švyturys

Nors senamadiškesni alaus mėgėjai dažnai pripažįsta tik tradicinius, šimtmečiais tobulintus šio gėrimo skonius, situacija sparčiai keičiasi ir šiandien toks požiūris yra retesnis nei atrodo. Aludaris Mažvydas Matukas sako, kad jau nieko nebestebina nei aluje juntamas egzotinių vaisių, nei morkų pyrago skonis, o Lietuvos aludariai, drąsiai eksperimentuodami su įvairiais alaus skoniais, galėtų pamokyti ne vienos pasaulio šalies gamintojus.

Vienišiausias pasaulyje pastatas stovi nuošalioje saloje, kuri nuo artimiausio miesto ar oro uosto nutolusi per dvi valandas. Skalmenas (Norvegija) yra tolimiausia salelė salyne, kuriam ji priklauso. Ji tokia nuošali, kad joje lankytojams draudžiama lankytis ištisus mėnesius.

Neringai šiuos metus paskelbus Švyturių metais, Nidoje esančiai Taikos gatvės atkarpai siūloma suteikti Švyturio gatvės pavadinimą. Kaip pranešė Neringos savivaldybė, tokį pavadinimą siūloma suteikti atkarpai, Urbo kalnu vedančiai Nidos švyturio link.

Šiemet jau dešimtą kartą skelbiamas „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkursas, kurio metu bus išrinktas dar vienas talentingas prie Klaipėdos ir viso pajūrio krašto vystymosi bei augimo savo inciatyvomis prisidedantis jaunosios kartos atstovas, kuriam bus suteikta speciali finansinė paskata.

Klaipėdos alaus daryklos „Švyturys“ aludariai, pirmieji šalyje pristatę nealkoholinių alaus skonių paletę, šiemet turi lūkesčių tęsti pergalingus pasirodymus konkursuose – tarptautinėje arenoje ketinama varžytis ne tik su tradiciniu, bet ir su sparčiai populiarėjančiu nealkoholiniu „Švyturio Ekstra“ alumi. Geriausiems alaus meistrams išsiuntus savo produktus Pasaulio alaus apdovanojimų (angl.

Nealkoholinis alus išgyvena atgimimą – aludarių teigimu, Lietuvoje jo paklausa per pastaruosius kelerius metų augo kartais. Nepaisant stebinančios skonių įvairovės, universalumu nė vienai alaus rūšiai dar nepavyko aplenkti klasikinio lagerio. „Švyturio“ alaus someljė Jonas Lingys tikina, kad priežasčių tam toli ieškoti nereikia –kokybiškas nealkoholinis lageris iš kitų alaus rūšių išsiskiria lengvai sausu, palyginti nedaug karčiu, gėlišku ir duoną primenančiu skoniu.

Kitais metais sueina 140 metų, kai buvo įžiebtas populiariausias tarpukario Klaipėdos simbolis – ant molo stovėjęs Baltasis švyturys. Daugiau nei 70 metų istorikai galvojo, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sunaikinto švyturio neliko nė pėdsako, tačiau vienas uostamiesčio paveldo tyrinėtojas ėmė ir atrado tikslią vietą, kur švyturys stovėjo. Dabar istorikai siekia jį atstatyti, tačiau atsakingos institucijos į tokius norus žvelgia abejingai.

„Švyturio“ aludariai buvo pirmieji šalyje pristatę nealkoholinių alaus skonių paletę. Nors rinką užsiaugino greitai, nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ kūrėjai šiam gėrimui turi dar daug lūkesčių ir tarptautinių tikslų – laimėti ne mažiau apdovanojimų nei kartelę iškėlęs recepto pirmtakas bei toliau garsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Užkariauja gurmanų širdis Tai, kad nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ alaus skonis ypatingas, jau įvertino ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir tarptautiniai tyrimai.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba kovą turėtų spręsti, ar Baltojo Klaipėdos švyturio vietą pripažinti kultūros paveldo objektu ir įtraukti ją į registrą. „Tą padarysime ne anksčiau kaip kovo ar balandžio mėnesį, – BNS sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovė Rita Kuncevičienė. – Manyčiau, kad gal kovo pabaigoje, balandžio pradžioje tai bus padaryta.

