startuoliai

Nors oficialiai lietuviški vienaragiai yra 3: „Vinted“, „Nord Security“ ir „Baltic Classifieds Group“, su Lietuva sietinų kompanijų, vertinamų daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, skaičiuojama 3 kartus daugiau. „Savo šaknis Lietuvos startuolių ekosistemoje ar sąsajas su ja turi ne vienas perspektyvus startuolis ir pripažinimo sulaukęs vienaragis.

Lietuvoje veikiantys startuoliai šalies biudžetą per pirmąjį 2024 m. pusmetį jau papildė 202,5 mln. eurų, 10 proc. arba beveik 20 mln. eurų daugiau nei prieš metus, rodo asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenys. Skelbiama, kad antrąjį šių metų ketvirtį startuoliai sumokėjo 110,5 mln. eurų mokesčių, kai pirmąjį – 92. Daugiausiai mokesčių antrąjį metų ketvirtį sumokėjo „Vinted“, didžiausius atlyginimus mokėjo „Wargaming“. Lietuvos startuolių sektoriuje šiuo metu dirba 18,1 tūkst.

Jungtinės Karalystės ambasadoje Vilniuje vykusiame šventiniame „Future Heroes“ uždarymo renginyje įteikti apdovanojimai būsimoms jaunosioms lyderėms, startuolių kūrėjoms. Šventiniame apdovanojimų renginyje nugalėtojas sveikino Jungtinės Karalystės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Brianas Olley, LR vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Britų tarybos vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė, mokslininkė Simona Liukaitytė-Suszczynska, ir kiti.

Lietuvoje veikiantys startuoliai šalies biudžetą per 2023 m. papildė 372 mln. eurų, 23 proc. arba 70 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Startuolių sektoriuje Lietuvoje šiandien dirba 17,6 tūkst. specialistų, vidutinis jiems mokamas atlyginimas siekia 3,8 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenys.

Lietuvos startuolių ekosistema 2023 metais buvo greičiausiai auganti Vidurio ir Rytų Europoje, rodo duomenų teikėjos apie startuolius „Dealroom“ apžvalga. Nuo 2018 iki 2023 metų Lietuvos startuolių ekosistemos vertė augo daugiau nei septynis kartus – nuo 1,9 mlrd. iki 13,7 mlrd. eurų – daugiau nei dvigubai daugiau nei vidutiniškai Rytų ir Vidurio Europos šalių ekosistemos.  Be to, ji sudaro trečdalį (31 proc.) bendros Baltijos šalių regiono vertės, pranešė Inovacijų agentūra.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad JAV startuolių akceleravimo įmonės „Plug and Play“ atėjimas į Lietuvą paskatino didžiųjų tarptautinių rizikos kapitalo ir akseleratorių susidomėjimą šalimi. Visgi, ji paminėjo, kad nors šiuos rinkos žaidėjus bandoma pritraukti į Lietuvą, dar negalima jų įvardinti. „Kai atėjo „Plug and Play“, daugiau vardų pradėjo domėtis Lietuva ir sakyti, kad nori čia ateiti. Tokių vardų, kuriuos visi žino, nors dar negaliu jų įvardinti.

Inovatyvių Lietuvos startuolių veiklos skatinimui skirta dar 20 mln. eurų paramos, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Anot jos, Inovacijų skatinimo fondo lėšomis finansuojama rizikos kapitalo priemone „Akceleratorius 2“ investuojama į besikuriančias ir perspektyvias mažas įmones. Armonaitė: parama gali padėti verslo pradžiai Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad ši parama gali padėti verslo pradžiai.

 Į Lietuvą ateinant JAV startuolių akceleratoriui „Plug & Play“ ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuvos startuolių rinka domisi ir daugiau tarptautinių vardų. „Mes nesustosime. Ne tik šis vardas („Plug & Play“ – BNS), bet ir daugiau vardų dabar domisi Lietuva.

