spauda

Lietuvos pašto leidinių pristatymo kaimo vietovių prenumeratoriams pagrįsti nuostoliai pernai siekė 9,19 mln. eurų, arba 29 proc. daugiau nei 2021 metais, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnyba tokią išvadą pateikė Susisiekimo ministerijai, kurios Lietuvos paštas prašo kompensuoti nuostolius. Galutinį sprendimą priims ministerija. RRT rugpjūtį buvo pateikusi preliminarią išvadą, kad pašto prašoma kompensuoti suma už 2022 metus negali viršyti 8,76 mln. eurų.

Princo Harry ieškinys prieš bulvarinį laikraštį „The Sun“ dėl neteisėto informacijos rinkimo gali būti nagrinėjamas teisme, tačiau į jį nebus įtraukti kaltinimai dėl įsilaužimo į telefonus, ketvirtadienį nusprendė aukštesniojo teismo teisėjas.

Registrų centras dėl laiku neteikiamų finansinių ataskaitų inicijavo „Valstiečių laikraštį“ leidžiančios bendrovės „Kaimo žinios“ likvidavimą. Pasak centro atstovės, įmonė finansinių ataskaitų nė karto nepateikė nuo jos įkūrimo 2015 metais.  „Pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą įmonei išsiųstas gruodžio 14 dieną“, – BNS ketvirtadienį teigė centro Komunikacijos skyriaus vadovė Daiva Bumblytė.

Stabdoma „Litovskij Kurjer“ savaitraščio leidyba, kitą savaitę pasirodys paskutinis spausdintas leidinys.  „Taip, deja. Ekonominė situacija tokia. Įmonė dėjo visas pastangas, kad pratęstų darbą, bet, deja, laikraštis negali išgyventi iš vieno tiražo, reklamos trūksta“, – BNS sakė bendrovės „LK Massmedia“, leidžiančios savaitraštį, direktorė Jolanta Andrejeva. Anot jos, paskutinis spausdintas leidinys pasirodys ketvirtadienį, gruodžio 29 dieną. Jame bus atsisveikinama su skaitytojais.

Seimas leido valstybei remti prenumeruojamų leidinių pristatymą į 97 vietoves, išskyrus didmiesčius. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pašto įstatymo pataisas: 129 Seimo nariai balsavo už, o susilaikė du.  Dabar valstybė remia tik spausdintų leidinių pristatymą kaimo vietovėse. Pataisos numato, kad nuo sausio leidinių pristatymas į miestus ir miestelius, kuriuose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų, bus remiamas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir į kaimus.

Siekiant suvaldyti stiprų periodinių leidinių pristatymo sąnaudų augimą leidėjams, siūloma ir padidinti, ir išplėsti valstybės paramą prenumeratos pristatymui.  Periodinių leidinių pristatymo prenumeratoriams paslaugos teikimo nuostolių kompensavimas Lietuvos paštui pirmą kartą apimtų 97 miestus ir miestelius, patenkančius į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, t.y. juose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Italijos pagrindiniai laikraščiai penktadienį pirmuosiuose puslapiuose įspėjo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į artėjančius rinkimus, reaguodami į buvusio Kremliaus šeimininko komentarus, kuriuose europiečiai raginami „nubausti“ savo „kvailas“ vyriausybes.

Šiandien žiniasklaidos kanalai kitokie – keitėsi ne tik jų formos, bet ir pateikimas turinys. TV3 žiniasklaidos grupės komercijos direktorius Sigitas Berlinskas konferencijoje „Login“ apžvelgė, kaip komunikacijos kanalai kito per pastaruosius 20 metų, nuo ko viskas prasidėjo skaitmeninėje epochoje. „Didieji naujienų portalai prieš 20 metų atrodė visai kitaip. Namuose turėjome stacionarius, didžiulius ekranus, mobiliuosius telefonus dar tik pradėjome naudoti.

