tara

Gyventojai  ilgainiui jau apsiprato tuščias pakuotes grąžinti į taromatus. Tačiau kai kurie aspektai priduodant tarą vis dar kelia nemažą nepasitenkinimą. Mat dalies pinigų, sumokėto užstato atgauti vis tiek nepavyksta dėl neva apsileidusių darbuotojų, mokesčių nemokančių gamintojų ir gerų pakuočių nepriimančių taromatų. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis vilnietis Arvydas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) skundėsi taromatų sistema Lietuvoje.

Prekybos tinklo „Rimi“ pirkėjai nuo šiol galės pasirinkti, kaip jie nori susigrąžinti pinigus už depozitinę tarą. Iki šiol sugrąžinę depozitą, pirkėjai gaudavo popierinį kvitą, kurį galėdavo išleisti apsipirkdami „Rimi“, arba susigrąžindami kvite nurodytą sumą „Rimi“ kasose. Šis pinigų už depozitą susigrąžinimo būdas išlieka.

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai sukaupė ir grąžino rekordinį gėrimų užstato pakuočių skaičių – per 672 mln. vienetų, rašoma Užstato sistemos administratoriaus (USAD) pranešime spaudai. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko maždaug 240 grąžintų pakuočių, kurios tapo vertinga antrine žaliava ir nukeliavo pas perdirbėjus. USAD duomenimis, daugiausia grąžina tuščių PET plastiko pakuočių – net 345,4 mln. Taip pat gyventojai grąžino 281,7 mln. aliuminio ir 563 tūkst.

Į taromatus gruodžio mėnesiais surenkama mažiausiai plastiko bei stiklo butelių ir metalinių skardinių, sako prekybininkai. Taromatus prižiūrinčios įmonės teigimu, praėjusį gruodį tuščios taros atnešta mažiausiai per pastaruosius kelerius metus, išskyrus 2021-uosius, kada dėl kovido buvo įvesta daug suvaržymų.

Verslą siūloma atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą panaudotų plastiko ir PET pakuočių atliekomis, jeigu jis įrodys, kad jos buvo perdirbtos. Iniciatyvos autoriaus teigimu, nauja tvarka skatins rinkti perdirbamą plastiką, jo perdirbėjai turės daugiau motyvacijos veikti, o gamintojams teks persvarstyti veiklos kryptį.  Tokią Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą Seime registravo grupė parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicijos.

Nuo kitų metų sausio verslui siūloma leisti lietuvišką natūralios fermentacijos vaisių ar uogų vyną arba jo gėrimus pilstyti į ne didesnę negu 3,5 litro plastiko tarą. Anksčiau siūlyta leisti naudoti iki 5 litrų tarą.  Tačiau tokią Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą Seimui teikęs konservatorius Andrius Kupčinskas persigalvojo ir registravo naują pataisą.

Seimas spręs, ar nuo kitų metų sausio leisti lietuvišką natūralios fermentacijos vaisių ar uogų vyną arba jo gėrimus pilstyti į didesnę – iki penkių litrų plastiko tarą, nes ji patogesnė vartotojams ir patrauklesnė dėl kainos. Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti grupės Seimo narių parengtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Už balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 16, o susilaikė 19. Toliau Seimas pataisas svarstys gruodžio 6-ąją.

Aplinkos ministras nori, kad pamiškėse nesimėtytų pigaus vyno, dar kitaip vadinamo „rašalo“ buteliai. Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui, kurį priėmus nuo kitų metų taromatuose būtų priimama ne tik alaus, sidro, ar nealkoholinių gėrimų, bet ir stipresnių gėrimų plastikinės ir metalinės pakuotės, pavyzdžiui, vyno, ar jo kokteilių.

Latvijoje antradienį, vasario 1 dieną, pradės veikti taros užstato sistema, pirmadienį pranešė šalies aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Arturas Tomas Plešas. Jis prisipažino nekantriai laukiantis šios akimirkos.  „Manau, to laukia visa Latvijos visuomenė“, – pareiškė ministras. Visoje Latvijoje veiks beveik 1,4 tūkst. taros priėmimo punktų ir daugiau kaip pusė jų bus taromatai.