Jau tapo įprasta, kad gražiausių metų švenčių proga „Švyturys Brewery“ darykla nustebina savo eksperimentais ir dar neragautais skonių deriniais. Prieš dvejus metus aludariams sujungus pajėgas su „Huracán Coffee“ kavos profesionalais, visą šį laiką brandintas bendras jų kūrinys – šviesus stautas su kava – pagaliau išpilstytas. Anot kūrėjų, tokio stiliaus gėrimas nėra dažnai sutinkamas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Keturiuose dezinformaciją platinančiuose lietuviškuose portaluose reklamuojasi ir tokiu būdu melagienas remia daugiau nei 300 lietuviškų prekės ženklų, rodo nevyriausybinės organizacijos Debunk.org tyrimas. Tyrėjai negalėjo tiksliai įvertinti paramos dydžio, tačiau teigė, kad tai dešimtys tūkstančių eurų. „Ši problema nėra plačiai žinoma – įvairios kompanijos dažniausiai net nenumano, kad jų paslaugos ar produktas yra pateikiamas šalia melagingo turinio.

Prasidėjus krepšinio sezonui Kauno „Žalgirio“ sirgaliai sulaukė netikėtos staigmenos – išskirtinės atributikos kolekcijos. Pagrindinio klubo partnerio „Švyturys nealkoholinis“ iniciatyva įgyvendintas projektas siekia suvienyti visą žaliai-baltą komandos gerbėjų bendruomenę. Populiaraus lietuvių dizainerių dueto „Egyboy“ kurta riboto leidimo kolekcija jau dabar prieinama visiems „Žalgirio“ sirgaliams.

Prasideda jau devintus metus organizuojamas „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkursas. Aktyvūs ir talentingi Klaipėdos krašto atstovai iki rugsėjo 18 d. gali registruotis ir pretenduoti į pagrindinį konkurso prizą – „Švyturio-Utenos alus“ įsteigtą 4000 eurų vienkartinę piniginę stipendiją.

Du entuziastingi lietuviai – Juozas Piekuras ir Tautvydas Grinius – prieš metus pristatė pirmąjį pasaulyje nešiojamą arbatpinigių skaitytuvą, kuriuo kavinių lankytojai juos gali palikti vienu kortelės prilietimu. Remiami aludarystės lyderio „Švyturys“, idėjos sumanytojai restoranų ir barų darbuotojų kišenes papildė jau daugiau nei 100 tūkst. eurų suma, nuo kurios mažesni nei įprastai atskaitomi mokesčiai pasieks ir valstybės biudžetą.

Aktyviai koncertuojanti ir savo naujas dainas leidžianti žinoma atlikėja Inga Jankauskaitė, šiandien gerbėjams pristato dar vieną džiugią žinią, naujausią darbą – kūrinį „Atiduok man šį rudenį“ ir jam sukurtą vaizdo klipą.

Praėjusią savaitę, muzikiniuose apdovanojimuose „M.A.M.A.“, pripažinta kaip geriausia praėjusių metų tradicinės pop muzikos atstovė, atlikėja Inga Jankauskaitė ir toliau neketina sustoti. Šiandien gerai žinoma kūrėja klausytojams pristato visiškai netikėtą kūrybinį darbą – drum‘n‘bass stiliaus dainą „Kas mes tokie“. Pati atlikėja neslepia džiaugsmo, kad ryžosi šiam eksperimentui, o išgirdusi galutinį rezultatą, teigia neketinanti sustoti ir toliau eksperimentuoti.

Neringos valdininkai, muziejininkai, paveldosaugininkai bei Finansų ministerija įsitraukė į tikras lenktynes. Ir varžosi jie ne dėl kokio nors prizo, o dėl nekilnojamojo turto Nidoje likimo. Švyturio kompleksą sudarančius pastatus neringiškiai norėjo paversti muziejumi, kai netikėtai išvydo statinius Turto banko parduoti planuojamųjų objektų sąraše.

