik vaizdus iš „Hubble“ teleskopo, rašo telegraph.co.uk.   Barselonoje gyvenantis menininkas sukūrė daugiau nei 11 tūkstančių mozaikos tipo portretų iš kosmoso vaizdų. Kompiuterių inžinierius S. Albiacas sukūrė programą, kuri iš įvairių žvaigždžių ir galaktikų nuotraukų, padarytų „Hubble“ teleskopu, padaro portretus. „Kūrybiškumas yra begalinis. Naujos idėjos yra jau egzistuojančių dalykų mišinys“, - teigia menininkas.

Didysis Magelano teleskopas (Giant Magellan Telescope, GMT) taps vienu didžiausių antžeminių teleskopų žmonijos istorijoje, pro kurį astronomai tolimuosius pasaulius stebės beprecedenčiu ryškumu. Ką sako vien tai, kad atokiausius visatos užkampius Didysis Magelano teleskopas rodys 10 kartų ryškiau už legendinį kosminį teleskopą „Hubble“. Vilkikas šalia šio teleskopo atrodo kaip žaislinė mašinėlė.

Pačios nesvetingiausios Žemės vietos idealiai tinka pirmųjų visatos egzistavimo momentų stebėjimui. Tai vienas didžiausių planetos teleskopų, tačiau jis atrodo visiškai mažas bekraštėse Antarktidos plynėse. Šiame akinančiai balto sniego pasaulyje, kur gruodžio saulė niekada nenusileidžia, atstumus įvertinti sunku. Tikrasis Pietų ašigalio teleskopo (PAT) 10 metrų skersmens antenos dydis pasidaro akivaizdus tik kai mūsų mažas sunkvežimiukas privažiuoja prie pastato, kuriame jis stovi.

1 mlrd. JAV dolerių. Būtent tokia yra didžiausio pasaulyje optinio teleskopo „Thirty Meter Telescope“ Havajuose (JAV) vertė. Net 30 metrų skersmens veidrodis astronomams atvers galimybes žvelgti į sunkiai suvokiamus visatos tolius – net už 13 mlrd. šviesmečių. Didžiausią pasaulyje optinį teleskopą ant vieno iš Havajuose stūksančių ugnikalnių statys Kalifornijos ir Kanados universitetai.

36 kilometrų aukštyje virš Antarktidos lėtai sklendžia milžiniškas helio pripildytas oro balionas su BLAST (Balloon-borne Large Aperture Submillimeter Telescope) teleskopu. Beveik 2 metrų skersmens jo veidrodis submilimetrinių bangų diapazone fiksuoja šviesos bangas, sklindančias iš „žvaigždžių lopšiu“ vadinamos Paukščių Tako srities. BLAST teleskopas virš Antarktidos buvo paleistas per Kalėdas.

Sakysite, ši Mėnulio nuotrauka daryta iš orbitos? Spėkite dar sykį. Sunku patikėti, tačiau asttrofotografas Tjeri Legotas (Thierry Legault) tokį kadrą nufotografavo stovėdamas Prancūzijoje, viename iš Paryžiaus priemiesčių (Blancourt) esančiame savo namo kiemelyje. Pastarosiomis naktimis astronomijos entuziastas Mėnulio nuitraukų prifotografavo ištisas serijas.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) kosmoso teleskopas „Wise“ aptiko milijonus juodųjų skylių ir iki šiol neatrastas labai karštas galaktikas, informuoja BBC. Anksčiau šios juodosios skylės ir galaktikos nebuvo pastebėtos, nes jas užstoja kosmoso dulkių debesys. Teleskopas „Wise“ fiksuoja tokio ilgio šviesos bangas, kurios žmogui yra nematomos ir mokslininkams suteikė informacijos, kurios negalima gauti iš žmogui matomų šviesos bangų.

Galaktikų evoliucijos teorijose postuluojama, jog galaktikose egzistuoja žvaigždės, kurios vystosi tam tikrais evoliucijos etapais. Anot tų teorijų, įstabiai švytinčiose galaktikose dega nesuskaičiuojamos galybės žvaigždžių, o šioms būtinos medžiagos (dujų) galaktikos ėmėsi iš kažkur kitur. Iš kur? Panašu, jog pagaliau astronomai bus suradę šviesios nūdienos maitintojas – bežvaigždes „juodąsias“ galaktikas.

JAV pelno nesiekianti organizacija pranešė apie planus į kosmosą paleisti asteroidų ieškosiantį teleskopą, skelbia BBC. „Sentinel“ infraraudonųjų spindulių teleskopo užduotis bus surasti ir sekti galimai pavojingus netoli Žemės esančius asteroidus. Projektas kainuos kelis šimtus milijonų dolerių ir bus finansuojamas iš privačių aukų.

