T. Tomilinas

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Lietuvai ir kaimyninėms šalims atėjo maksimalių išbandymų metas – Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos įkaitais tapę tūkstančiai nelegalių migrantų braunasi į mūsų valstybes. Dėl to praėjusią savaitę Lietuvoje netgi įvesta nepaprastoji padėtis. Nors Lenkija su Lietuva stengiasi atremti migrantų bangą, Europoje vis garsiau šnekama apie tai, kad migrantus turėtume įsileisti.

Neseniai įkurtos Demokratų frakcijos narys Tomas Tomilinas iškėlė klausimą, kodėl prieštaringai vertinamo galimybių paso tvarką reguliuoja vien Vyriausybė, o Seimo rankos surištos. Kartu su Sauliumi Skverneliu ir kitais bendražygiais politikas pateikė Civilinės saugos įstatymo pataisas. Šiuo projektu norima įtvirtinti, kad dėl priimtų sprendimų Vyriausybė turėtų atsiskaityti Seimui, jei nuo ekstremaliosios padėties įvedimo praėjo 6 mėnesiai.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Galimybių pasas, skiepai nuo COVID-19, migrantų krizė, valdantieji – mitingo prie Seimo dalyviai piktinosi ir reikalavo skirtingų dalykų. Ar tai leidžia kalbėti apie tai, kad Lietuva skilo ne į dvi, kaip įprasta dalinti, bet į žymiai daugiau Lietuvų? Politikai tokiame tautiečių susiskaldyme įžvelgia grėsmę šaliai ir naudą priešiškai nusiteikusioms valstybėms. Antradienį apie 5 tūkst.

Darbuotojams, nutarusiems iš darbo išeiti savo noru, jeigu jie į ilgalaikes prastovas išleidžiami dėl darbdavio kaltės, siūloma palikti galiojantį išeitinių išmokų mokėjimą, o tais atvejais, kai prastovos būtų dėl Vyriausybės paskelbtų karantinų, dabar mokamų vieno arba dviejų atlyginimų dydžio kompensacijų nebeliktų.  Tokią Seime Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus registruotą Darbo kodekso pataisą kritikuoja profsąjungos, o remia darbdaviai.

Prieš šeštadienį vyksiantį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavimą Naisiuose dalis partiečių stojo į Tomo Tomilino pusę ir parengė rezoliuciją, kurioje ragina palaikyti nuomonių įvairovę ir atmesti siūlomus įstatų pakeitimus, kurie apriboja partijos suvažiavimo teisę formuoti valdybą. Anksčiau partijos vedlys Ramūnas Karbauskis išplatino laišką bendrapartiečiams.

Prieš pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavimą Naisiuose, kuris vyks šeštadienį, partijos vedlys Ramūnas Karbauskis išplatino laišką bendrapartiečiams. Kliuvo kritikos ir  partnerystės įstatymą palaikiusiam partiečiui Tomui Tomilinui, ir jį bandžiusiam ginti Virginijui Sinkevičiui. Naujienų portalui tv3.lt taip pat pavyko gauti valstiečiams siųstą laišką.

„Ramūno Karbauskio problema – per daug demokratijos“ – kadaise tokia frazė nuskambėjo apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką. Tačiau visai neseniai dalį partijos narių nustebino R. Karbauskio sprendimas iš šešėlinio ministrų kabineto ir partinių postų už jo pažiūras pašalinti Tomą Tomiliną. Dėl tokio žingsnio stebisi ir ilgametė valstietė, Seimo narė Rima Baškienė. Birželio viduryje LVŽS pašalino T. Tomiliną iš partinių postų.

Trečiadienį valstiečių tarybos posėdžio metu pranešta, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Tomas Tomilinas dėl vertybinių nuostatų pažeidimų atšauktas iš partinių postų. Politologai įsitikinę – „atšaukimo“ taktika „valstiečiams“ nepasiteisins. LVŽS tarybos posėdyje trečiadienį T. Tomilinas buvo atšauktas iš „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės socialinių reikalų ir darbo ministro pareigų.

Nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga teigia palaikanti tradicinę šeimą, kurią sudaro skirtingos lyties asmenys, tačiau partijos narys Tomas Tomilinas išsakė kiek kitokią poziciją, kad jis palaiko ir homoseksualų partnerystę. Šiuo metu partijoje vyksta diskusijos, kaip bus vertinamas Partnerystės įstatymas. T. Tomilinas socialiniame tinkle „Facebook“ atsakė į bendrapartietės Agnės Širinskienės kritiką.

Nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga teigia palaikanti tradicinę šeimą, kurią sudaro skirtingos lyties asmenys, tačiau partijos narys Tomas Tomilinas išsakė kiek kitokią poziciją, kad jis palaiko ir homoseksualų partnerystę. Šiuo metu partijoje vyksta diskusijos, kaip bus vertinamas Partnerystės įstatymas. Agnė Širinskienė atkerta T. Tomilinui, kad reikėtų prisiminti partijos programą ir vertybes, tai ne jos asmeninės nuostatos.

Lietuvoje daugėjant specialiomis programėlėmis besinaudojančių kurjerių ir pavėžėjų, Seime kelią skinasi idėja nustatyti aiškesnius ir skaidresnius santykius tarp paslaugų teikėjų ir platformų savininkų.   Siūloma programėlių valdytojus įpareigoti su kurjeriais sudaryti sutartis bei jose aptarti paslaugų kainas bei apmokėjimą, jų keitimo tvarką ir terminus.

Seime – idėja naujagimių tėvams. Grupė socialdemokratų siūlo mokesčių lengvatą tėvams tais metais, kai jiems gimsta bent vienas vaikas. Seimo narių skaičiavimu, jei gimus vaikui vienam iš tėvų būtų neapmokestinama 10 tūkst. eurų jo pajamų, šeima per metus galėtų susigrąžinti iki 2 tūkst. eurų po pajamų deklaravimo. Socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seime pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlo mokestinę lengvatą naujagimių tėvams.

Nori laisvadienio? Skiepykis nuo COVID-19. Būtent toks grupės valstiečių pasiūlymas antradienį pristatytas Seimui. Siūloma, kad laisvadienius gautų net tie gyventojai, kurie po skiepo jaučiasi gerai. Vis dėlto parlamentarai kritikuoja tokį pasiūlymą, akcentuodami, kad blogai po skiepo besijaučiantys darbuotojai galėtų paprasčiausiai prašyti nedarbingumo.

Nors valdžios ir neišsaugojo, valstiečiai po Seimo rinkimų iš politinės padangės neišnyko. Stipriausia opozicinė frakcija Seime yra girdima, o iš parlamento pasitraukęs jos lyderis Ramūnas Karbauskis kaip niekada aktyvus viešojoje erdvėje. Patys valstiečių nariai teisina R. Karbauskio sprendimą, šviesiai žvelgia į ateitį ir jau ruošia „kišti pagalius į ratus“, jei valdantieji norės naikinti praėjusios kadencijos sprendimus.

Balandžio pradžioje Registrų centre užregistruota nauja profesinė sąjunga – Lietuvos neįgaliųjų, sergančiųjų sunkiomis, lėtinėmis ligomis, jų artimųjų ir kitų asmenų profesinė sąjunga „Kartu mes stipresni“. Baigusi visas teisines procedūras naujoji organizacija ėmėsi konkrečios veiklos ir per nepilnus du mėnesius jau pateikė trijų įstatymų pakeitimo projektus, susijusius su teisiniais darbo santykiais.

Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų. Tokiam sprendimui galutiniu balsavimu antradienį pritarė Seimas. 111 Seimo nariai balsavo už, 3 – prieš, 6 susilaikė. Šiuo metu universali išmoka vaikui siekia 50 eurų, o gausios, nepasiturinčios ar neįgalių vaikų šeimos gauna po 70 eurų už atžalą.

Nors valdantieji džiaugiasi ką tik priimtu sprendimu labiau apmokestinti daugiausiai uždirbančius ir nuosaikiai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, tai tenkina ne visus. Dalis parlamentarų atkreipė dėmesį, kad mokesčių našta daliai gyventojų nuo kitų metų sumažės tik 10 eurų, o tai menkai padengs dalį kitąmet neišvengiamai brangsiančių prekių ir paslaugų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 100 eurų. 69 Seimo nariai balsavo už, 18 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Kaip siūlo valdantieji, didžiausias GPM tarifas kitąmet kiltų nuo 27 iki 32 proc.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams dėl bazinių pensijų didinimo. Įstatymo pataisos užtikrintų, kad kitąmet bazinė pensija per mėnesį augtų papildomai apie 3 eurus, o iš viso bazinės pensijos kitąmet didėtų apie 33 eurus. 97 Seimo nariai balsavo už, 2 susilaikė. Kad pasiūlymai įsigaliotų, Seimas balsuos dar kartą.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuriame daugumą sudaro valdantieji, nepritaria planams 2020-2021 metais lėčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Komitetas antradienį nepritarė tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms. Už balsavo 5 komiteto nariai, 4 – prieš, o du susilaikė. Šią komiteto išvadą dar vertins parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas.

