supermėnulis

Naktį iš antradienio į trečiadienį pakelkite akis į dangų – pavyks išvysti retai matomą vaizdą. Ne tik patekės pilnatis, bet bus matomas ir Supermėnulis, tad nepraleiskite progos tai išvysti.  Mėnulis vadinamas Supermėnuliu, kai pasiekė arčiausiai Žemės esantį savo orbitos tašką, vadinamą perigėjumi.

Rugpjūčio mėnesį pilnatis patekės du kartus, tad šiandien ir mėnesio pabaigoje nepatingėkite pakelti akių į dangų – Mėnulis bus kaip niekad ryškus, nes priartės prie Žemės. Kai Mėnulis pasiekia šią padėtį ir tuo pat metu būna pilnatis, matomas Supermėnulis, o šį mėnesį jį galėsite pamatyti net du kartus.

Žmonės visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, galėjo stebėti įspūdingą reginį – supermėnulį. Per šią pilnatį Mėnulis buvo kur kas arčiau Žemės nei būna įprastai ir atrodė didesnis, tad jo pažiūrėti traukė Graikijoje, Ispanijoje, Egipte, Izraelyje ir Pietų Amerikos žemyne gyvenantys smalsuoliai. Įspūdingą reginį galėjo stebėti susirinkusieji šalia Poseidono šventyklos, maždaug 70 kilometrų nuo Graikijos sostinės Atėnų.

Naktį akis į dangų pakėlę žmonės galėjo išvysti įspūdingą pilnatį – didžiausią ir ryškiausių šių metų supermėnulį, kuris dar vadinamas elnio mėnuliu. Įspūdingi tekančio mėnulio vaizdai – TV3 žinių reportaže. Atėnų priemiestyje, vadinamajame Artemidės rajone patekėjo pilnatis. Ir ne bet kokia. Tai – didžiausias ir ryškiausias šių metų supermėnulis.

Pasaulis grožisi įspūdingu gamtos reiškiniu – super mėnuliu. Danguje sužibusi vadinamoji „Gėlių pilnatis“ galvą į dangų pakelti privertė viso pasaulio gyventojus. Mat šis super mėnulis sutapo ir su dar vienu retu reiškiniu – Raudonuoju kraujo mėnuliu. Jei negali priartėti prie mėnulio, jis priartėja prie tavęs. Ypač kai danguje – super mėnulis.

Graikijos danguje virš įstabių senovės Korinto griūvėsių – supermėnulis. Mat prasidėjo vadinamoji „Gėlių pilnatis“. Mėnulis toks ryškus, kad net kalnus, ant kurių stūkso senovės graikų palikimas, apšvietė rožiniais atspalviais. Per „Gėlių pilnatį“ Mėnulis bus arčiausiai Žemės – net ir senovinė pilis prie jo atrodo visai mažytė. Pilnatis gavo šį pavadinimą, nes pasirodo tokiu pat metu, kai Šiaurės Amerikoje pražysta gėlės.

Kviečiame pasimėgauti įspūdingu raudono supermėnulio vaizdu. Kaip tik šiuo metu pilnatis – ir ji ne paprasta, mėnulis yra arčiausiame taške prie žemės, tad vaizdas išties įspūdingas. Pamatysite ir kaip naktį į kosmosą pakilo palydovas skriesiantis į mūsų Saulę. Vaizdas išties pasakiškas: didžiulis raudonai-oranžinis mėnulis kyla virš Atėnų. O štai ir Partenono griuvėsiai. Tūkstantmečius istorijos menančios Graikijos sostinės apylinkės išties puiki vieta stebėti supermėnulio kilimą.

Mėnulis astronomijos mėgėjams trečiadienį pateikė itin retą – trigubą – staigmeną: vienu metu bus galima stebėti ne tik mėlynąjį Mėnulį, „supermėnulį“, bet ir visišką šio Žemės palydovo užtemimą. Pastarąjį kartą šie trys reiškiniai buvo sutapę 1982 metais, o kitą kartą tai įvyks tik 2037-aisiais.

Pirmosiomis gruodžio dienomis Mėnulis bus arčiausiai Žemės. Gruodžio 3 dieną pasirodys ryškiausia metų superpilnatis, nes mūsų palydovas pateks į artimiausią tašką savo orbitoje. Mėnulis būna didelis dėl to, kad jis aplink Žemę skrieja ne taisyklinga apskrita orbita, bet ištęsta – elipsine. Todėl Mėnulio nuotolis nuo mūsų planetos nuolat kinta. Vidutiniškai Mėnulis nuo Žemės yra nutolęs per 382900 km.