Lietuva šiųmetiniame pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse pakilo į devintąją vietą iš pernai buvusios 28-osios, antradienį skelbia „Reporteriai be sienų“ (RSF). RSF pabrėžia, kad nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių iššūkių bei įtampų su Vyriausybe, „žurnalistai dirba sąlyginai palankioje aplinkoje“. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į visus nustebinusius „aršius žodinius išpuolius“ prieš žiniasklaidą COVID-19 pandemijos kontekste.

Popiežius Pranciškus apsilankė Rusijos ambasadoje prie Šventojo Sosto, kad „išreikštų savo susirūpinimą dėl karo“, Kremliui pradėjus didelę invaziją į Ukrainą, penktadienį pranešė Vatikano spaudos tarnyba. Katalikų Bažnyčios vadovas Romoje įsikūrusioje ambasadoje praleido ilgiau kaip pusantros valandos, nurodė jo atstovai. Vatikanas po šio susitikimo nepaskelbė jokių citatų, pokalbių santraukos ir neįvardijo pokalbio dalyvių.

Per pastaruosius metus daugiau nei trečdaliu pabrango popierius. Spaustuvės ir leidėjai sako, kad dėl žaliavos pabrangimo, brangs ir knygos, leidiniai, žurnalai bei popierinės pakuotės. Tačiau pakilusios kainos ne vienintelė problema – visame pasaulyje juntamas ir didelis popieriaus stygius. Spaustuvėje iš popieriaus gaminamos kartoninės pakuotės, lankstinukai bei spausdinami leidiniai ir knygos.

Su naujais metais daugelis mūsų pakeitėme senus kalendorius naujais. O kokie jie buvo prieš daugiau nei pusantro šimto metų, kai  pasirodė pirmieji lietuviški kalendoriai.  Kaip ir kiekvienos dienos rytą Šiaulių rajone gyvenanti Teresė nuo sieninio kalendoriaus nuplėšia lapelį, šiandien tai paskutinė praėjusių metų diena. Laikas pakeisti nauju. Kalendoriuose moteris randa temų kurios jai įdomios. „Nu man apie gamtą, apie kur apie daržus, apie sveikatą, apie vaistažoles.

Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas nesuinteresuotas, kad Vokietija priimtų Rusijos pasiūlymą atlikti bendrą tyrimą dėl to, kas jam nutiko, pirmadienį pranešė JAV laikraštis „The New York Times“. A. Navalnas, kurį ligoninėje toliau saugo sustiprinta vokiečių policijos apsauga, per pokalbį su vokiečių prokuroru atsisakė bendradarbiauti dėl rusų pasiūlymo Vokietijai drauge tirti jo bylą, rašo laikraštis, remdamasis saugumo tarnybos atstovu.

Šiuo metu žiniasklaidoje ir viešajame transporte transliuojama reklama apie Vyriausybės ketverių metų darbus kainavo 66,4 tūkst. eurų, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt Vyriausybės kanceliarija portalui nurodė, kad „planuojant reformų komunikaciją siekiama viešinti reformų naudas, kurias jos atneša visuomenei, ir paraginti bei paskatinti jomis naudotis“. Rugpjūtį kanceliarija pasirašė 11,979 tūkst. eurų su PVM vertės sutartį su įmone „Media traffic“ bei 54,450 tūkst.

Jungtinės Karalystės laikraščiai penktadienį, „Brexito“ dieną, savo pirmuosiuose puslapiuose reiškė tiek džiaugsmą dėl artėjančio šalies  išstojimo iš Europos Sąjungos, tiek gailestį ir nerimą, Britanijai ruošiantis pereiti prie savarankiško gyvenimo po beveik pusę šimtmečio trukusios narystės bloke. „Taip, mes tai padarėm!“ – paskelbė bulvarinis dienraštis „Daily Express“, aktyviai palaikęs kampaniją už Britanijos išstojimą iš ES.