Dirbti startuoliuose vilioja didelės galimybės, o stabdo rizika, rodo asociacijos „Unicorns Lithuania“ inicijuotas visuomenės nuomonės tyrimas. Ketvirtadalis apklaustų Lietuvos gyventojų dirbti startuolyje rekomenduotų dėl potencialo, naujų ir didelių galimybių, tačiau net 1 iš 10-ies baiminasi nestabilumo bei nepastovumo. Skelbiama, kad maždaug 7 iš 10 apklaustųjų startuolius apibūdina kaip įmonę, turinčią originalią ar drąsią verslo idėją ir potencialą greitai augti užsienio rinkose.

Verslininkas Danas Tvarijonavičius pardavė savo 20,9 proc. kviečių biorafinavimo AB „Roquette Amilina“ akcijų paketą Prancūzijos bendrovei „Roquette Freres“, praneša „Verslo žinios“. „Akcijų pardavimas – natūrali proceso eiga. Nuo pat atėjimo pradžios 2011 m. korporacija norėjo valdyti visą bendrovę ir nuosekliai – 2011 m., 2014 m., 2017 m. – didino savo akcijų dalį. Dabar įvyko paskutinis etapas, vyksta strateginė grupės konsolidacija. Šiuo atveju abiejų pusių interesai sutapo“, – vz.

Tarptautinis startuolių akceleratorius iš JAV „Plug & Play“ planuoja investuoti į 60 Lietuvos startuolių, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aurinė Armonaitė. Anot jos, su tarptautinį konkursą laimėjusia „Plug & Play“ dar reikia pasirašyti sutartį.   „Į Lietuvą ateina tarptautinis startuolių akceleratorius iš JAV – „Plug & Play“, kuris čia investuos ir padės mums auginti inovatyvius verslus.

Šiemet paskelbti tik šešių lietuvių startuolių sandoriai, kurių metu pritraukta bent 1 mln. eurų, penktadienį pranešė „Verslo žinios“.  4,5 mln. eurų gavo įmonė „Atrandi Biosciences“, kuri iki investicijos buvo žinoma kaip „Droplet Genomics“. Šis biotechnologijų srities startuolis vysto didelio našumo analizės technologijas ir, gavęs šviežio kapitalo, ėmėsi aktyvios plėtros į JAV rinką. 3,5 mln.

Skatinant startuolių kūrimą, vystymą ir plėtrą, numatoma skirti 8,5 mln. eurų finansavimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslui ir viešąsias paslaugas šiame regione teikiančioms įstaigoms. Investicijos bus skirtos startuolių preakceleravimui ir inkubavimui, taip pat sudaroma galimybė startuoliams dalyvauti hakatonuose, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Lietuvos startuolių įmonės skaičiuoja, kad turi kelis šimtus laisvų darbo vietų. Darbuotojams jos siūlo ne tik 3,5 tūkst. eurų vidutinius atlyginimus, bet ir keliones į užsienį, sporto trenerius, įmonės gydytojus ar psichologus. Tačiau reikalavimai būsimiems darbuotojams irgi nemaži, jie turi turėti tarptautinės patirties, mokėti užsienio kalbas. Svarbios ir darbuotojų asmeninės savybės.

JAV žlugo dar vienas bankas – „First Republic“. Jo kontrolę perėmė kita finansų milžinė. Šis bankas, kaip ir prieš du mėnesius žlugęs Silicio slėnio bankas, skolino pinigus startuoliams. O pasigirdus žinioms apie prastą jo finansinę situaciją, klientai atsiėmė daugiau kaip 100 milijardų dolerių indėlių. „First Republic“ bankas – tapo trečiąja didele Jungtinių Valstijų finansine įstaiga, žlugusia per du mėnesius.

Startuoliams, kurie savo veikloje naudoja 5G ryšiu grįstas skaitmenines technologijas, numatoma skirti 1 mln. eurų paramą pagal „smėliadėžės“ (angl. „Sandbox“) programą, pranešė Susisiekimo ministerija.  Ministerija paskelbė kvietimą, pagal kurį ne ilgiau kaip penkerius metus veikiančios įmonės iki liepos 31 dienos gali teikti paraiškas paramai gauti.

