suvalkų koridorius

Atsakydamas į užsienio valstybių vadovų retoriką, jog Suvalkų koridorius šiuo metu gali būti nesaugiausias taškas žemėje, tiek Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, tiek Gitanas Nausėda pabrėžia, kad Ukrainoje ir Gazos Ruože šiuo metu yra kur kas pavojingiau. Tačiau, anot jų, grėsmės regione išlieka, tad svarbu toliau vystyti kolektyvinę gynybą. „Vargu, ar šiandien galima būtų pasakyti, kad Suvalkų koridorius gali pati nesaugiausia vieta Žemėje.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda penktadienį stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas Alytaus rajone, dalyvaus diskusijoje Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Abiejų šalių vadovai dvišaliame susitikime taip pat aptars regiono gynybos ir saugumo, paramos Ukrainai ir dvišalių santykių stiprinimo klausimus, pranešė Lietuvos prezidentūra. Mokymus prezidentai, kariuomenių vadai stebės paskutiniąją jų dieną.

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Susitikimą prezidentai pradės kartu stebėdami Suvalkų koridoriuje vyksiančias Lietuvos ir Lenkijos karių tarptautines taktines pratybas „Brave Griffin 24-II“. Pasak Prezidentūros, vėliau dvišaliame susitikime Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptars regiono gynybos ir saugumo, paramos Ukrainai bei santykių stiprinimo klausimus. Popiet prezidentai vyks į Kauną.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, dar 2022 metais buvo parengtas Suvalkų koridoriaus gynybos planas, Lietuvoje esančią teritoriją gintų ir Lenkijos kariai, tad tam nėra jokio teisinio aprobojimo. Jis priminė, kad 2022 metais Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai parengė vadinamąjį Oršos planą, kurio didžioji dalis yra įslaptinta. „Tai numato sąveikos priemones abipus sienos, tiek saugumo užtikrinimo, tiek atsakant į tam tikras grėsmes.

Protestuojantiems Lenkijos ūkininkams ketinant nuo kovo 1 dienos savaitę blokuoti kelią Lietuvos-Lenkijos pasienyje, kaimyninės šalies institucijos turi užtikrinti Suvalkų koridoriaus saugumą, sako prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius). „Čia yra ne vien žemės ūkio aspektas.

Bendros karinės pratybos su Lenkija vyks Suvalkų koridoriuje, svarstomas balandžio mėnuo, interviu naujienų portalui „Delfi“ patvirtino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš labai džiaugiuosi, kad Lenkijos prezidentas tikrai gyvai atsišaukė į tą norą turėti bendras pratybas šiame žemės plote vadinamame „Suvalkų koridoriuje“. Mes jau kalbamės ir apie labai konkretų terminą, galbūt, tai galėtų įvykti balandžio mėnesį“, – pirmadienį paskelbtame interviu sako G. Nausėda.

Lygiai prieš metus naujienų portalas „Politico“ pavadino Suvalkų koridorių, pasienio teritoriją tarp Lietuvos ir Lenkijos, pačia pavojingiausia vieta žemėje. Norėdami išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratinę santvarką, neturime kito pasirinkimo, kaip tik užtikrinti, kad Suvalkų koridorius taptų ne pavojingiausia, o saugiausia vieta žemėje.

„Wagner“ samdiniams slankiojant greta Lenkijos sienų, lenkai įspėja, kad Rusija sąmoningai bando destabilizuoti pasienio regioną. Lietuva taip pat nerimastingai dairosi į nekviestus svečius, bet ramina, kad „Wagner“ bent kol kas kelia daugiau triukšmo nei pavojaus. Tiesa, tiek ekspertai, tiek politikai sutinka, kad neįvertinti priešo būtų didelė klaida.

Lenkijoje svarstoma galimybė stebėti sieną su Rusija ar Baltarusija, o taip pat ir Suvalkų koridorių į Lietuvą aerostatų pagalba. 4 ilgai ore išbūnantys orlaiviai gebėtų „uždengti“ visą Lenkijos sieną rytuose. Kariniai aerostatai išsilaiko ore 200 kartų ilgiau negu žvalgybiniai bepiločiai ir galėtų stebėti 800 kilometrų ilgio Lenkijos sieną su Baltarusija visą parą, rašoma „Focus“. Viso, Lenkijoje planuojama pasitelkti 4 aerostatus.

Tūkstančiai lietuvių neklauso valdžios patarimų ir toliau važinėja į Baltarusiją. Juos politikai dar kartą perspėjo, kad taip rizikuoja pakliūti į KGB pinkles. Ta proga pasienyje net didžiulius stendus pakabino su perspėjimais apie tykančius pavojus.  Ar reikėtų užverti šalies vartus baltarusių turistams ir darbininkams, politikai vėl svarstys iš naujo. O atvykstančiųjų mastas įspūdingas – vien per pusmetį baltarusiai į Lietuvą įvažiavo daugiau nei 800 tūkstančių kartų.