Kauno „Žalgirio“ (2-3) krepšininkai trečiadienį namie stebuklingai išplėšė pratęsimą, bet galiausiai neatlaikė Sankt Peterburgo „Zenit“ (2-3) šturmo ir turėjo pripažinti varžovų pranašumą 70:82. Rusijos spauda šių rungtynių pabaigą vertino kritiškai ir teigė, kad grubi teisėjų klaida neišgelbėjo Lietuvos čempionų. Rusų klubas pirmavo viso ketvirto kėlinio metu ir atrodė, kad nužygiuos į pergalę tiesiausiu keliu. Likus žaisti 4,7 sek. „Zenit“ pirmavo 62:59 ir turėjo kamuolį savo rankose.

Baltijos kelias prieš trisdešimt metų sukrėtė ne tik Baltijos šalių gyventojus, bet ir Sovietų Sąjungos vadus, oficialiąją žiniasklaidą. Pasipiktinimas „destruktyvių, antitarybinių ir iš esmės antinacionalinių jėgų veikla“, buvo reiškiamas per spaudą, žmonės minintys Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metines ir išsirikiavę Baltijos kelyje vadinti „užsikrėtusiais nacionalistiniu virusu“. Panika tarp aukštų Sovietų Sąjungos vadų ir cenzorių dėl įvykių Baltijos šalyse kilo pamažu.

Jungtinės Karalystės (JK) tyrimas dėl konfidencialaus diplomatų susirašinėjimo nutekinimo iškėlė klausimų dėl spaudos laisvės, o policija įspėjo, kad šalies žiniasklaidos priemonėms gali grėsti baudžiamieji procesai, jei jos skelbs nutekintus dokumentus. Londono policijos kovos su terorizmu padalinys atlieka tyrimą dėl JK ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose privačių pranešimų nutekinimo kaip galimo Oficialių paslapčių įstatymo pažeidimo.

Į miestelių gatves išriedėjo modernūs laiškininkai: spaudą ir siuntas jums pristatys elektriniais dviračiais. Tikimasi, kad taip siuntos klientus pasieks greičiau, o paštininkai tausos sveikatą ir jėgas. Ketvirtadaliui Gargždų gyventojų spaudą, laiškus ir reklaminius leidinius išnešiojanti laiškininkė Daiva pirmą kartą pas gargždiškius atriedėjo šiuo elektriniu dviračiu. Daiva anksčiau bandė dirbti su paprastu dviračiu: „Esu bandžiusi dirbti paprastu dviračiu, bet važiavimas visai kitas.

Įspūdinga Kauno „Žalgirio“ pergalė paskutinėse Eurolygos reguliaraus sezono rungtynėse Madride sužavėjo ne tik Lietuvos krepšinio gerbėjus. Ketvirtadienio vakarą Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai išvykoje 93:86 įveikė čempionų titulą ginančius „Real“ krepšininkus, bei užsitikrino vietą atkrintamose varžybose. Apie skambią žalgiriečių pergalę Madride penktadienį pagarbiai atsiliepė ir ispanų žiniasklaida.

Nacionalinė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėlyvą ketvirtadienio vakarą pratęs kovas FIBA pasaulio čempionato atrankos varžybose. J grupės akistatoje visas aštuonerias žaistas akistatas laimėję Dainiaus Adomaičio auklėtiniai išvykoje kovos prieš Italijos ekipą. 6 pergales ir 2 pralaimėjimus savo sąskaitoje turintys italai Brešo mieste turės progą užsitikrinti kelialapį į Turkijoje vyksiantį planetos krepšinio čempionatą. Žinoma, tam jiems būtina pergalė. Italų sporto naujienų portalas „it.

Rusijos futbolo rinktinė pateikė milžinišką sensaciją, kai pasaulio čempionato aštuntfinalyje po baudinių serijos įveikė Ispaniją ir pateko tarp aštuonių stipriausių komandų. Pagrindinis mačo laikas baigėsi lygiosiomis 1:1, per pratęsimą stipresnė rinktinė taip pat nepaaiškėjo. Galiausiai prireikė 11 m baudinių serijos, kurios metu Igoris Akinfejevas atmušė net du ispanų smūgius ir Rusija triumfavo 4:2. Po šios pergalės visa Rusija puolė į euforiją, o šalies žiniasklaida reagavo itin skambiai.