Europos šalių koalicija paskelbė apie planus statyti didžiausią pasaulyje teleskopą, kuriuo bus galima įžiūrėti už Saulės sistemos ribų esančių planetų kalnus. Jo veidrodžio plotis sieks 39 metrus, o tai keturis kartus daugiau nei didžiausio dabar naudojamo teleskopo. Jis bus toks galingas, jog astronomai galės stebėti tamsias, kietas planetas, esančias toli už mūsų Saulės sistemos ribų. Europos Pietų observatorijos projektą remia 15 Europos Sąjungos šalių narių.

Sekmadienį vakare prasidėjo vadinamoji Mėnulio superpilnatis, kuomet Mėnulis per pilnaties fazę labiausiai priartėja prie Žemės. Jos metu Mėnulis atrodys 14 proc. didesnis nei paprastai. Kiekvieną vakarą mėnulis atrodo vis didesnis. Šis dangaus kūnas aplink žemę juda elipse. Todėl superpilnatis kartojasi po tam tikro laiko tarpo. Pilnatis Lietuvos laiku stos sekmadienį, gegužės 6 dieną, 22.19 val., o Mėnulis patekės 21.57 val. Ši pilnatis bus pati didžiausia 2012 metais, praneša „Space.

Olandijos valdžia kompanijai IBM ir Olandijos radioastronomijos institutui (ASTRON) skyrė 43,6 milijardo dolerių kūrimui naujų technologijų, leisiančių apdoroti radioteleskopo SKA (Square Kilometre Array) didžiulius duomenų kiekius. Teleskopas pradės veikti 2024 metais. Ypač galingo teleskopo statybas finansuoja 20 šalių valdžia. SKA atliktų stebėjimų metu mokslininkai tikisi geriau suprasti prieš 13 milijardų metų įvykusio Didžiojo sprogimo scenarijų.

Daugiau kaip 3 kilometrų gylyje Viduržemio jūroje numatomas statyti daugiau kaip pusės kilometro ilgio „teleskopas“ turėtų atskleisti naujas Visatos paslaptis. 870 mln. litų kainuosianti jūros gelmių observatorija ieškos Žemę iš kosmoso atakuojančių dalelių, vadinamų neutrinais, rašo telegraph.co.uk.

JAV bendrovė „Moon Express“, dalyvaujanti „Google X Prize“ varžybose, kurių dalyviai turi nugabenti į Mėnulį savaeigius robotus, siūlo  įrengti jame nuotoliniu būdu valdomą teleskopą. „Moon Express“ kartu su kitomis 26 „Google X Prize“ projekte dalyvaujančiomis komandomis kovoja dėl 30 mln. JAV dolerių prizo, kuris atiteks tam varžybų dalyviui, kuris iki 2015 m. gruodžio 31 d. pirmasis nuskraidins į Mėnulį  pačių pagamintą mėnuleigį.

JAV Gynybos pažangių tyrimų projektų agentūra (DARPA) pranešė, kad planai pastebėti „Scud“ raketų paleidimus iš kosmoso yra vykdomi sklandžiai. Už šios technologijos tiekimą JAV kariuomenei atsakinga agentūra užsakymą atlikti pavedė kompanijai „Bell Aerospace“, kuri šiuo metu vykdo Membranos optinių nuotraukų eksploatacijos realiu laiku (MOIRE) projektą.

Vienas didžiausių XXI amžiaus mokslinių išradimų pradėjo „kosmoso aušros“ tyrimus, praneša BBC. Teleskopas „Atacama large milllimetre/submillimetre array“ („Alma“) Čilėje yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių kada nors pastatytų teleskopų. Jo paskirtis – tyrinėti procesus praėjus keliems šimtams milijonų metų po kosmoso susikūrimo, kai pradėjo šviesti pirmosios žvaigždės. Padedant šiam teleskopui bus bandoma paaiškinti, kodėl visata šiandien atrodo būtent taip.

Pagaliau šalčiausios galaktikos žvaigždutės nebesislepia. Astronomai surado šešias nykštukines žvaigždutes, kurių temperatūra itin žema. Naudodamiesi NASA WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) teleskopu, jie pagaliau surado jau dešimtmetį nesėkmingai ieškotas vadinamąsias Y nykštukes – beveik žvaigždutes, rašoma newscientist.com. Y nykštukės yra šalčiausia rudųjų nykštukių klasė – į žvaigždes panašūs dangaus kūnai, kurių masė yra pernelyg maža, kad savo šerdyse degintų vandenilį.

