tallink

Didžiausia Estijos laivininkystės bendrovė „Tallink Grupp“ informavo profesines sąjungas ir darbo biržas Estijoje ir Latvijoje apie kolektyvinio atleidimo planus – antrinės įmonės Estijoje „Hansaliin“ apie 400 darbuotojų ir antrinės įmonės Latvijoje „Tallink Latvija“ maždaug 100 darbuotojų. Anot „Tallink Grupp“, galutinis atleidžiamų darbuotojų skaičius paaiškė pasibaigus deryboms, tačiau tikėtina, kad jis bus mažesnis nei nurodyta išsiųstuose pranešimuose.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė per pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnavusi 1,05 mln. keleivių – 45,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Pergabenta 86,7 tūkst. vienetų krovinių, 157,6 tūkst. lengvųjų automobilių – atitinkamai 14,9 proc. mažiau ir 12,3 proc. daugiau. „Keleivių srautai atsigauna, ir tai vyksta tuo metu, kai daug mūsų laivų yra išnuomoti ir dirba įvairiuose pasaulio regionuose.

Didžiausia Estijos laivininkystės bendrovė „Tallink Grupp“ per praėjusius metus gavo 771,4 mln. eurų pardavimų pajamų – 61,7 proc. daugiau nei 2021-aisiais, uždirbo 13,9 mln. eurų grynojo pelno, nurodo bendrovės ataskaitoje. Užpernai patirtas 56,6 mln. eurų grynasis nuostolis. Pernai aptarnauta 5,462 mln. keleivių – 84,4 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Gabentų krovinių padaugėjo 11 proc. iki 409,8 tūkst. vienetų, lengvųjų automobilių – 36,1 proc. iki 819,2 tūkstančio.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė per praėjusį mėnesį aptarnavusi 603,3 tūkst. keleivių – 54,8 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Labiausiai keleivių padaugėjo Estijos-Suomijos maršrutais (67,2 proc.), o toliau rikiavosi Suomijos-Švedijos (48,5 proc.) ir Estijos-Švedijos (19,9 proc.) maršrutai. Pergabenta 35,53 tūkst. vienetų krovinių, 89,11 tūkst. lengvųjų automobilių – daugiau atitinkamai 23,4 proc. ir 14 procentų.

Didžiausia Baltijos valstybėse keleivinių keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė iš balandžio 6-osios į birželio 3 dieną perkelianti maršruto Ryga-Stokholmas atnaujinimą. Anot bendrovės, toks sprendimas priimtas dėl menko keleivių susidomėjimo, geopolitinio neapibrėžtumo ir gerokai pabrangusių degalų.

Didžiausios Baltijos šalyse keleivinių keltų operatorės – Estijos „Tallink“ laivai nuo liepos 9-osios vėl pradės kursuoti maršrutu Talinas-Stokholmas. Šią keltų liniją „Tallink“ dėl griežtų susisiekimo ribojimų COVID-19 užkrato plitimui stabdyti laikinai uždarė praėjusių metų kovo 14-ąją. Pasak bendrovės pranešimo, per pradinį šio maršruto atnaujinimo etapą juo kursuos laivas „Baltic Queen“, iš Talino ir Stokholmo išvyksiantis kas antrą dieną.

Iš Estijos laivininkystės bendrovės „Tallink“ kelto „Silja Europa“ pirmadienio rytą iššoko Suomijos pilietis, kurį išgelbėjo tuo metu pro uosto vartus įplaukusios jachtos įgula, pranešė laikraštis „Postimees“.  Talino uosto D terminale iš ten stovėjusio laivo 3 val. 25 min. vietos (ir Lietuvos) laiku iššoko jaunas žmogus. Kelte buvo paskelbtas pavojaus signalas; laivo įgula ir uosto operatorės „Tallinna Sadam“ darbuotojai pradėjo žmogaus paiešką, pranešė „Tallink“ atstovė Katri Link.

Jau kitų metų pirmoje pusėje Lietuvoje turėtų būti atidarytas vienas populiariausių pasaulyje greitojo maisto restoranas „Burger King“, kuris laikomas ir didžiausiu konkurentu „McDonald‘s“. Penktadienį per akcijų biržą apie tai pranešė Estijos bendrovė „Tallink Grupp“. Įmonė pranešė įsigijusi teisę plėtoti greitojo maisto restoranų „Burger King“ tinklą visose Baltijos šalyse. Lietuva, Latvija ir Estija yra vienos iš nedaugelio Europos šalių, kuriose dar neveikia šio tinklo užkandinės.

Estų kompanijos „Tallink“ keltas „Regal Star“ antradienį tapo nevaldomas ir įstrigo prie Švedijos krantų Baltijos jūroje, pranešė Estijos laikraštis „Postimees“. Laive, plaukusiame iš Švedijos Kapelskiaro uosto į Paldiskį Estijoje, apie 11 val. visiškai dingo elektra, ir keltas tapo nevaldomas netoli Švedijos krantų, informavo leidinys. Dėl smarkaus vėjo keltas ėmė dreifuoti ir atsitrenkė į navigacinį ženklą, tačiau didelės žalos laivui nepadaryta.

Tie, kas nėra keliavę iš Rygos į Stokholmą „Tallink“ keltais apie juos žino daugiausia iš neigiamos pusės. Paskutinį kartą šio kelto vardas neigiamame kontekste nuskambėjo tada, kai pro jo bortą iškrito ir žuvo jaunas lietuvis. Jo kūno, deja, taip ir nepavyko rasti iki šiol. Nelaimių keltuose pasitaikė ir daugiau. Internautai neabejoja, kad jos dažniausia įvyksta todėl, kad ten alkoholis liejasi per kraštus. Bet ne pamokslauti šįkart susirinkome.

„Taip, Arvydui Saboniui ir jo ūgio lietuviams čia būtų tikrai per mažai vietos. Reikėtų po laivo valdymo patalpą vaikščioti susilenkus. Nelabai patogu“, - tokiais šmaikščiais žodžiais tv3.lt žurnalistą su šypsena veide pasitiko laivo kapitonas iš Estijos Indrek Leppas.

Lietuvoje kasmet nuskęsta daugiau kaip 100 žmonių. Kartais šios kraupios statistikos skaičiai priartėja net prie 200 ribos. Nesunku paskaičiuoti, kad praktiškai kas antrą dieną Lietuvoje vanduo pasiglemžia po gyvybę. Itin tragiški buvo 2014-ieji, kai per metus suskaičiuoti net 192 skenduoliai, o 2012-siais – 185 nuskendę žmonės. Praėjusiais metais situacija buvo kiek geresnė – tokiu būdu žuvo 131 žmogus, o per pirmus du 2018-ųjų mėnesius – 11 žmonių.

Po paskutinio incidento „Tallink“ kelte „Isabelle“, kur žuvo arba buvo nužudytas 22-jų lietuvis, tautiečiai pradėjo dalintis asmeninėmis patirtimis. Žmonės negailėjo piktų žodžių apie tokias keliones keltais, kurios jiems asocijuojasi ne su ramiu poilsiu, o su beprotiškomis išgertuvėmis, agresyviai nusiteikusiais girtais asmenimis bei... vėmalais kur tik akys mato.

Vos prieš keletą dienų iš Rygos plaukdamas į Švediją žuvo arba buvo nužudytas 22 metų Andrius. Šio vaikino istorija iki šiol apipinta neaiškiomis detalėmis, kurios į ryškesnį paveikslą susidėlios nebent tik po kelių savaičių, kai įsibėgės pareigūnų atliekamas tyrimas. Nepaisant to, „Tallink“ atstovai, kaip įprasta, nelaimės priežastimi įvardijo savižudybę. Mat, anot jų, nėra slydimo požymių, todėl esą 22 metų lietuvis pats iššoko iš laivo.

Iš Rygos į Stokholmą plaukusiame kelte „Tallink“ įvykusi tragedija įgauna vis daugiau nusikalstamų atspalvių. Tiesa, iš pradžių buvo pranešta, kad vėlyvą šeštadienio vakarą kelte įvyko nelaimė ir iš jo iškrito (kitų šaltinių teigimu – iššoko) bei lediniame vandenyje nuskendo 22 metų lietuvis. „Gelbėjimo operacija buvo nesėkminga“, - taip šią kraupią situaciją apibendrino paiešką vykdę pareigūnai. Bet tv3.lt pavyko pasikalbėti su įvykį mačiusia lietuve, kuri kategoriškai paneigė tokią versiją.

Pranešimas apie šeštadienio vakare „Tallink“ kelte „Isabelle“ įvykusią nelaimę sukrėtė Lietuvą. Pranešta, kad be žinios lediniame vandenyje dingo iš kelto iškritęs 1995 metais gimęs lietuvis. Nelaimėlio paieškos buvo bevaisės. Keltas iš Rygos plaukė Švedijos link, o nelaimė esą įvyko apie 21 val. Akimirksniu pasipylė tautiečių komentarai esą alkoholio padauginę lietuviai visada prisidaro problemų, kurios, kaip tarkim šiuo atveju, baigėsi skaudžia tragedija.

Keleivis, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį iškritęs į jūrą iš kelto „Isabelle“, plaukusio iš Rygos į Stokholmą, buvo Lietuvos pilietis, pranešė laivybos bendrovė „Tallink“. Latvijos jūrų paieškų ir gelbėjimo koordinacinis centras Rygoje (MRCC) pranešimą apie nelaimę gavo penktadienį 2 val. 6 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Incidento liudininkais tapo keli žmonės, įskaitant įgulos narius.

Yra primygtinai modernu ir skoninga versle taikyti įvairias karo, meno, kovų ir karo meno teorijas. Nematomos rankos ar sraigtasparnio, beriančio pinigus, vaizdiniai vaizduotės nebeveikia, o matematinės vadybos vadovėliai - pernelyg painūs, elitiniai. Mokymosi iš visų sričių strategų judėjimas jau siekia Lietuvą. Ir šaltiniai.