2017 m. tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai per parą prie įvairių komunikacijos kanalų (TV, spauda, radijas, internetas) vidutiniškai praleidžia kone darbo dienai prilygstantį laiką – 7 val. 27 min. Kiekvieną dieną naudojamasi daugiau kaip trimis kanalais, o beveik trečdalis gyventojų naudojasi keletu iš jų vienu metu. Daugiausia gyventojų per parą pasiekė TV (83,6 proc.) ir internetas (67,9 proc.), toliau rikiuojasi radijas (49,1 proc.) ir spauda (22,7 proc.

Prieš šimtą metų Lietuvai atkuriant nepriklausomą valstybę, šalies spauda daugiausia diskutavo, kaip reikės atkurti karo nualintą ūkį. 1918-ųjų vasario 16-osios laikraščiuose taip pat galima rasti linksmų rašinių apie lietuvaičių grožį ir žinią apie profesoriaus Liudo Mažylio senelio sugrįžimą į Lietuvą.

Lietuvoje žiniasklaida pasitiki 46 proc. gyventojų, tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurobarometro apklausa. Balandį 28 Europos Sąjungos (ES) šalyse atliktos apklausos atskleidė, kad vidutiniškai ES žiniasklaida linkę pasitikėti 34 proc. respondentų. Pagal šį tyrimą, didžiausias pasitikėjimas žiniasklaida yra Suomijoje (61 proc.), Portugalijoje (57 proc.), Bulgarijoje (48 proc.), Nyderlanduose ir Rumunijoje (po 47 proc.). Lietuvai tenka šešta vieta.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) valstybinis laikraštis „al Ittihad“ pranešė, kad juo bandė apsimesti viena suklastota interneto svetainė, skelbusi suklastotus komentarus, priskirtus įtakingam Abu Dabio sosto įpėdiniui.

Naujoji valdžia nusprendė, kad nuo šiol jos kritikuoti negalima. Civiliniame kodekse įtvirtino, kad nesvarbu kas, ar žurnalistas, ar paprastas žmogus, viešai sukritikavęs valdžią, jei ši dėl to įsižeidžia, gali būti tampomas po teismus. Iki šiol politikams ir kitiems viešiems asmenims galiojo platesnės kritikos ribos.

Lenkijos spauda sukritikavo aukšto šios šalies diplomato pastabas, kad lenkų tautinės mažumos situacija Lietuvoje blogesnė nei Baltarusijoje, ir dėl neišspręstų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu.

Spaudos laisvė Rusijoje. Tik toji laisvė – kabutėse. Prieš kelis mėnesius visame pasaulyje kilus skandalui dėl paskelbtų vadinamųjų „Panamos popierių“ – dauguma Rusijos žiniasklaidos, kaip ir galima buvo manyti – neminėjo ofšorinių sąskaitų istorijų susijusių su aukščiausiomis Kremliaus galvomis. O štai apie tai prakalbusi viena žiniasklaidos grupė dabar gavo Kremliaus smūgį žemiau juosmens ir pamažu tampa visiškai Vladimiro Putino kontroliuojama.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atlikta 2015 m. reklamos monitoringo analizė parodė, kad praėjusiais metais reklamos rinka augo 2 proc. ir siekė 101,1 mln. eurų. Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis reklamos žiniasklaidoje išlaidų kiekis sudarė 34,6 eurus. Šiemet reklamos rinkai prognozuojamas 5 proc. augimas. Didžiausi augimo tempai pernai buvo užfiksuoti kino ir interneto reklamoje. Investicijos šiuose reklamos kanaluose augo 30 proc. ir 15 proc.