Estijos startuolių apyvarta 2022-aisiais, palyginti su 2021 metais, išaugo 49 proc. iki apytikriai 2,1 mlrd. eurų, pranešė paramos startuoliams programą įgyvendinanti „Startup Estonia“. Per praėjusius metus Estijos startuoliai per 77 finansavimo sandorius pritraukė 1,3 mlrd. eurų investicijų, o 54 sandorių buvo didesnės nei 1 mln. eurų vertės. Vidutinis investicijų dydis buvo 17 mln. eurų.

Praėjusią savaitę paskelbus, kad trečiuoju Lietuvos „vienaragiu“ tapo skelbimų portalus Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Baltic Classifieds Group“, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad startuolių ekosistema Lietuvoje jau kurį laiką veikia gyvybingai.  „Ekosistema (startuolių – BNS) jau kurį laiką veikia gana gyvybingai, šiuo metu esame antri Vidurio Rytų Europoje po Kroatijos pagal ekosistemos augimą.

Lietuvos technologijų startuolių ekosistemos vertei 2022 metais augus sparčiausiai tarp visų Centrinės ir Rytų Europos šalių, šiemet jos augimas, tikėtina, kiek sulėtės, o didžiausia problema išliks talentų trūkumas, sako šios rinkos žinovai. Vis dėlto, pasak jų, tikimasi, kad iki 2025 metų ši ekosistema išaugs du-tris kartus.

Lietuvoje kuriasi Europos kosmoso agentūros verslo inkubatorius „ESA BIC Lietuva“, kuris telks kosmoso srities startuolius, teiks jiems techninę ir konsultacinę pagalbą bei rems inovatyvių produktų kūrimą. Startuoliams finansuoti iki 2027 metų skirta 500 tūkst. eurų iš suplanuoto 1 mlrd. eurų paramos paketo Lietuvos ekonomikai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Seimo praėjusią savaitę priimtos Akcinių bendrovių įstatymo pataisos skatins investicijas į startuolius bei sumažins prielaidas pažangioms įmonėms išsikelti iš Lietuvos, sako startuolius vienijančios asociacijos „Vienaragiai LT“ vadovė. Teisininkė sako, kad pataisos taip pat suteiks daugiau užtikrintumo užsienio investuotojams.

Apie pusšimtis vaikų iš Lietuvos ir Latvijos savaitgalį nuotoliniu būdu vykusiame tarptautiniame „MiniBoss“ startuolių forume pristatė savo unikalias idėjas verslininkams. Jaunųjų vizionierių akiratyje atsidūrė labai brandžios ir rimtos problemos, tokios kaip emocinė sveikata, ekologija, socialinė atskirtis, pandemija, kurių sprendimui jie pateikė ne tik kūrybiškus, bet labai inovatyvius sprendimus.

Tuo metu kai tradiciniai Lietuvos verslai per karantiną nukabinę nosis skaičiavo nuostolius, šalies startuoliai krovėsi milijoninius pelnus. Anot ekspertų, pastarasis pusmetis – startuolių spurto metas. Vien apyvartos aukštųjų technologijų įmonėse, palyginus su pernai, augo trečdaliu. Kurie startuoliai buvo sėkmingiausi ir kiek uždirba jų darbuotojai? Rimtas darbas susikaupus prie kompiuterių ir čia pat visiška priešingybė. Emocingos keturių bendradarbių stalo futbolo varžybos.

Lietuvoje gimęs „Vinted“ – puikus pavyzdys, kad gera idėja gali tapti ne tik įdomiu pomėgiu, bet ir virsti į didelį verslą, užtikrinantį nemažas pajamas jos autoriams ir daugeliui kitų. Tačiau joks verslas neįsisuks, jeigu apie jį žinos tik artimiausi draugai ar giminės.