Baltarusijos režimo atstovai rugpjūčio 7-ąją paskelbė apie Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, netoli Suvalkų koridoriaus esančiame poligone „Gožskij“ vyksiančias pratybas. Kariuomenės atstovų teigimu, „pratybos bus maksimaliai panašios į realius kovos veiksmus“. Nepriklausomi stebėtojai pažymėjo, kad pratybose dalyvauja ir iš karo Ukrainoje atvykę „Wagner“ smogikai.

Baltarusijoje renkasi „Wagner“ kovotojai, taip pat rugpjūčio pradžioje į Lenkijos teritoriją įskrido Baltarusijos sraigtasparniai. Suvalkuose susitikę Lietuvos ir Lenkijos atstovai svarstė uždaryti sieną su Baltarusija. Ar situacija išties tokia grėsminga, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Rusijos politikams svaidantis grasinimais užimti Suvalkų koridorių, Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pranešė apie Lenkijos valdžios sprendimą formuoti specialųjį batalioną, kuris saugos Suvalkų koridorių pasienyje su Lietuva. Kaip reaguoja mūsų valdžia, laidoje „Dienos komentaras“ atsako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Dėl Ukrainos pakvietimo į NATO būta tiek lūkesčių, kad Švedijos prisijungimas prie Aljanso sulaukė daug mažiau dėmesio. Kokią įtaką Lietuvos saugumui daro Švedijos įstojimas į NATO laidoje „Dienos komentaras“ atsako atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis. Panašu, kad Švedija pagaliau tampa NATO nare. Kiek ir kaip tai didina Lietuvos saugumą? Ukrainos klausimui užgožus visą dienotvarkę, panašu, kad žmonės nelabai vertina šį įvyki, jog Švedija įstojo į NATO.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Vakarus stiprinti rytinį NATO sparną, įskaitant ir Suvalkų koridorių. „Dabar yra tas metas, kai turime stiprinti gynybą strategiškai svarbiuose Rytų flango taškuose, tokiuose kaip Suvalkų koridorius, ir visi drauge turime spartinti paramą Ukrainai – karinę ir politinę,“ – pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Suvalkų koridorius yra viena iš reikšmingiausių grėsmių Lietuvos saugumui, įsitikinęs Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška. Anot jo, Lietuva turi tai matyti ir negali neigti šios grėsmės. Apie tai jis penktadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Saugumo tarnybos per savo paruoštą grėsmių vertinimą pagaliau viešai pripažino, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Rusijos karinė grėsmė Lietuvai esmingai nesumažėjo.

Naujasis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas sako nerimaujantis dėl didelės personalo kaitos. „Kai mes turime didelę kaitą žmonių, parengties lygis po truputį pradeda žemėti“, – interviu BNS sakė šią savaitę pajėgoms pradėjęs vadovauti karininkas. Anot jo, tą lemia eilė priežasčių – nuo karių noro išbandyti save kitose srityse iki darbo užmokesčio, kuris neatspindi patiriamo krūvio ir darbo sąlygų.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Suvalkų koridoriuje lanko ten įsikūrusius NATO šalių karius, kad parodytų savo šalių ir užsienio gyventojams, jog ši vieta, nepaisant agresyvios Rusijos kaimynystės, yra saugi. Nors Suvalkų koridorius užsienio spaudoje gavo kone pačios pavojingiausios vietos Europoje reputaciją, Nausėda su Duda čia žada dar daugiau NATO karių ir ginklų.

Ketvirtadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, jiedu lankėsi Suvalkų koridoriuje ir aptarė šios teritorijos saugumo situaciją. Dienos metu politikai lankėsi Suvalkų koridoriuje, Lenkijos Šipliškės miestelyje, ir aptarė šios teritorijos saugumo užtikrinimą. Vėliau šalių lyderiai atvyko į Marijampolėje esantį Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną.

Lenkijos ir Lietuvos vienybė bei pastangos stiprinti saugumą yra bloga žinia agresoriui, sako Suvalkų koridoriuje kartu su Lenkijos vadovu ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ketvirtadienį lankysis vadinamajame Suvalkų koridoriuje ir aptars jo saugumo užtikrinimą. Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda iš pradžių vyks į daugiašalės Šiaurės Rytų divizijos mobiliąją vadavietę Lenkijoje, vėliau – į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną Marijampolėje, Lietuvoje.

Europa prieš Maskvą panaudojo precedento neturintį ekonominių sankcijų arsenalą. Viskas tam, kad susilpnintų Rusijos ekonomiką ir priversti Vladimirą Putiną baigti karą Ukrainoje, rašo Politico. Rusija tikina, kad sankcijos jos neveikia, bet joms pradėjus kąsti rimčiau rusai pradės trokšti uždraustų prekių, kurios yra būtinos karinei ir vidaus ekonomikai. Kremlius taip pat norės papildyti savo karo skrynią pajamomis iš produktų, kuriems taikomos sankcijos – nuo ​​anglies ir naftos iki ikrų.