„Šįkart tai reiškia karą“, – paskelbė dienraštis „Le Parisien“, Prancūzijos žiniasklaidai su siaubu, bet taip pat ryžtingai reaguojant į penktadienio vakarą sostinėje prasidėjusią pražūtingų išpuolių virtinę, nusinešusią bent 120 žmonių gyvybių. Centro dešiniosios pakraipos dienraštis „Le Figaro“ laikėsi panašios pozicijos, skelbdamas apie „karą Paryžiaus centre“ po keliose Prancūzijos sostinės vietose įvykusių šaudynių, sprogdinimų ir įkaitų dramos.

Romantika, menas, grožis... Skamba labai gražiai. Svajojate tapti fotografu? Norime perspėti, kad tai nėra lengvas darbas. Ne visada fotografija - tai žiūrėjimas per ieškiklį ir mygtuko paspaudimas. Ne visada fotografija - tai gamta, nuostabus kraštovaizdis ir mielai nusiteikę pozuotojai. Susipažinkime: Fotografai.

Šiaip nesu linkęs diskutuoti su žmonėmis, kurie nemoka klausyti, nekalba argumentais ar tiesiog nemąsto adekvačiai. Tačiau žiniasklaida yra toks dalykas, kur reikia būti tiksliems ir nuosekliems. Nes bet kokia nepaneigta informacija, ištraukta po keleto metų gali būti cituojama kaip tikra šventa tiesa, kurios oponentas nepaneigė, nes jam tiesiog pritrūko argumentų.

Vokiečiai dar prieš prasidedant finalui buvo užsitikrine brazilų sirgalių palaikymą – šiems svarbiausia, kad principiniai varžovai argentiniečiai netriumfavo futbolo šventovėje „Maracana“ stadione. Kaip pasaulyje spauda sureagavo į Vokietijos rinktinės pergalę pasaulio čempionate? Balsas.lt pateikia įdomiausias antraštes ir citatas.

Vokietijos žiniasklaida pirmadienį tryško džiaugsmu dėl nacionalinės rinktinės ketvirtosios pergalės pasaulio futbolo čempionate ir vadino puolėją „SuperMario“ Goetze futbolo dievu dėl jo svajonių įvarčio, užtikrinusio pirmenybių triumfą. „Tai yra tiesa“, – skelbė konservatyvus dienraštis „Die Welt“, šiuos tris žodžius išspausdinęs nacionalinėmis spalvomis: juoda, raudona ir auksine. „Kokios rungtynės, kokia kova, kokia drama!“ – priduria laikraštis.

„Ačiū! Mes jus mylime“, – Vokietijos futbolo rinktinei dėkoja dienraštis „Bild“. Vokiečiai pasaulio čempionato pusfinalyje 7:1 sutriuškino turnyro šeimininkus brazilus. Po įspūdingos pergalės Vokietijos rinktinė sulaukė daugybės viso pasaulio žiniasklaidos liaupsių. Ypač savo futbolininkus gyrė vokiečiai. „Koks kietas futbolo siautulys, beprotiška pergalė pusfinalyje prieš Braziliją – čempionato šeimininkę ir penkiskart čempionę. Apie tai pasakosime savo vaikams. Mes – finale.

Vokietijos futbolo rinktinė dar kartą patvirtino favoritės vardą ir ketvirtfinalyje iš kovos dėl čempionų titulo eliminavo galingai pasaulio čempionate žaidusią Prancūziją. Garsusis „SportBild“ pergalę pavadino tikru perversmu. „Lygiai 60 metų Vokietijos nacionalinė komanda planetos pirmenybėse pasiekia pusfinalį. Tai didelis žingsnis čempionų titulo link kaip ir 1954, 1974 ir 1990 metais“, – rašė dienraštis.

 Neetišku leidiniu pripažintam didžiausiam šalies dienraščiui „Lietuvos rytas“ kol kas galios lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Lengvata būtų panaikinta tik tuomet, jei tai daryti nurodys teismas. Esant neaiškumui, kas turi teisę spręsti dėl neetiškais pripažintų leidinių apmokestinimo, „Lietuvos rytui“ skirtas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išaiškinimas galioja ir kitiems leidiniams.