„Vilnius Tech Park“ vykusiame susitikime vienas jauniausių pasaulio milijardierių Bhavin Turakhia lietuvius ragino išnaudoti IT sektoriaus galimybes ir tapti vienais perspektyviausių specialistų ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mastu. Kaip rašoma pranešime spaudai, iš Indijos kilęs antrepreneris B. Turakhia, kurio turtas šiuo metu vertinamas virš 1,5 mlrd.

Ne vienas specialistas pasakytų, kad vienas iš startuolio sėkmės garantų, pačių geriausių specialistų pritraukimas į savo komandą. Jau pačioje veiklos pradžioje, startuolio siekiamybe turėtų tapti, suburti kompetentingą komandą, kad kuriamas produktas būtų inovatyvuss ir konkurencingas rinkoje.

Nuo gimimo iki piršlybų, nuo darbo santykių iki šeimos įkalbėjimo rinktis vieną ar kitą kelionės tikslą – visur pristatome savo idėjas ir visada norime, kad jos būtų priimtos teigiamai. Deja, blogas pristatymas – net ir geriausios idėjos žudikas. Štai tokiais žodžiais savo pranešimą „Gyvenimas – idėjos pristatymas, todėl geriau mokėkite prisistatyti“ Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros metinėje konferencijoje pradėjo vokietis Christophas Sollichas.

Norint sukurti savo verslą reikia daug investicijų. Bent jau taip anksčiau atrodė verslo startuoliais susižavėjusiam Laurynui. Bet dabar jis plėtoja verslo idėją, kuriai įgyvendinti naudoja atvirus duomenis. Tai yra viešai prieinami įvairių institucijų surinkti duomenys, kuriuos galima naudoti visuomeniniais ar verslo tikslais.

Lietuva yra viena pirmųjų pasaulyje šalių, kuri sėkmingai įsisavino blokų grandinės technologiją (angl. Blockchain). Šios technologijos dėka Lietuvos startuoliai per pastaruosius pusantrų metų surinko 500 mln. Eur kapitalo iš pirminių kriptovaliutų siūlymų (angl. Initial Coin Offering, ICO), kai per dešimtmetį pritraukė vos 150 mln. Eur investicijų.

Finansų ministerija praneša, kad Lietuvoje bus kuriama pirminio žetonų platinimo (angl. initial coin offering – ICO) sutelktinio finansavimo platforma sutelktinio finansavimo platformą, kurios tikslas sukurti saugią aplinką startuoliams ir investuotojams vystyti „fintech“ ir „blockchain“ technologiją. Anot Finansų ministerijos, tai dera su Lietuvos ambicija tapti progresyviausiu „fintech“ centru.

Verslumą skatinanti ir už startuolių ekosistemos kūrimą atsakinga agentūra „Versli Lietuva“ jaunoms įmonėms ruošia mokestinių lengvatų pasiūlymą, rašo „Verslo žinios“. „Didžiausia problema ta, kad įstatymų bazėje iki šiol nėra startuolio apibrėžimo. Kadangi jie niekaip neišskiriami, jie negali tikėtis mokesčių lengvatų, kurios padėtų išgyventi ir vystytis.

Beveik prieš metus Lietuvoje startavusi užsienio talentų pritraukimo į Lietuvą programa „Startup visa“ įsibėgėjo. Norinčiųjų atvykti į Lietuvą kurti inovatyvius verslus geografija driekiasi nuo Kinijos iki Jungtinių Valstijų, o verslo idėjos prilygsta garsiems pasauliniams verslo modeliams. Ypatingai palankias sąlygas savo verslui kurti Lietuvoje jaučia finansinių technologijų startuoliai.

Silicio slėnis, vadinamas informacinių technologijų lopšių, gali skambėti kaip svajonių vieta startuoliui, tačiau sunkiai pasiekiama. Ir nenuostabu, lietuvių ten nėra daug. Tačiau, kaip užmegzti ryšius su šia ekosistema ir, ar įsikūrimas ten iš karto garantuoja sėkmę? Konferencijoje „Login 2017” dalyvavusi Michelle Messina yra „Explora International“ generalinė direktorė, ji treniruoja startuolius, investuotojus ir mentorius, kaip geriau veikti Silicio sėnyje.