Seimo narys siūlo kiek padidinti mažiausias gėrimų pakuotes, dalyvaujančias užstato sistemoje. Jei pasiūlymas būtų priimtas, taromatai nepriimtų mažiausių butelių.  „Jeigu taromatų sistemą apkrausime visokiomis smulkmenomis, reikės papildomas lazerių sistemas statyti, kad nuskenuotų, nes 100 mililitrų reikia ypač jautrios technikos“, – BNS sakė Ekonomikos komitete dirbantis Andrius Kupčinskas, parengęs Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.

Po viešos žinios, kad buvęs parlamentaras, dabartinis Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Naglis Puteikis sučiuptas pridavęs butelius su suklastotais depozito ženklais, jis pats įvykius aiškina visai kitaip. Politikas teigia neklijavęs depozito ženklų ant butelių ir pasakoja, kad konfliktas su apsaugos darbuotoju kilo ne bandant priduoti butelius, o kai dalį jų taromatas priėmė, dalies – ne, todėl jis pats nuėjo aiškintis. „Konfliktas kilo, kad jie iš manęs nepriėmė taros.

Seimui teikiamas siūlymas nuo 2023-ųjų išplėsti taros surinkimo apimtis – jei jam būtų pritarta, taromatai priimtų visas iki trijų litrų talpos gėrimų pakuotes, įskaitant stipraus alkoholio stiklo butelius. Seimui ketvirtadienį ketinama pristatyti tokias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.  Dabar taromatai dalies tokios taros nepriima.

Parduotuvėse nuo lapkričio 1-osios nebegalima prekiauti degtine, supilta į vieno gurkšnio dydžio plastiko indelius, bei stipresniu nei 6 laipsnių alumi „bambaliuose“.  Siekdamas sumažinti alkoholio vartojimą Seimas šį draudimą įteisino dar pernai rudenį. Metų turėjo užtekti verslui prisitaikyti prie naujų prekybos sąlygų.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus valstiečiai vėl užsimojo į taromatų sistemą įtraukti kuo daugiau gėrimų pakuočių – vyno, šampano, degtinės butelių. Lietuvos prekybos įmonių asociacija atšauna, kad tokie siūlymai visiškai nepamatuoti, mat iš naujo reiktų keisti visą taromatų sistemą. Maža to, kritikai tvirtina, kad tai papildomai valstybei kainuotų apie 120 milijonų eurų, dėl to esą brangtų ir pati produkcija.

Trečiadienį pastebėta, jog iš Utenos rajone, Juknėnų kaime, esančios „Aibės“ parduotuvės pavogtas 21 maišas taros. Kaip pranešė Utenos apskrities policija, į parduotuvės sandėlį patekta nulaužus pakabinamą spyną. Padaryta žala siekia 302 eurus, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Prie nuo 2016-ųjų veikiančios taros užstato sistemos visuomenė jau spėjo priprasti, o taromatuose surenkamų pakuočių statistika byloja apie tokios sistemos naudą – vien per pirmuosius 6 šių metų mėnesius taromatuose buvo sugrąžinta beveik trečdalis milijardo vienkartinių gėrimų pakuočių.

Matant, kaip noriai lietuviai į taromatus atiduoda vienkartines gėrimų pakuotes, Seime nugulė siūlymas sistemą plėsti, apimant ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą. Tiesa, kol kas projektas nugulė tik į stalčių. Vis dėlto prekybininkai nerimauja, kad tokie pakeitimai neigiamai atsirūgtų ne tik jiems, darbuotojams ir pirkėjams, bet ir prisidėtų prie produktų kainų augimo.

Lietuviai mielai keičia vienkartines gėrimų pakuotes į pinigus ir pagal šį rodiklį pirmauja Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistų požiūris apie šį pasiekimą išsiskiria. Kol vieni džiaugiasi, kad gebame adaptuotis ir mąstome progresyviai, kiti akcentuoja, kad mums paprasčiausiai svarbus kiekvienas centas. 2016 m. Lietuvoje startavo vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, pakeitusi iki tol galiojusią tvarką, kad užstatą atgauti galima tik už tam tikrą alkoholinių gėrimų tarą.

Aplinkos ministerija analizuoja galimybę plėsti pasiteisinusią pakuočių užstato sistemą bei pradėti surinkinėti ir stipriojo alkoholio butelius, rašo lrt.lt. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad šiuo metu ministerija atlieka studiją, kurios tikslas yra išsiaiškinti, kokias pakuotes galima priimti į taromatus, kiek tai kainuotų.

