tekstilė

Nuo sausio 11 dienos rūšiuojant tekstilę specialiuose tam skirtuose konteineriuose bus galima prisidėti ne tik prie gamtos saugojimo, tačiau ir pagalbos žmonėms. Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) bendradarbiaudamas su „Ecoservice“ pastatė tekstilės rūšiavimo konteinerius ir kviečia visuomenę juose palikti nebenešiojamus drabužius ir batų poras. Kituose miestuose specialūs konteineriai atsiras palaipsniui.

„Atliekų kultūroje“ – tekstilės tema! Ar žinote, kad tai antra pagal taršą pramonė po naftos? Kad  vienam kilogramui medvilnės pagaminti reikia 10 tūkst. litrų vandens ir kad jos perdirbama vos 1-2 proc.

SBA tekstilės įmonių grupė „Utenos trikotažas“ per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 6,1 mln. eurų pajamų – 29,8 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.  Pasak įmonės atstovų, tokius rezultatus lėmė makroekonominiai pokyčiai, mažėjančio vartojimo tendencija pagrindinėse eksporto rinkose, pranešė „Utenos trikotažas“. „Šiuo metu tekstilės sektorius, kaip ir visa pramonė Lietuvoje, susiduria su išties nemenkais iššūkiais – dėl mažėjančio vartojimo eksporto rinkose, ypač Vokietijoje ir Skandinav...

Baldų bei tekstilės gamintojus ir importuotojus jau kitąmet norima įpareigoti tvarkyti jų gaminių atliekas bei pakuotes. Tai pirmadienį pranešė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.    „Kitais metais pradėsime tos didesnės gamintojų atsakomybės principo srities praplėtimą. Bus nustatyta gamintojų atsakomybė baldams ir tekstilei.

Lietuvoje sukurta reikiama infrastruktūra tekstilės gaminių rūšiavimui, tačiau gyventojai vis dar mokosi tinkamai tai daryti. Be to, kad tekstilės konteineriuose atsiduria netinkamų atliekų, pasitaiko ir netikėtų situacijų, rašoma pranešime spaudai.

Daugelis aprangos ir tekstilės įmonių dėl išaugusių energetikos kainų priverstos ieškoti gelbėjimosi variantų, užuot dėl užsakymų gausos įgyvendinusios plėtros planus, sako Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidiumo narys Ramūnas Damalakas.    „Visa lengvoji pramonė patyrė milžiniškus apyvartinių lėšų netekimus.

Panevėžio tekstilės bendrovė „Linas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 526 tūkst. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 17,4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 637 tūkst. eurų. Grupės pirmo pusmečio pardavimo pajamos siekė 8,99 mln. eurų – 5,1 proc. daugiau nei prieš metus, kai jos siekė 8,55 mln.

Prieš pavasarį sugalvojote atsinaujinti spintą ir išmesti jau nebenaudojamus drabužius? Tekstilės rūšiuotojai ragina drabužiais ar batais atsikratyti labai atsakingai: į specialius konteinerius išmesti tik tvarkingai sudėtus daiktus. Atliekas rūšiuojanti įmonė paskaičiavo, kad kone trečdalis tautiečių – apie milijoną, dar tinkamus dėvėti drabužius meta į buitinių atliekų konteinerius.

Vilnių, deja, kartais puošia ne gėlės, fontanai ar laimingų žmonių veidai, bet viduryje gatvės pūpsanti paliktų drabužių krūva. Pasirodo, tekstilė ir jos atliekos yra opi šių dienų problema.  Kalnas suverstų drabužių ir batų. Toks vaizdas dažnokai matomas prie Vilniaus Žirmūnų mikrorajone esančio tekstilės konteinerio. Išdraskyti maišai rūbų ne vienam praeinančiajam nepatinka. Vilniečiai neslepia nepasitenkinimo: „Aš nežinau, labai šlykščiai atrodo. “ „Tikrai nepatinka.

Bene pirmoji šalies bendrovė, prasidėjus karantinui ėmusi masiškai siūti daugkartines kaukes, dabar atleidžia 84 darbuotojus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys apie grupės darbuotojų atleidimus. Ši informacija paskelbta balandžio 24 d. nors dar dieną prieš tai pati bendrovė išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad tęsia gamybą ir dėl efektyvesnės veiklos išlaikys didžiąją dalį darbuotojų.

Vilniuje šalia konteinerių besivoliojančios purvinos drabužių krūvos liks tolima praeitimi – taip žada sostinės valdžia, kadangi šią savaitę Vilniuje įrengti nauji, tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Didelę dalį į juos patekusių drabužių planuojama prikelti antram gyvenimui. Ką daro su nenaudojama tekstile, dalijasi ir gyventojai. „Padovanoju kažkam. Internete yra „Facebook“ grupė, kur galima dovanoti nepažįstamiem žmonėm drabužėlius.

Tekstilės gamybos bendrovė „Utenos trikotažas“ balandį įdarbino pirmuosius šešis siuvėjus iš Vietnamo ir planuoja, kad iki metų pabaigos jų skaičius išaugs iki 40 ir kadangi bandymas pasiteisino, kvalifikuotų specialistų bus dairomasi ir Indijoje, rašo „Verslo žinios“. Nors „Utenos trikotažas“ turi antrinę įmonę „Mrija“ Ukrainoje, „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Algirdas Šabūnas sako, kad šioje šalyje dėl gausios emigracijos taip pat juntamas kvalifikuotų darbuotojų stygius.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujineų tarnyba, LRT.lt Pirmą šių metų pusmetį Lietuvos tekstilės, odos ir drabužių eksportas, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo beveik aštuoniais procentais. Pramonininkai sako, užsakymų netrūksta, darbo vietų būtų, tik kvalifikuotų darbuotojų sunku rasti. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas sako, kad situacija Ukrainoje ir Rusijos sankcijos mūsų lengvosios pramonės beveik nepalietė.

Kiekviena gėlė turi savo reikšmę, simbolizuoja dvasines ir moralines žmonijos vertybes, nuoširdumą kitiems. Siekiant į namus įnešti gyvybės, jau nuo seno jie būna dekoruojami kvapniomis šviežiai skintomis gėlėmis ar jų motyvais pasižyminčiais dekoro elementais – paveikslais, sienų puošyba, namų tekstile. Miegamojo tekstilėje gėlės – vienas populiariausių raštų.

2013 metai buvo itin geri visai Lietuvos pramonei – eksportas paaugo 6,5 procentų, pagal šį rodiklį pirmaujame tarp Baltijos šalių. Metai buvo sėkmingi ir tekstilininkams: jų eksportas palyginus su 2012 metais išaugo nuo 182,7 mln. iki 2,27 mlrd. litų. Verslininkai džiaugiasi atsikovojantys Vakarų firmas iš Kinijos, tačiau nerimauja dėl darbo jėgos mažėjimo.

Vokietijos Hamburgo mieste vyksta viena garsiausų pasaulyje tekstilės paroda „Heimtextil 2014“. Joje dalyvauja ir bendrovė „Imlitex textile“. Šios įmonės verslo grupės vadovas Arvydas Kalina Žinių radijo laidoje „Žaliavų rinkos pulsas“ sakė, kad Hanoveryje Lietuva atrodo gana solidžiai.  „Lietuvai atstovauja 23 įmonės, tuo metu Latviją pristato 4, o Estiją 5 bendrovės. Džiugina, kad Lietuva, nors gamyba ir sumenko, išlaiko tas tekstilės tradicijas.

Apie 450 tekstilės darbuotojų pasijuto blogai per savo pamainas vienoje megztinių siuvykloje netoli Bangladešo sostinės, o pareigūnai ketvirtadienį nurodė, kad tuos negalavimus galėjo sukelti užterštas vanduo.

Senųjų kultūrų tradicijos bei papročiai yra be galo gilūs ir puoselėjami iš kartos į kartą tiek tautosakoje, tiek mene. Kultūra, menas, senosios relikvijos ir tradicijos nuolat susipina su moderniu šiuolaikiškumu. Ne išimtis ir namų tekstilė.

Bangladeše sugriuvusiame drabužių siuvyklų pastate sekmadienį įsiliepsnojęs gaisras pražudė moterį, kurios 110 valandų trukusi kova dėl išlikimo sujaudino šalį. „Didžiausia Bangladeše įvykusi pramonės avarija iki šiol nusinešė bent 381 žmogaus gyvybę“, – pranešė šalies ugniagesių vadas.

Didžiųjų Lietuvos siuvyklų drabužiai kabo ant garsiausių ir brangiausių mados namų pakabų – nuo „Burberry“ Ukmergėje, iki „Hugo Boss“ eilučių, gimusių Biržuose. Nors seniausių mados namų drabužių dizaineriai Lietuvą rinkosi anaiptol ne dėl pigios darbo jėgos, vis daugiau jų suka į pigesnes, kad ir prastesnės kokybės rinkas – Kiniją, Bulgariją, Turkiją.

Statybų bendrovė „Costum“ Lukšių miestelyje Šakių rajone stato naują tekstilės gamyklą, kuriai skirta Europos Sąjungos parama. Investicijos į gamyklos statybą siekia 3,4 mln. litų. Gamyklos užsakovai UAB „Lukšių tekstilė“ iki šiol patalpas nuomojosi, tačiau nusprendė investuoti ir įsikurti savose. „Veiklai vykdyti mums reikia aukščiausius standartus atitinkančių gamybos ir sandėliavimo pastatų.

Remiantis strateginių rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ duomenimis, 2011-2012 metais prekyba internetu Lietuvoje išaugo beveik 22 proc., pasiekdama 485,7 milijonus litų. Labiausiai per 2011-2012 metų laikotarpį išaugo internetinė prekyba maistu bei gėrimais. Internete parduodamų maisto produktų, gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų rinkos vertė šiuo laikotarpiu padidėjo daugiau nei 80 proc., lyginant su praėjusiais metais.

„Aprangos“ grupės devynių šių metų mėnesių grynasis pelnas siekė 26,6 mln. litų ir buvo didesnis 79,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai siekė 14,8 mln. litų. Grupės pardavimai šiuo laikotarpiu siekė 303,28 mln. litų ir buvo 26,7 proc. didesni nei pernai. „Aprangos“ grupės veiklos sąnaudos per metus didėjo 17,9 proc. ir siekė 108,78 mln. litų. Grupės finansinės skolos per pastaruosius 12 mėnesių mažėjo 11,1 mln. iki 4,7 mln. litų.

Trečiadienį dėl darbuotojų streiko sustabdytas Egipto tekstilės gamyklos darbas. Apie 23 tūkst. didžiausios Egipto tekstilės kompanijos „Misr Spinning and Weaving“ darbuotojų ketvirtą dieną tęsė streiką. Prie jų dar prisijungė 12 tūkst.

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) 2012 m. balandžio mėn. sudarė 2087,5 mln. litų ir, palyginti su kovo mėn., sumažėjo 0,8 pro­cento palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką – 0,6 proc.

Šią sa­vai­tę bu­vu­siems „Aly­taus teks­ti­lės“ dar­buo­to­jams tu­rė­tų bū­ti pra­dė­ti mo­kė­ti įsi­sko­li­ni­mai par­da­vus ne­kil­no­ja­mą­jį įmo­nės tur­tą. At­si­skai­ty­mams su bu­vu­siais teks­ti­li­nin­kais teks apie 1 mln. li­tų. Li­ku­si dar 2 mln. li­tų sko­la jiems ne­bus grą­žin­ta. Už par­duo­tą tur­tą gau­ta apie 6 mln.

Linos Gudanavičiūtės kolekcijos modeliai „Mados infekcijos“ scena žengia antrąjį kartą. Jos kolekcija džiugino aiškių formų ir grynų spalvų mėgėjus. Kolekcija „Ar Vido gėlės?“ – kolekcija apie lėles šiek tiek kitu kampu. Kaip teigia dizainerė, kolekcija yra truputį ironiška, parinkti drabužiai yra nebūdingi joms, tačiau neatsisakoma dirbtinumo, kičo elementų ir lėlėms būdingų siluetų.

Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės sektorius turi didelį potencialą ir gali aktyviai plėstis ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, atrasdamas vis naujas dar neišnaudotas nišas užsienio rinkose. Todėl šiai verslo sričiai būtina ne tik aktyvesnė valstybės pagalba, bet ir glaudesnis bendradarbiavimas, siekiant šį verslo sektorių populiarinti ne tik mūsų šalyje, bet ir svetur.