Turto banko parduoti ruošiamų objektų sąraše neseniai atsirado keturi Nidos švyturio kompleksui priklausantys statiniai, skelbia dienraštis „Vakarų ekspresas“. Tai papiktino Neringos savivaldybės atstovus, teigiančius, kad nesilaikoma duoto žodžio ir siekiančius perimti kompleksą. „Tai yra tiesiog nesąžiningas elgesys, nes mus patikino, jog kol kas nepaleis to švyturio pastatų išparceliavimo buldozerio.

Visais neseniai naujausią savo darbą – albumą „Švyturys“ pristačiusi kūrėja Inga Jankauskaitė, šiandien pristato šventėms dedikuotą kūrinį „Apie tai yra Kalėdos“. Pasak atlikėjos, kūrinyje sudėtos mintys, kurios apibūdina šią šventę iš atlikėjos perspektyvos. Atlikėjos I. Jankauskaitės teigimu, pačiai žinomai moteriai Kalėdos asocijuojasi su visai kitais dalykai nei daugeliui žmonių, o įvairios šventinės prievolės priveda prie šventinės nuotaikomis dingimo, rašo pranešime spaudai.

Viena ryškiausių pastarųjų metų šalies atlikėjų Inga Jankauskaitė, nuolat stebinanti muzikinėmis naujienomis, pristato trečiąjį solinį albumą „Švyturys“. Pasak kūrėjos, šis albumas kupinas vilties, o skambesys labiausiai atspindi pačią dainininkę. Naujausiame darbe nugulė aštuonios dainos, tarp kurių yra ir visai netikėto stiliaus kūrinys.  Kasmet – po albumą. Tokį produktyvumą demonstruoja aktorė, dainų kūrėja ir atlikėja I. Jankauskaitė.

Inga Jankauskaitė trečiadienį pristato savo naują albumą „Švyturys“. Tiesioginėje vaizdo konferencijoje moteris papasakos apie jo atsiradimo užkulisius.

Jaukius šventinius pasirodymus surengs viena produktyviausių pastarojo meto atlikėjų – Inga Jankauskaitė su savo grupe. Per gražiausias metų šventes vyksiančiuose koncertuose skambės populiariausi ir naujausi dainininkės kūriniai.

Viena populiariausių pastarojo meto šalies atlikėjų Inga Jankauskaitė nuolatos savo gerbėjus džiuginanti naujienomis, šiandien pristato singlą „Gulinčių nemuša“. Apie ką naujasis kūrinys, intriguojančiu pavadinimu, atlikėja nelinkusi detalizuoti ir teigia, kad laukia klausytojų versijų. Be to, atlikėja jau kitą savaitę leisis į koncertinį turą, kurio metu aplankys dar seniai suplanuotus miestus. Pasakodama apie dainos prasmę atlikėja atvira – skirtingu periodu apie prasmę teko galvoti įvairia.

Neringos gyventojams sužibo viltis, kad vėl sužibs ir Nidos švyturio senoji lempa. Ją, pasenusią ir keliančią pavojų laivybai, švyturio valdytojai išjungė prieš ketverius metus. Tačiau neringiškius užplūdo nostalgija ir jie ėmėsi žygių, kad autentiška švyturio šviesa vėl užlietų jūrą ir marias.  Prieš ketverius metus paskutinį kartą sužibo ir amžinai užgeso senoji Nidos švyturio lempa. Ji buvo Neringos gyventojų pasididžiavimas ir simbolis.

Svarbiausias vasaros įvykis Lietuvoje – Jūros šventė – liepos 23-25 dienomis kviečia atvykti į Klaipėdą bei pasitikti jau 62-ą kartą vyksiantį renginį. Šiemet organizatoriai ketina nustebinti ne tik atsinaujinusia programa bet ir įspūdingu šeštadienio finaliniu pasirodymu.

Valstybės institucijos, verslo, švietimo ir žiniasklaidos sektoriaus atstovai jau dešimtą kartą varžėsi Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ organizuojamuose apdovanojimuose dėl socialiai atsakingos įmonės vardo. Šiemet šis titulas atiteko gėrimų pramonės lyderei „Švyturys-Utenos alus“ už tvarų verslo modelį, kuris apima ne tik socialinę, aplinkosauginę atsakomybę, bet ir finansinį tvarumą, darbuotojų gerovę ir įsitraukimą.