Vakar pasaulis stebėjo itin retą reginį - supermėnulį. Šį kartą žemės palydovas buvo 14 procentų didesnis ir 30 procentų ryškesnis, nei įprasta pilnatis. Mėnulis pasiekė tašką, kuomet jis labiausiai priartėja prie žemės, kitą kartą tai bus tik lapkričio 25 dieną, 2034 metais, na o įprastą supermėnulį pamatysime kitą mėnesį. Mėnulio pilnatis buvo arčiausiai Žemės nuo 1948 m., kuomet ji buvo dar 50-čia kilometrų arčiau. Šį kartą nuo Mėnulio mus skyrė 356 509 kilometrai.

Šiandien Lietuvos padangėje pamatysime neįtikėtiną reiškinį – itin didelį supermėnulį. Šį kartą Žemės palydovas bus 14 procentų didesnis ir 30 procentų ryškesnis, nei įprasta pilnatis. Šiandien mėnulis pasieks tašką, kuomet jis labiausiai priartėja prie Žemės, kitą kartą tai bus tik lapkričio 25 dieną, 2034 metais, todėl tikrai norėtumėte nepražiopsoti tokio reginio. Mėnulio pilnatis bus arčiausiai Žemės nuo 1948 m., kuomet ji buvo dar 50-čia kilometrų arčiau.

Ne vienas pastarosiomis dienomis skundžiasi neįprastomis savijautomis – kam sunku valdyti emocijas, kam prasčiau miegasi, o kas negali atsiginti košmarų, kurių paprastai niekada nesapnuoja. Nors daug ką galima paaiškinti asmeninio gyvenimo peripetijomis, tačiau yra ir kita nuomonė – tai superpilnaties poveikis. Spalio 16-ąją visi dangaus kūnų stebėjimo entuziastai galėjo džiaugtis pirmąja iš trijų šiemet dar pasirodysiančių superpilnačių. Kitų dviejų laukiama lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

2015 metų rugsėjo 28-osios ankstus rytas. 4 valandą ryte Vilniuje užsiropščiam ant namo stogo. Gaudydami orą pažvelgiam į nuostabų dangų, kuriame šviečia supermėnulis. Netrukus jį pradeda dengti Žemės šešėlis ir Mėnulis pradeda raudonuoti. Raudoni Saulės spinduliai užlinksta už Žemės atmosferos ir nudažo Mėnulį šiurpia kraujo spalva. Iš kitos pusės Saulė šviečia, ten žmonės dirba, ten diena, o pas mus naktis ir mes stebime visišką supermėnulio užtemimą.

Šiąnakt (naktis iš rugsėjo 27-sios į rugsėjo 28-ąją) pažvelgusiųjų į dangų laukia ypatingas reginys – „kruvinasis mėnulis”. Tai reiškia, kad Mėnulis per užtemimą įgaus varinę spalvą. Kai kurie bažnyčios atstovai tvirtina, jog šis „kruvinas mėnulio užtemimas“ išpildo apokalipsės pranašystę.  Anot jų, tai ženklas iš Dievo, jog netrukus visa pasaulį sukrės svarbus įvykis.

Šiais metais, rugpjūčio mėnesį, bus penki penktadieniai, penki šeštadieniai ir tiek pat sekmadienių. Taip atsitinka gana retai – maždaug kas 7 ar 11 metų. Visai neseniai kitą įsimintiną šios vasaros akcentą naktinio dangaus mėgėjams padovanojo ir Mėnulis, kuris žemės gyventojams pasirodė visu gražumu.

Šiuo metu galime grožėtis mažiausia 2014 metų Mėnulio pilnatimi: šįryt 6.52 val. prasidėjusi pilnatis yra beveik 14 proc. mažesnė ir 30 proc. blausesnė už visas kitas šių metų pilnatis, praneša spaceweather. Mažoji pilnatis virš Lietuvos šiandien patekės 17.15 val. Vis dėlto šį reiškinį pastebėti nėra lengva. Kai Mėnulis pakilęs aukštai ir šalimais nėra orientyrų, mažąją pilnatį sunku atskirti nuo didžiosios.

Savaitgalį daugelio vaizduotę žadino ir audrino „superpilnatis“, „supermėnulis“. O jei už maždaug 400 tūkst. km nuo Žemės vietoj Mėnulio būtų kuri nors kita Saulės sistemos planeta? Buvęs NASA meno direktorius Ronas Mileris (Ron Miller) nutarė išplėtoti šią idėją, vizualizuodamas visus galimus variantus ir sukurdamas gerokai įspūdingesnių „superpilnačių“ sesiją, kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka ne Mėnulis, o Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas.