superlyga

Europos Superlygos rėmėjai ketvirtadienį paskelbė apie naujo 64 komandų turnyro planus po to, kai Europos Teisingumo Teismas (ETT) priėmė sprendimą, kad futbolą valdanti organizacija UEFA, blokuodama planus sukurti atskirą konkuruojantį turnyrą, pažeidė Europos Sąjungos teisę.

Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas ketvirtadienį priėmė futbolo klubinių varžybų ateičiai svarbų sprendimą: nurodė, kad futbolą valdančios organizacijos UEFA ir FIFA, blokuodamos planus sukurti atskirą Superlygą, pažeidė ES konkurencijos teisę.

„Barcelona“, „Juventus“ ir Madrido „Real“ gali sulaukti šalinimo iš Čempionų lygos 2023/24 sezone, jei klubai nesusimokės 15 mln. eurų baudų už Superlygos sukūrimą. Apie tai rašo „La Gazzetta dello Sport“. Kiek anksčiau teismas atšaukė UEFA draudimą persekioti klubus už Superlygą. Teisminis procesas bus tęsiamas, visos pusės turės susirinkti posėdyje birželio 14 d. Tikėtina, kad artimiausiu metu UEFA neįvedinės naujų sankcijų klubams, tačiau ateityje reikalaus išmokų, siekiančių 15 mln. eurų.

PSG prezidentas Nasseras Al-Khelaifi pasisakė apie galimą Superlygos įkūrimą. „Su Superlygą ar be jos – nekenčiu apie tai kalbėti – jūs kalbate apie tris klubus. Jie žino, kad nėra šansų. Ukrainoje miršta žmonės, jie neturi, kur nakvoti, o mes pyktamės dėl Superlygos?“ – cituoja PSG vadovą BBC. „Problema su Superlygos klubais yra tame, kad jie nėra stabilūs. Jie neturi ilgalaikio finansinio plano.

Antradienį oficialiai buvo paskelbta, kad nepaisant to, jog „Barcelona“, Turino „Juventus“ ir Madrido „Real“ klubams grėsė griežta bausmė už norą kurti naują lygą, tačiau UEFA nebaus šių komandų. Šie trys klubai buvo likę vieninteliai, kurie ir toliau norėjo kurti „Superlygos“ projektą.

UEFA pradėjo teisinį procesą prieš „Barceloną“, Turino „Juventus“ ir Madrido „Real“ klubus, kurie turėjo dalyvauti naujai kuriamoje Europos Superlygoje. Šie trys klubai buvo tarp 12 įkūrėjų, tačiau lygai žlugus ir pasitraukus didžiajai daliai kūrėjų, „Barcelona“, „Juventus“ ir „Real“ to padaryti nesutiko.

Europos grandams vienam po kito traukiantis iš daug aršios kritikos sukėlusio Superlygos projekto, vienas pagrindinių iniciatorių vis dar tiki sėkme. Antradienį vėlai vakare iš naujai kuriamos Superlygos pasitraukus visiems šešiems Anglijos klubams trečiadienį jų keliu pasekė abu Milano klubai ir Madrido „Atletico“. Trečiadienį pranešimą išplatino ir Turino „Juventus“. Vis dėlto jų pranešimas skambėjo gana lakoniškai.

Europos futbolo padangėje pokyčių kol kas nebus – „Superlyga“ paskelbė stabdanti projektą, bet vis tiek liekanti prie įsitikinimo, kad situacija turi keistis. „Europos Superlyga įsitikinusi, kad dabartinė Europos futbolo situacija turi pasikeisti. Mes siūlome naują Europos konkursą, nes dabartinė sistema neveikia.

Visi šeši didieji Anglijos „Premier“ lygos klubai pasitraukė iš naujai kuriamos „Superlygos“, praneša BBC. Pirmieji šį žingsnį žengė „Manchester City“, kiek vėliau ir „Chelsea“. Netrukus jų pavyzdžiu pasekė ir likę keturi anglų gigantai – „Arsenal“, „Liverpool“, „Manchester United“ ir „Tottenham“. Visi klubai apie tai pranešė oficialiai – „Arsenal“ atsiprašė sirgalių ir teigė, kad padarė klaidą, kiti klubai teigė įsiklausę savo sirgalių noro ir gailėjosi priimto sprendimo.

Sekmadienio vakarą visą – ne tik sporto – pasaulį sudrebino žinia apie turtingųjų futbolo klubų atsiskyrimą nuo UEFA ir kuriamą naują turnyrą – „Superlygą“. Tai iš karto įžiebė karą Europos futbole, kurį sukėlė paprasta priežastis – pinigai. „Manchester United“, „Manchester City“, „Chelsea“, „Arsenal“, „Liverpool“, „Tottenham Hotspur“, „Real“, „Barcelona“, „Atletico“, „Juventus“, „Inter“ ir „AC Milan“ – dvylika klubų, kurie paskelbė įkuriantys naują turnyrą.

Naujos Europos futbolo Superlygos apmatai gali tapti kūnu ir krauju. Geriausi anglų klubai „Arsenal“, „Chelsea“, „Liverpool“, „Manchester United“ ir „Manchester City“ kartu su Miuncheno „Bayern“ ketina įkurti tokią lygą padedami amerikiečių nekilnojamo turto magnato Stepheno Rosso, rašo „The Sun“. Antradienį minėti klubai viename Londono viešbutyje susitiko aptarti tokią Superlygą su 75 metų multimilijonieriumi S. Rossu.

Gegužės 25-26 dienomis Vilniuje ASSK "Šaltinis" salėje (Skroblų g. 3). vyks trečiasis, baigiamasis Europos aklųjų riedulio (golbolo) superlygos (Super European Goalball League - SEGL) etapas, po kurio paaiškės SEGL nugalėtojai. Po dviejų etapų, vykusių Suomijoje ir Švedijoje, Vilniaus aklųjų ir silpnaregių sporto klubo "Šaltinis" sportininkai yra iškovoję daugiausiai pergalių ir su 11 taškų persvara išsiveržę į ryškius superlygos lyderius.

Rusijos krepšinį krečia skandalai. Dešimt Superlygos komandų nusprendė atsiskirti ir sukurti naują lygą. Toks sprendimas priimtas dėl pastarųjų įvykių Rusijos krepšinyje bei galimos korupcijos. „Nusprendėme, kad neįmanoma dalyvauti turnyre, kurio vadovais mes nebepasitikime. Atsiskiriantys klubai sukurs naują profesionalią bei nepriklausomą krepšinio lygą.

Sankt Peterburge tarptautinės ledo ritulio federacijos IIHF prezidentas Rene Fazelis paskelbė apie 2008-2009 metų stipriausių Europos ledo ritulio klubų Čempionų lygos CHL (Champions Hockey league) turnyro naują formatą. Reikia pažymėti, kad iki šiol Europos stipriausiųjų klubų pirmenybės buvo panašios į turtingiausių klubų komercinį turnyrą ir labiau rūpėjo gal tik rusams, nes finalinio ketvertuko varžybos jau kelintus metus iš eilės vyko Sankt Peterburge.

Lietuvos nacionalinė rinktinės gynėjas Artūras Katulis yra pirmasis lietuvis, pasirašęs sutartį su vienos iš elitinių Europos ledo ritulio – Suomijos SM lygos klubu Lapenrantos „SaiPa“. SM lyga įkurta 1975 metais. Tai – uždara lyga, kurioje šiemet kovoja 14 klubų. Dešimt komandų patenka į atkrintamasias varžybas. Šešios pirmosios – iš karto po 56 reguliariojo sezono rungtynių, kuomet komandos tarpusavyje susitinka ant ledo po keturis kartus.