Aktorė Tara Reid dėl savo figūros sulaukia daug dėmesio. Labai liekna moteris ne kartą apkaltinta valgymo sutrikimais, tačiau pati teigė, kad jaučiasi labai gerai. Nepaisant to, garsenybė vis dažniau tampa internautų diskusijų objektu. Papracų kadruose užfiksuota moteris ne kartą yra išgąsdinusi savo gerbėjus.

Taromatai ir taros surinkimo punktai nebepriims UAB „Tokyo“ ir UAB „Devika“ gėrimų pakuočių. Lietuvos užstato sistemą prižiūrinti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) stabdys UAB „Tokyo“ ir UAB „Devika“ gėrimų pakuočių priėmimą. Gyventojai raginami iki šių metų rugsėjo 11 d. priduoti visas turimas šio gamintojo pakuotes. Užstato lėšas pasilieka sau 2 metus Lietuvoje sėkmingai veikianti užstato sistema priklauso nuo glaudaus gamintojų, pardavėjų bei USAD bendradarbiavimo.

Nenustebkite, jei užėję į parduotuvę dar šį mėnesį išvysite didesnes alaus ar net vaisvandenių kainas. Prie tokių pokyčių jau pratina prekybininkai. Rajonuose veikiančių parduotuvių prekybininkai jau gavo naujas kainodaras. Naujienų portalui tv3.lt teigia, kad pasikeitimai jiems – ne naujiena. Prie to buvo pratinami gerą mėnesį.

2 metai ir 2 savaitės – tiek laiko prireikė šalies gyventojams, kad surinktų ir Užstato sistemos administratoriui (USAD) perduotų 1 mlrd. užstato sistemoje dalyvaujančių plastikinių, stiklinių bei skardinių pakuočių. O kiekviena pakuotė gyventojui grąžino po 10 centų. Iš viso visi pridavusieji tarą susigrąžino milijoną eurų per daugiau nei du metus.  Visų indėlis „Milijardas pakuočių – šį rodiklį pasiekėme neįtikėtinai greitai. Tai galima vadinti užstato sistemos sėkme.

Taros užstato sistema Lietuvoje veikia mažiau nei dvejus metus, o VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia jau pasiekęs 2020 metams iškeltą užduotį. Pernai, pirmaisiais užstato sistemos metais, USAD Lietuvoje surinko 415 mln. vienetų taros arba apie 74 proc. į rinką išleistų pakuočių. Šįmet šis rodiklis pasiekė 92 proc., o per visus metus numatoma surinkti 535 mln. vnt. į rinką išleistų pakuočių, o dar 60 mln. vnt. daugkartinių butelių turėtų būti grąžinti gamintojams.

Gamintojams ir importuotojams, prekybos įmonėms, atliekų tvarkytojams ir atliekų perdirbėjams atstovaujančios asociacijos bei organizacijos abejoja valdžios planais išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes.

 VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis (USAD) Lietuvoje užstato sistema sparčiai prigyja. Per penkis mėnesius šalies gyventojai pridavė 130 mln. pakuočių – tai yra 50 proc. daugiau negu buvo planuota prieš šios sistemos įvedimą. Vien birželio mėnesį surinkta 52 mln. pakuočių – tiek, kiek Estijoje buvo surinkta per visus pirmus metus įvedus sistemą. „Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės naudojasi užstato sistema, yra jos patogumas.

 Nuo vasario 1 dienos Lietuvoje startuoja nauja taros užstato sistema. Metalinės, stiklinės ir plastikinės pakuotės bus ženklinamos išskirtiniu ženklu ir tuomet jas mesime į specialiai tam pastatytus taromatus, o vėliau galėsime atgauti užstatą. Lietuva yra viena iš dar nedaugelio šalių Europoje, kuri turės šią sistemą.

Kitąmet vasarį šalyje įsigaliojus užstato už vienkartines pakuotes sistemai, vartotojai į taromatus galės grąžinti ne tik vienkartinę tarą - skardines ar PET tarą, bet ir daugkartinius butelius.

Lietuvoje po pusmečio įsigalios nauja vienkartinės taros surinkimo ir užstato tvarka. Koks konkrečiai bus užstato dydis dar neapsispręsta. Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas „Žinių radijui“ sakė, kad dėl to dar bus tariamasi su verslininkais: „Galutinis sprendimas paaiškės šių metų rudenį, bet startinė pozicija, kuri buvo ir atliekant vertinimą, kad reikėtų taikyti 10-ties euro centų užstato dydį visoms pakuotėms.

Lietuvoje jau kuriama gėrimų pakuočių užstato sistema, paskirtas pirmasis užstato sistemos administratorius. Jis rūpinsis, kad dauguma šalies parduotuvių turėtų po automatinę taros supirkimo sistemą, pradėsiančią veikti kitąmet. Nauji įrenginiai, užstato sistemos pakuotę atpažins automatiškai, ją priims ir grąžins pirkėjams depozitą.

Nuo 2015 m. Lietuvoje pradės veikti ne tik stiklinės, bet ir plastikinės bei metalinės taros užstato sistema. Tokią tarą priimti ir grąžinti užstatą būtų įpareigotos visos didesnės šalies parduotuvės. Tokie pakeitimai numatomi Aplinkos ministerijos parengtame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildymo projekte.

Šiauriau gyvenantys kaimynai turi galimybę priduoti įvairią tarą įmesdami talpas į automatą, o lietuviai išmeta. Estijoje taros supirkimas išspręstas originaliai: prekybos centruose įrengti specialūs taros supirkimo automatai, kur įmetus plastiko ar stiklo butelį, skardinę ar stiklainį, išduodamas čekis. Dokumentas atiduodamas į kasą, kur sumokami pinigai.

  Seimo narė Dangutė Mikutienė siūlo panaikinti nuo sausio 1 d. įsigaliojusias Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, pagal kurias mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose draudžiama prekiauti alkoholiniais kokteiliais, alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 procento, o mažmeninės prekybos vietose – ir alkoholiniais kokteiliais, alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais ir sidru, išpilstytais į dide...

Gruodžio 20 d. LR Seime surengta spaudos konferencija „Apie „bambalius“ ir energinius gėrimus“. Joje dalyvavo Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto ekspertas dr. Aurelijus Veryga, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, 2013-ųjų – Sveikatingumo metų iniciatorius, interneto vartų Tikiu.lt redaktorius Juozas Dapšauskas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios naujos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, kuriomis uždraudžiama mažmeninės prekybos įmonėse pardavinėti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę negu 1 l tarą. Šių gėrimų etilo alkoholio koncentracija negalės viršyti 7,5% tūrio.

Net didieji alaus gamintojai jau pripažįsta pražūtingą pigaus ir stipraus alaus, sidro, išpilstyto į didelės talpos pakuotes, įtaką mūsų šalies gyventojų sveikatai. Lietuva, nuo sausio 1 d. uždrausianti prekiauti stipresniu nei 7,5 stiprumo alumi didesnėje nei vieno litro taroje, pažeis vieną svarbiausių ES veikimo susitarimų – laisvą prekių judėjimą. Taip teigia mažieji aludariai, bet blaivybės šalininkai ir net stambieji alaus gamintojai pritaria naujiems suvaržymams.

Siūloma leisti alaus gamintojams iki 2015 metų sausio 1 d. pilstyti alų į didesnes negu vieno litro talpas. Tokią Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Julius Veselka. Dabartinis teisinis reguliavimas nustato, kad nuo 2013 sausio 1 dienos bus draudžiama pilstyti alų į didesnes nei litro talpas, tai reiškia, kad būtų atsisakyta vadinamųjų "bambalių". Seimo nario J. Veselkos nuomone, tokios nuostatos pažeidžia aludarių interesus.

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suvienodinti viešojo maitinimo įmonių ir įmonių, vykdančių mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, konkurencines sąlygas, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą Lietuvoje. Už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 8 parlamentarai.

Prekybininkai, parduodami alų stikliniais buteliais, už tarą paima 25 centų užstatą. Susigrąžinti užstatą nelengva — tai dėžių nėra, tai supirktuvė nedirba, tai tara superkama mažesne kaina. Taros tvarkymo sistema nėra patenkinti nei vartotojai, nei prekybininkai, nei patys užstato administratoriai. Pernai 92 procentai vartotojų atgavo užstato pinigus. Tara tapo ir vagišių grobiu.

Milijonus tonų anglies dvideginio kasdien sugeriančių vandenynų vanduo rūgštėja ir dėl to gali sutrikti mitybos grandinė. Pasaulio vandenynas kasdien sugeria apie 6,3 mln. tonų anglies dvideginio, per metus – 9 mlrd. tonų. Europos mokslininkai nustatė, kad vandenynai per pastaruosius 250 metų sugėrė maždaug trečdalį dėl žmogaus veiklos į aplinką išmesto anglies dvideginio.