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje apklaustos bendrovės ketina samdyti iš užsienio. Tai rodo pirmą kartą SEB banko atlikta jauno verslo – iki trejų metų – įmonių apklausa Lietuvoje ir Estijoje. „Apklausos duomenys rodo, kad šiemet Lietuvoje optimizmo daugiau nei Estijoje. Lietuvoje daugiau nei 60 proc.

Technologijų gamintojai, gerindami žmonių kasdienybę, šiandien verčia pasaulį suktis vis greičiau. Naujausi jų išradimai vis dažniau kuriami ne vien pramogoms – inovacijų pagalba siekiama sutaupyti žmonių laiko, pinigų ar netgi padėti jiems rūpintis savo sveikata. Siekdamos praturtinti vartotojų gyvenimus, bendrovės investuoja į startuolius ir skatina realizuoti iš pirmo žvilgsnio beprotiškiausias idėjas.

„Dabartinės kartos laukia dideli pokyčiai: virtuali realybė, daiktų spausdinimas, minčių skaitymas, dirbtinis intelektas. Šiose srityje 5 metų laikotarpiu atsiras labai daug naujų darbo vietų, – sakė vienas garsiausių Lietuvos verslininkų Ilja Laursas. – Šiandien visame pasaulyje su dirbtiniu intelektu susijusių darbo vietų yra labai nedaug, tačiau po 10 metų jų bus milijonas ir daugiau.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo nustatoma vadinamųjų startuolių vizų (angl. „Startup Visa“) gavimo tvarka. Nuo 2017 metų, įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, startuolių vizas galės gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu.

Praeitais metais į Lietuvą įžengė „Revolut“, mobilus bankas N26 ir dar ne vienas kitas finansinių technologijų (FinTech) startuolis ėmė plėsti veiklą. Šie neretai bankines paslaugas siūlo pigesnes, tad ar pavyks tradiciniams bankams išlikti šioje konkurencinėje kovoje? Visai neseniai finansų ministras Vilius Šapoka susitikęs su Lietuvoje viešėjusiu Amerikos–Lietuvos verslo tarybos (ALBC) prezidentu Ericu Stewartu daugiausia diskutavo apie Fintech sektoriaus plėtros galimybes Lietuvoje.

Išankstiniais VšĮ „Versli Lietuva“ ir UAB „Creditinfo“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 316 startuolių, jie šiemet sumokėjo 7,49 mln. EUR su darbo santykiais susijusių mokesčių arba 13,8% daugiau nei pernai. Šiuo metu Lietuvos startuolių sektoriuje dirba 1560 žmonių arba 13,9% daugiau nei prieš metus, pačių startuolių įmonių per metus padaugėjo nuo 273 iki 316 (15,8% augimas), daugiausia jų kūrė produktus ir paslaugas darbo našumo, žaidimų ir debesų kompiuterijos srityse.

Bankinių paslaugų kainos piktina ne vien lietuvius, tad nenuostabu, kad pasaulyje daugėja finansinių startuolių, kurie stengiasi pakeisti kasdienes paslaugas. Neseniai į Lietuvą įžengė naujas mobilusis bankas, o dalies lietuvių jau pamėgtas „Revolut“ pakėlė įkainius. Tad kol startuoliai vis dar konkuruoja kainomis, bankai imasi naujų paslaugų vystymo. Pirmuoju mobiliu banku save vadinantis startuolis N26 paslaugas teikia 17 Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Lietuvai vis didesniais žingsniais einant į tarptautinę rinką, o Pasaulio ekonomikos forumui nuolat kalbant apie 4–ąją pramonės revoliuciją Lietuvos verslams ir darbuotojams tenka permąstyti ateities strategiją. Su didžiausiais iššūkiais susidurs švietimo institucijos formuojančios naująsias kartas.