Klaipėdoje svarstoma Melnragėje esantį švyturį atverti visuomenei, rašo „Vakarų ekspresas“. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pasiūlė Klaipėdos miesto savivaldybei perimti švyturį su aplinkiniais pastatais ir turtu. Švyturys galėtų tapti turistiniu objektu, tačiau ir toliau atliktų funkcijas, jo navigacinę įrangą ir toliau valdytų LTSA. Vis dėlto siūlymą svarstę uostamiesčio politikai atkreipė dėmesį, kad švyturį supa strategiškai svarbūs objektai, susiję su naftos saugojimu.

Lietuvos baruose pradeda veikti unikali inovacija – nešiojamas „Tipit“ arbatpinigių skaitytuvas, leidžiantis palikti arbatpinigių kortele. Ši inovacija – tai ne tik būtina pagalba nuo pandemijos nukentėjusiam restoranų ir barų sektoriui, bet ir galimybė valstybės biudžetą papildyti legaliai apmokestinamomis pajamomis. Prieš metus gimusia idėja patikėjo Lietuvos aludarystės lyderiai – „Švyturys“, kurie padėjo jai virsti realybe – šiandien pirmieji „Tipit“ aparatai jau išvydo dienos šviesą.

Uostamiesčio savivaldybė planuoja Klaipėdos švyturį perimti iš dabartinių jo valdytojų ir leisti jame pasižvalgyti lankytojams. Ką žmonės čia pamatys bei kokių istorijų išgirs? Klaipėdos švyturio prižiūrėtojas Jurijus rakina statinio duris, tada pakyla 200 laiptelių į patį švyturio viršų, iš kurio turėtų atsiverti įspūdingas Kuršių marių, uosto bei jūros vaizdas. Tačiau viską slepia rūkas.

Lietuvos gyventojai „Švyturio“ nealkoholinį alų laiko geriausiu pasirinkimu. Tokią išvadą skelbia tyrimus atliekanti Šveicarijos organizacija „ICERTIAS“, vertinanti vartotojų patirtį bei pasitenkinimą šalyje parduodamų produktų kokybe.  Šių metų sausį atliktos apklausos metu Lietuvos gyventojai buvo paprašyti įvertinti, kuris nealkoholinio alaus gamintojas siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį.

Atlikėjui Voldemars Petersons antrojo karantino metas kaip niekad sėkmingas ir produktyvus. Negana to, kad užėmė trečiąją vietą Eurovizijos finale su daina „Never Fall For You Again“, jis dar ir pilnu pajėgumu ėmė dirbti savo debiutinio albumo išleidimo link, rašoma pranešime spaudai. Kol naujos dainos bręsta studijose, Voldemars pristato savo autorinės dainos „Švyturys“ vaizdo klipą. O klipo atsiradimas tikrai labai spalvingas ir vertas filmo scenarijaus.

Dar visai neseniai, facebook grupėse ir naujienų portaluose plačiai paplito žinutė, kad TV projektų dalyvis, autorinių dainų kūrėjas ir atlikėjas Voldemars Petersons Kupido, kurio didelė aistra – grojimas gatvėse, ieško paslaptingos žavingos merginos, kuria susižavėjo bekoncertuodamas Šventojoje, tačiau taip ir nepavyko realiai susipažinti.

Nuo šeštadienio lankytojams atveriamas Nidos švyturys, BNS informavo Neringos muziejų direktorė Lina Motuzienė. „Švyturys lankytojams bus atveriamas liepos 4  dieną 17 valandą. Iki liepos 8 dienos jis bus atveriamas tik vakarais, ten vyks ir meninė programa, o nuo liepos 9 dienos veiks kiekvieną dieną nuo 10 iki 19 valandos“, – teigė L. Motuzienė. Anot jos, apsilankymas švyturyje bus mokamas – kainuos penkis eurus, o vienu metu į pastatą bus įleidžiama iki dešimties žmonių.