Svarbiausio Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida“ baigiamajame koncerte spalio 29 d. Vilniaus filharmonijoje nuskambės vienas iš labiausiai jaudinančių 20 a. pabaigos kūrinių – lenkų kompozitoriaus Henryko Mikołajaus Góreckio Trečioji „Raudų“ simfonija. Kūrinio įrašas („Symphony of Sorrowful Songs“) prieš dešimtmetį užkopė į Didžiosios Britanijos ir JAV populiariausių albumų dešimtukų viršūnes ir išsilaikė jose ne vieną savaitę.

Kauno bienalė Tekstilė'11 savo lankytojams suteikė nepaprastą galimybę, kurią praleisti būtų tikra nuodėmė, pamatyti pasaulinio garso japonų dizainerės Reiko Sudo kurtus audinius. Ji pasaulyje yra žinoma, kaip viena novatoriškiausių tekstilės produkcijos kūrėjų.

Didžioji dalis lietuviškos tekstilės iškeliauja į užsienio rinkas, o lietuviai renkasi prastesnę kokybę ir mažesnę kainą pirkdami kinų gaminamus drabužius, tvirtina Lietuvos tekstilės gamintojai. Anot jų, dėl to kalta ne tik sumažėjusi lietuvių perkamoji galia, bet ir šalies valdžia, nenustojanti kartoti, kad tekstilės pramonė – neperspektyvi ūkio šaka.

Aštuntoji tekstilės bienalė aprengė Kauną tekstilės menu. Muziejų, galerijų, miesto erdvėse eksponuojami kūriniai džiugina, stebina, linksmina, moko ir įkvepia. Iš viso pasaulio suvažiavę garsių kūrėjų įstabūs darbai, kaip gaivaus vėjo gūsis plačiai atveria lankytojams langą į šiuolaikinės tekstilės meno pasaulį.

Sekmadienį mirė nusipelnęs dailininkas, pedagogas, tekstilės meistras Juozas Balčikonis. J. Balčikonis gimė Giedraitinėje, Ramygalos vlsč., Panevėžio r. 1924 m. sausio 12d. 1944 m. baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1950 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Nuo 1949 m. ten pat dirbo dėstytoju. 1951–1989 m. buvo Lietuvos dailės instituto Tekstilės katedros vedėjas, nuo 1972 m. – profesorius.

Lietuvos dailininkų sąjunga praneša, kad 2010 m. gegužės  14 d. netekome vienos iškiliausių tekstilės menininkių Lietuvoje – dailininkės Bronės Jokūbonienės (Valantinaitės). Dailininkė gimė Biržuose (1926 01 06). Studijas baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (grafikos specialybė). Nuo 1954 m. dalyvavo parodose. Be lakštinės grafikos, ekslibrisų, knygos ir plakato meno, kita dailininkės  kūrybos sritis buvo tekstilė, gobelenai.

Skulptūra, vitražas, freskos – visa tai Juknaičiuose Jei keliausite iš Klaipėdos į Kauną, pravažiavę Šilutę, už keleto kilometrų iš tolo pamatysite vandens bokštą raudonu stogu, o dar kiek pavažiavus, prieš akis pasirodo ir gyvenvietė. Tai – Juknaičiai. Gyvenvietė – parkas. Nors rašytiniuose dokumentuose vietovė minima dar 1540 metais, didžiosios statybos prasidėjo dvidešimto amžiaus 7 dešimtmetyje.

Lietuvos Tekstilininkų ir dailininkų gildijos galerijoje „Balta“, Kaune, Vasario 12 d. rengiamas teatralizuotas žinomų šalies menininkų darbų pristatymas - „Aistringoji tekstilė“. Unikali paroda skirta gildijos 10 veiklos metų jubiliejui ir meilės dienai - Vasario 14-jai.  Renginio pradžia – 19 val.

2009 m. keraminių plytelių madose vyraus spindesys, blizgesys, puošnūs elementai ir vis didesni plytelių formatai. Tai rodo rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje Italijoje, Bolonijos mieste vykusioje kasmetinėje tarptautinėje keraminių plytelių ir vonios įrangos parodoje „Cersaie 2008“ pristatytos keraminių plytelių kolekcijos.   Pasak „Dvarčionių keramikos“ marketingo tarnybos vadovo Ryčio Buračo, „Cersaie 2008“ naujausių mados tendencijų pristatyme vyrauja prabanga.