Kaliningrado srityje birželio 27 d. popietę buvo nukabinta memorialinė lenta, skirta lietuvių rašytojo ir filosofo Vydūno garbei. Tilžės (Sovetsko) mieste bareljefas Vydūnui buvo nuimtas nuo namo, kuriame Vydūnas gyveno 1933–1944 m.  Tai buvo padaryta Tilžės miesto apygardos administracijos vadovo Jevgenijaus Makarovo iniciatyva po to, kai Maskva apkaltino Lietuvą dėl prekių, kurioms Europos Sąjunga po Rusijos invazijos į Ukrainą įvedė sankcijas,&nbs...

Rusija teigia, jog Lietuvos vykdoma Rusijos Kaliningrado srities blokada sukėlė dar vieną krizę Lietuvos ir Rusijos santykiuose. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pastebi, kad Rusija NATO ribas už 1997 metų linijos reikalavo nustumti dar praėjusių metų gruodį. „Įtakingas politikos leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių net pavadino „pavojingiausia vieta žemėje“. Arba kitur sakoma: Suvalkų sąsmauska – silpniausia NATO vieta ir Putinas tai žino.

Skandalingą nuomonę pateikė Ukrainos gynybos ekspertas Michailis Samusis. Jo manymu, Rusija gali ryžtis Suvalkų koridoriaus puolimui, o NATO šalys „gali nesileisti į Trečiojo pasaulinio karo eskalaciją“. Nepaisant tokio skambaus pareiškimo, savo teiginių jis nepagrindė, o oficialūs JAV atstovai iškart po Rusijos grūmojimų dėl tranzito ribojimų pareiškė, kad Kremliaus puolimo atveju gins Lietuvą.

Kaliningrado srities tranzitui pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos sukėlė Rusijos įsiūtį. Maskva ėmėsi agresyvios retorikos Lietuvos atžvilgiu ir žada reaguoti. Karybos ekspertas Darius Antanaitis ramina ir primena, kad Lietuva yra NATO valstybė, o net ir be pagalbos susitvarkytume su likusiais rusų pajėgumais.

Kaliningrado srities geografinė padėtis ir jos militarizavimas visuomet buvo galvos skausmas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Taip yra dėl to, kad jeigu kraštutiniu atveju Rusija norėtų inicijuoti konvencinį susidūrimą su NATO, tai pirmiausia iš Baltarusijos ir Kaliningrado pusių užvertų Suvalkų koridorių, kartu blokuotų priėjimą iš jūros pusės, o tai lemtų, kad apginti Baltijos šalis Aljansui taptų sudėtingiau.

Naujajame partijų susitarime dėl krašto apsaugos ketinama įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją, fortifikuoti Suvalkų koridorių. Susitarimo projektas dar nebaigtas derinti, dėl keleto svarbių dalykų nesutariama, tačiau didelė dalis esminių punktų jau patvirtinti.

Lietuva nori, kad vadinamasis Suvalkų koridorius būtų ginamas ir būtų pasiruošta galimam jo atkirtimui, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį tai sakė atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Briuselyje. „Mes norime, kad Suvalkų koridorius būtų ginamas ir būtų ginamas iš abiejų pusių, kad būtų tinkamai pasiruošta galimam Suvalkų koridoriaus atkirtimui iš abiejų pusių“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

Sudėtingų muitinės formų pildymas, silpni tiltai, geležinkelių infrastruktūros trūkumai: jeigu konflikto atveju NATO tektų skubiai perkelti kariuomenę į Baltijos šalis, aljansas gali susidurti su dideliais sunkumais, pažymima vokiečių „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Naujausiame Europos politikos analizės centro (CEPA) tyrime pažymima, kad „kariuomenės mobilumas yra svarbiausias faktorius, norint efektyviai užkardyti pavojų“. Šiuo atveju kalbama apie gebėjimą perdislokuoti kariuomenę greičiau ...

Šeštadienį pratybose Baltijos šalyse dalyvaujantys NATO kariai pradės operaciją, per kurią treniruosis ginti vadinamąjį Suvalkų koridorių. Juo krizės atveju Lietuvą, Latviją ir Estiją galėtų pasiekti sąjungininkų parama. Kariniai veiksmai ties Suvalkų koridoriumi vyks dvi dienas, juose dalyvaus apie 1,5 tūkst. lietuvių, lenkų, britų ir amerikiečių karių.

Visame NATO pasienyje mažai yra pažeidžiamesnių vietų nei vadinamasis Suvalkų koridorius – 65 kilometrų ilgio teritorijos ruožas, skiriantis Lietuvą ir Lenkiją. Šioje erdvėje esantis geležinkelis taip pat yra sąsaja tarpo Rusijai priklausančio Kaliningrado ir prezidento Vladimiro Putino ištikimos sąjungininkės Baltarusijos.