Vienas po kito į Lietuvą žengia dalijimosi ekonomikos ir FinTecho verslai. Jie kelia nerimą ne tik bankams, bet ir kitiems tradiciniams verslams, kurių paslaugos gali būti pakeistos. Investuotojas ir verslininkas Ilja Laursas pasakoja, kad naujoji Z karta gyvens visai kitomis tradicijomis. Verslininkas pasakoja, kad yra aiški kartų skirtis. Štai naujoji Z karta išaugo su vakarietiškomis vertybėmis, bendravimu ir patirtimi. Dėl vakarietiško mentaliteto jie lengviau priima dalinimosi ekonomiką.

Startuolių veikla tik plečiasi, o dalijimosi ekonomika tampa vis svarbesne. Tad į šį segmentą pasuko ir garsusis krepšininkas Linas Kleiza. Suvienijęs jėgas su verslininku ir investuotoju Ilja Laursu pristatė naują automobilių dalinimosi platformą „Baltic Arrow“. Verslo idėjos sumanytojas Rytis Kričenas pasakoja, kad idėja kilo pažvelgus į sėkmingą „Uber“ ir „Vinted“ karjerą. „Mintis paprasta, praktiška, o dalinimosi ekonomikoje yra neblogas potencialas.

Finansinių technologinių (FinTech) sektoriuje vienas po kito savo idėjas realizuoja startuoliai pasiūlantys įprastines bankų paslaugas greičiau ir daug pigiau. FinTech vis labiau tvirtinasi ir Lietuvoje, tad bankams ne už ilgo gali tekti keisti savo strategiją. Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovės „Revolut“ ketinimas įsikurti Lietuvoje, o ateityje įkurti ir banką, parodė ryškų signalą, jog ateina naujų finansinių paslaugų metas.

Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) gali pakenkti startuolių plėtrai ir atsiradimui Lietuvoje, rašo „Verslo žinios“. „Vargu ar galima tikėtis, kad, esant tokioms aplinkybėms, investuotojai bus linkę atsigręžti į ir taip rizikingą sritį – pradedančiųjų verslus. Tikėtina, kad artimiausiu metu investicijų į startuolius, o ypač iš ekonominės krizės purtomos Jungtinės Karalystės, nebus. Iš startuolių atimta gyvybiškai svarbi galimybė pritraukti lėšų plėtrai.

Penktadienį vykusioje tarptautinėje bitkoinų konferencijoje rinkosi verslininkai, politikai, bankininkai, investuotojai ir startuoliai besidomintys ne tik tendencijomis pasaulyje, bet ir Lietuvos galimybėmis tapti kripto–finansų centru. Anot ekspertų, šiuo metu tapti lydere, Lietuvai yra vienas palankiausių metų. Tai ne tik keltų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) bet ir pragyvenimo lygį.

 Portale tv3.lt pirmosiomis, praėjusių metų gruodžio mėnesio, savaitėmis vyko geriausių verslo sėkmės istorijų konkursas. Vos per dvi savaites savo istorijomis su skaitytojais pasidalino net 43 startuoliai. Geriausias verslo istorijas išrinko skaitytojai bei kompetetinga „Citadele“ banko ir tv3.lt portalo redakcijos komisija. Sausio 18 dieną, „Citadele“ banke įvyko ilgai laukti pirmųjų prizinių vietų apdovanojimai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius, susitikęs su Kanados kompanijos „OMERS Venture“ vykdančiuoju direktoriumi Johnu Ruffolo, sėkmingai investuojančiu į informacinių ir ryšių technologijų sektorių ir rizikos kapitalo fondus, dalijosi vizijomis ir planais.

Kol Lietuvos startuoliai kuria viena už kitą unikalesnes technologijas, o rizikos kapitalas, būtinas globaliai plėtrai, versle tampa vis labiau prieinamas, šalies teisininkai griebiasi už galvos – 4 iš 5 startuolių nėra apsaugoję savo intelektinės nuosavybės, o kas trečias pradeda veiklą neapsibrėžęs tikslių įmonės akcijų pasidalijimo proporcijų. Tokias tendencijas rodo VšĮ „Versli Lietuva“ drauge su advokatų kontora TRINITI atlikta startuolių apklausa.