Vyriausybė nepritarė draudimui rūkyti balkonuose. Ministrų kabineto įsitikinimu, toks draudimas nėra tikslingas ir nepasieks gerų rezultatų. Vienas iš draudimo iniciatorių Tomas Tomilinas rankų nenuleidžia ir gyventojams siūlo naują būdą, kaip kovoti su rūkančiais kaimynais.

Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis užtikrinami šeimų, auginančius vaikus, teisėti lūkesčiai, susiję su išmokos vaikui neįskaitymu skiriant piniginę socialinę paramą, tęstinumu. Pasak vieno pataisų iniciatoriaus, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, dėl būtinybės tikslinti įstatymą kalbėta dar kadencijos pradžioje, rašoma Seimo pranešime spaudai.

Dėl valdančiosios koalicijos besiderančių keturių partijų atstovai ketvirtadienį teigia baigę darbą – jie pripažįsta, kad nepavyko sutarti dėl vaiko pinigų dydžių, bet siūlo partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl socialinės politikos finansavimo. „Mūsų derybų grupė baigė darbą. Turbūt svarbiausias punktas – kad mes sutarėme dėl ilgalaikio socialinės politikos finansavimo didinimo penkeriems metams į priekį“, – ketvirtadienį Seime sakė „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Seime prasidėjus deryboms dėl naujos valdančiosios koalicijos, keturios besiderančios frakcijos apie konkrečių postų dalybas vis dar kalba nedrąsiai. Tačiau tarp visų žiniasklaidoje minimų prašymų ryškėja vienas – socdarbiečiai savo atstovą norėtų matyti Seimo pirmininko kėdėje.

Seime siūloma įstatymais drausti prekybos tinklams dirbti kai kurių švenčių dienomis. Tokios idėjos imtasi po to, kai dalis prekybos tinklų esą nepaisė pernykščio susitarimo nedirbti per Kalėdas bei Velykas. Tuo metu prekybininkų nuomonės išsiskiria: vieni sutiktų per šventes nedirbti, kiti pažymi, kad jokio susitarimo nedirbti negalėjo būti.

Kai kuriems prekybos tinklams ketinant dirbti pirmąją Velykų dieną, kai kurie Seimo nariai žada grįžti prie įstatymo pataisų, uždraudžiant jiems dirbti per šventes ir kai kuriais sekmadieniais.

Nuolaidų daugiavaikėms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms turinti suteikti Šeimos kortelė pradės veikti ne anksčiau kaip rugpjūtį, sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė. „Kortelė veiks nuo rugpjūčio. Žmonės galės naudotis pradėti nuo rugpjūčio, kad rugsėjo 1-ąją leidžiant daugiavaikėms šeimoms vaikus į mokyklą, jos jau galėtų pasinaudoti nuolaidomis, kurios bus teikiamos“, – BNS tvirtino R. Šalaševičiūtė.

Nurodyti konkretų atlyginimą darbo skelbimuose pasiūlė neįvardijamos verslo asociacijos atstovas, sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Seimas penktadienį po svarstymo pritarė daliai Vyriausybės siūlomų mokesčių reformų – „Sodros“ įmokų luboms, dalies pensijos perkėlimui į valstybės biudžetą, o perkeliant dalį „Sodros“ įmokų darbuotojui, jo įmoka siektų 19,5 proc. Svarstant Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, už pakeitimus balsavo 64, prieš 16, susilaikė 26 Seimo nariai. Valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad sprendimais pagerinama „Sodros“ situacija.

Apie politikus, kandidatus į Seimą, žinome beveik viską. Nuo to, kiek pajamų jie turi ar su kuo kartu gyvena, iki asmeninių hobių. Tačiau, bent jau daliai rinkėjų, gali būti ne mažiau svarbu, nei informacija apie tai, kad kandidatas mėgsta medžioti, skaityti knygas ir leisti laiką su šeima, žinoti jo tikėjimo pasirinkimą, kuris gali nulemti ir vėliau jam teksiančius priimti svarbius sprendimus.

Jaunųjų krikščionių demokratų organizacija kartu su Tarptautiniu respublikonų institutu surengė diskusiją „Lietuva – Baltarusija: atominės energetikos kaimynystėje“, kurios metu kilo nesutarimų tarp atominės energetikos šalininkų ir priešininkų. Diskusijos metu nemažai dėmesio skirta kaimynystėje (Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje) planuojamų statyti atominių jėgainių (AE) kritikai.

Pirmadienio vidurdienį Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje septynių nevyriausybinių organizacijų ir  politinių partijų atstovai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigoja siekti, kad Lietuva atsisakytų ne tik Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto, bet visų pavojingų branduolinių technologijų plėtros šalies teritorijoje.