Daugiau nei prieš 10 metų Lietuvą ėmė drebinti įvairiausi muzikiniai projektai, o juose išgarsėjusias žvaigždes daugelis puikiai pamena iki šiol. Muzikinio šou „Dangus 2“ dalyvis Voldermars Petersons šiuos laikus mini tik geriausiu žodžiu bei neslepia, kad nors ir yra tekę išgirsti, jog, neva, serga žvaigždžių liga, iš tiesų projektas jam padėjo pasikeisti kaip žmogui į gerąją pusę.

Nidoje atnaujinamas senukas švyturys. Netrukus jis atvers duris visiems norintiems jame apsilankyti bei pasižvalgyti po apylinkes iš aikštelės, kuri yra 79 metrai virš jūros lygio. Vietiniai nidiškiai jau dabar su pasididžiavimu pasakoja apie švyturio istoriją bei nevengia atvykėlių pagąsdinti istorijomis apie vaiduoklius. „Vėjai, uraganai kada būna, vienintelis švyturys visada būdavo.

Šis „Kino pavasaris“ Lietuvoje kitoks – dėl šalyje įvesto karantino vietoje erdvių kino salių žiūrovai dabar yra kviečiami stebėti geriausias juostas savo namuose. Ir nors vienas žinomiausių Lietuvos kritikų Edvinas Pukšta neslepia, kad įspūdžio, kurį kinas sukuria kino teatre, nepakeis niekas, jis turi keletą patarimų, kaip seansą namuose paversti kuo įmanoma patrauklesniu.

Ką daryti, kad ant kopos krašto stovintis švyturys nenugarmėtų į jūrą? Tokį galvosūkį spręsti teko Danijos inžinieriams. Kviečiame stebėti įspūdingą švyturio gelbėjimo operaciją. Įspūdingas Rubjerg Knude švyturys šiaurinėje Danijoje stovi ant 60 metrų aukščio uolėtos kalvos. Jis skaičiuoja net 120 metų ir yra tapęs turistų traukos centru – kasmet čia apsilanko apie ketvirtis milijono lankytojų.

Vyriausybė Neringos ir Palangos savivaldybėms rengiasi perduoti tris švyturius – juos ketinama pritaikyti turizmui. Dėl tokio Susisiekimo ministerijos siūlymo Vyriausybė planuoja apsispręsti trečiadienį. Šiuo metu švyturiai Nidoje, Juodkrantėje ir Šventojoje priklauso Lietuvos transporto saugos administracijai. Pažymima, kad perdavus švyturius, įstaiga ir toliau prižiūrėtų juose esančius navigacinius įrenginius.

Jau kitąmet geriantieji lietuvišką alų, tikėtina, bus priversti plačiau atverti savo pinigines. To priežastis – šįmet visoje Europoje siautėjusi sausra, atnešusi rekordiškai mažą grūdų derlių. Aludariai skaičiuoja, kad dėl to pagrindinis šio alkoholinio gėrimo komponentas, salyklas, gali pabrangti net 40 proc. Maža to, Lietuvos alaus gamintojams galvos skausmą kelia ir brangstančios pakuočių žaliavos bei kuras.

Baltijos šalyse tęsiasi dokumentų elektronizavimo ir informacinių procesų automatizavimo tendencija. Tai rodo kiekvienais metais auganti EDI dokumentų apyvarta „Edisoft“ sistemoje. Nuo 2014 metų apdorotų elektroninių dokumentų kiekis kasmet vidutiniškai išauga 13,8%, o praėjusiais metais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo perduota apie 18 mln. EDI dokumentų. EDI arba elektroniniai duomenų mainai (angl.

Nidoje archeologai aptiko senojo XIX amžiaus pabaigoje statyto miesto švyturio pamatų kontūrus – svarstoma, jog atlikus detalius archeologinius tyrimus ateityje galbūt eksponuoti juos lankytojams. Kaip pranešė Neringos savivaldybė, 10 metrų gylyje įmūryti senojo švyturio pamatai aptikti dar pernai lapkritį – tyrimus georodaru atlikusi viešoji įstaiga „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ išžvalgė 1200 kv.