Kai astronomas Artas Hoagas pirmą kartą nukreipė teleskopą į žieduotą telkinį, jo galvoje kirbėjo klausimas: ar tai viena galaktika, ar dvi. Tai nutiko 1950 metais, tačiau Hoago objekto paslaptis iki šiol verčia mokslininkus kasytis galvą, rašo „Daily Mail“. Jo išorėje – iš milijonų jaunų, mėlynų žvaigždžių sudarytas žiedas, o centre – raudonesnių, daug senesnių žvaigždžių kamuolys. Tarp šių dviejų telkinių – beveik visiškai tamsus žiedas.

Netoli Žemės skriejančius asteroidus „medžiojantys" astronomai birželio pradžioje atrado iki šiol nežinomą kometą, kuri prie Žemės labiausiai priartės 2013 metais. C/2011 L4 (PANSTARRS) pavadinta kometa buvo pastebėta naktį iš birželio 5 į 6 dieną Havajuose (JAV) esančiu „Pan-STARRS 1„ teleskopu, naudojamu netoli Žemės skriejančių asteroidų paieškoms, praneša „Space.com“. Praėjus dienai šį atradimą patvirtino ir kitos pasaulio observatorijos, sakoma pranešime.

Šis teleskopas buvo pagamintas siekiant pažymėti 400-ąsias italų astronomo, fiziko, matematiko ir filosofo Galilėjo Galilėjaus teleskopo išradimo metines. Jis tiksliai atkartoja Galilėjaus teleskopo išvaizdą ir net židinio nuotolį (1 m), tačiau turi šiuolaikinę kokybišką optiką, skirtą kokybiškiems astronominiams stebėjimams.

NASA pranešė, kad atrado dvi planetas, besisukančias aplink tolimą žvaigždę. Tai pirmos planetos, atrastos kosminio laivo Kepleris, kurio misija yra ieškoti į Žemę panašių planetų. W.Boruckis, mokslinių tyrimų viršininkas Keplerio misijai, sakė, jog tai pirmas atvejis, kai atrastos kelios planetos, skriejančios aplink tą pačią žvaigždę. Minėtoji į Saulę panaši žvaigždė yra Lyros žvaigždyne, esančiame už 2000 šviesmečių. Tuo tarpu atrastosios planetos visai nėra panašios į Žemę.

Sausio viduryje kosminės erdvės stebėjimus infraraudonųjų spindulių ruože pradėjęs NASA kosminis teleskopas WISE (Wide-Field Infrared Survey Explorer) per šešis mėnesius aptiko daugiau nei 25 000 naujų asteroidų. 95 iš jų klasifikuojami kaip netoli Žemės skriejantys objektai, tai yra, jų orbitos yra už 48 mln.

Įsivaizduokite teleskopą, kuris savo mastais lenkia kartu sudėtus „Empire State Building“, „Chicago Sears Tower“ ir „Shanghai WTC“ dangoraižius. Būtent tokiomis statybomis šiuo metu užsiima astronomai - jie visą konstrukciją surinkinėja maždaug mylios (1,6 km) gylyje po Antarktidos ledu. Tačiau šis teleskopas nėra nukreiptas į dangų: jo ašis „žvelgia“ į Žemės centrą.

NASA infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas WISE aptiko 16 nematomų asteroidų, skriejančių netoli Žemės orbitos. Sausio viduryje kosminės erdvės stebėjimus infraraudonųjų spindulių ruože pradėjęs kosminis teleskopas WISE (Wide-Field Infrared Survey Explorer) per pirmąsias 6 darbo savaites aptiko 16 iki šiol astronomams nežinomų asteroidų, skriejančių šalia Žemės esančiomis orbitomis, pranešė „New Scientist“. Pasak WISE programos mokslininkų, dėl mažai šviesos atspindinčio jų paviršiaus i...

Astronominius tyrimus Pietų pusrutulyje vykdančios Europos Pietinės observatorijos (ESO) konsultacinis komitetas rekomendavo statyti Didįjį  Europos teleskopą (E-ELT, European Extremely Large Telescope) Čilėje, ant Cerro Armazones kalno Atakamos dykumoje.   ESO pranešime sakoma, kad pagrindinio naujosios observatorijos veidrodžio, sudaryto iš tūkstančio šešiakampių segmentų, skersmuo sieks 42 metrus. Šis teleskopas veiks 0,3 – 24 mikrometrų ilgio šviesos bangų ruože.