Pasitinkant Šventosios Švyturio 70-metį kitą savaitę jis vienai dienai bus atveriamas lankytojams. Kaip informavo Palangos savivaldybė, kitą šeštadienį minint Pasaulinę švyturių dieną lankytojai galės patekti į švyturio vidų bei iš jo viršūnės apžvelgti Šventosios panoramą. Šventosios švyturys išsiskiria dėl dominuojančios ryškiai raudonos spalvos ir keturbriaunės metalinės konstrukcijos, jo aukštis - 39 metrai, šviesos signalas į jūrą sklinda 17 jūrmylių.

Išplatintame pranešime spaudai prekybos tinklas „Norfa“ paskelbė, kad nebeveža į savo parduotuves UAB „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Pagrindinė priežastis - nesutariama su gamintojais dėl alaus kainos. Pasak prekybos tinklo atstovo, aludariai nori kelti alaus kainas vos ne dvigubai daugiau, nei alų brangina padidėję akcizai. „Mes norime, kad „Norfos“ pirkėjai galėtų alaus įsigyti pigiau.

Pakeisti lemputę šiame švyturyje yra užduotis tikrai ne patiems jautriausiems. 10 kilometrų nuo kranto įsikūręs Dridrangaro (Þrídrangar) švyturys garsėja kaip vienas iš sunkiausiai pasiekiamų pasaulyje, rašoma „Daily Mail“. Ne vienas, išvydęs šį architektūrinį iššūkį gamtai, užsiduotų sau klausimu: kaip žmonės ten patenka? Vaizdo įraše matyti, kad nusileisti miniatiūrinėje aikštelėje pučiant stipriam vėjui, reikia nemenkų įgūdžių, todėl čia keliauja tik patyrę pilotai.

Pasaulinės švyturių dienos proga šeštadienį pirmą kartą lankytojams atidaromas Nidos švyturys. Ant Urbo kalno stovintis švyturys bus atidarytas vidurdienį. Šventę pradės alpinistai, simboliniu lipimu įkeldami į švyturį didelę trispalvę. Renginį papildys muzikantų pasirodymas, protų kovos, veiks paroda, bus pristatyti leidiniai apie Lietuvos švyturius, pranešė rengėjai.

Nuo pirmadienio pradėta prekiauti „Švyturio“ alumi viename didžiausių prekybos tinklų Šiaurės Kinijoje. Bendrovės gaminamas alus pateko į prekybos centro „Eurasia Shopping Mall“ lentynas, rašo „Verslo žinios“. „Anksčiau turėjome vieną produkcijos platinimo partnerį toje rinkoje, o nuo balandžio turime du. Gegužę planuojame į Kiniją siųsti kelis konteinerius savo alaus“, - teigė bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ eksporto vadovas Raimundas Laurikėnas.

Šiemet – jokių atostogų, buvo tvirtai nusprendęs kaunietis Tomas Masiulionis. Ką tik butą įsigijęs vyriškis sakosi turėjęs, kur pinigus dėti, tad skrendančius lėktuvus tik akimis nulydėdavęs. Bet rugsėjo 13-ąją jis ir penki jo draugai ne tik sės į lėktuvą, skraidinantį į Romą, bet ir septynias dienas prabangia jachta buriuos Viduržemio jūroje.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Šį šeštadienį Klaipėda pirmą kartą minės Pasaulinę švyturių dieną. Tradiciškai šią dieną visuomenei atveriami švyturiai – pirmą kartą bus galima užlipti ir seniausią Lietuvoje – Klaipėdos švyturį. Šeštadienio vidurdienį Klaipėdos švyturio lankymo pradžią nuo 45 metrų aukščio bokšto viršaus trimito garsais paskelbs Klaipėdos meras, apačioje jam pritars Palangos pučiamųjų orkestras.

Karolis Birgilas Galinio vaizdo veidrodėliuose išvydę skubantį geltonais švyturėliais papuoštą ekipažą daugelis vairuotojų jį praleidžia. „Ekskomisarų biure“ stengiamasi, kad darbuotojai turtą saugotų lyg savo. Lietuvos nepriklausomybės aušroje nebuvo saugos kompanijų, tačiau savo apsaugą verslininkams siūlydavo kriminalinės struktūros. 1993-iaisiais Lietuvos Respublikos Vyriausybei reglamentavus saugos bendrovių verslą, kitais metais įkuriama pirmoji oficiali saugos kompanija Lietuvoje.