Neseniai Didžiojoje Britanijoje buvo atlikta šalies gyventojų apklausa „The British Social Attitudes“ (Britų socialinės nuostatos) apie tai, kas, jų nuomone, gali vadintis tikrais britais. Ir jos rezultatai atskleidė labai įdomių faktų. Kaip rašo Britanijos spauda, JK gyventojų požiūris į imigraciją ir socialinę rūpybą sugriežtėjo. Be to, žmonės dabar mano, kad reikia atitikti daugiau reikalavimų, kad galėtum vadintis britu. Žinoma, nieko stebėtino, kad 95 proc.

Olandų spauda džiūgauja – jų rinktinė pasaulio futbolo čempionate saldžiai atkeršijo už 2010 metų planetos pirmenybių finalą ispanams – 5:1. Garsusis Olandijos dienraštis "De Telegraaf" pirmajame puslapyje, žinoma, puikavosi rungtynių didvyris Robinas van Persie. “Svajonė išsipildė” , - skelbė dienraštis, -"Luisas van Gaalas įveikė Ispanijos matadorus." "Svajonių startas, o R. van Persie tiesiog nardė po ispanų gynybą", - rašome straipsnyje.

Antradienį Seime pristatydama Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 metų veiklos ataskaitą, Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė akcentavo, kad Visuomenės informavimo įstatyme nepakankamai apibrėžta tai, kas vyksta virtualioje erdvėje, pabrėžė, kad jos vadovaujama tarnyba gauna ir žurnalistų skundų dėl to, kad valstybės institucijos ne visuomet teikia informaciją, bei išreiškė viltį, kad Žurnalistų etikos inspektorius ateityje atliks ir medijos ombudsmeno funkciją.

Šių metų gegužės 27-ąją kartu su (greičiausiai) antrąją pergalę Prezidento tinkimuose švęsiančia JE Dalia Grybauskaite minėsime leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus tragiškos avarijos metines. Itin keista, jog tiek apie avariją, tiek apie A. Drižiaus pergalę teismę prieš pilietį Alvydą Sadecką per visus metus laisvoji spauda taip ir neišspaudė nei vieno kritiško komentaro. Nei vienas „Nuomonių“ skilties darbininkas nesusidomėjo šita istorija.

Trečiadienį minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Žurnalistas, tinklaraštininkas, buvęs naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Artūras Račas, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ vertindamas Lietuvos žurnalistiką, teigė, jog žmonės, dirbantys radijuje, televizijoje ar internete, kartais pamiršta, kokia yra tikroji žiniasklaidos paskirtis. „Toji paskirtis - informuoti, kiek įmanoma stengiantis susilaikyti nuo savo vertinimų. Šiandien dažnai norima nuspręsti už klausytoją.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kasmet gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Jai paminėti sostinėje vyko daug renginių, Prezidentūroje apdovanoti Nacionalinio diktanto nugalėtojai, Katedros aikštėje atidaryta paroda apie laisvę. Numalšinus 1863 metų sukilimą, carinė valdžia uždraudė lietuvišką raštą lotyniškais rašmenimis. Rašyti lietuviškus žodžius reikalauta rusiškais rašmenimis – kirilica.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus. Iškilmingoje ceremonijoje apdovanoti 15 konkurso finalininkų iš visos Lietuvos, taip pat pasveikintos aktyviausiai konkurse dalyvavusios klasės. Renginio dalyviai, prisijundami prie Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo, skaitė lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrybą.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Medijų tyrimo centro vadovė Auksė Balčytienė dalijasi mintimis apie žiniasklaidos priemonių perspektyvas mūsų šalyje, o žurnalistams linki neprarasti noro pažinti pasaulį ir jį keisti. Spauda nuolat kinta „Visame pasaulyje stebimos panašios tendencijos.

Ketvirtadienį laikraštis „Vilniaus diena“ sustabdė savo leidybą. Prieš metus buvo atsisakyta „15min“ savaitraščio, kuris kadaise buvo dienraštis. Nuo 2014 m. „Lietuvos rytas“ ir kiti dienraščiai leidžiami tik nuo antradienio. Ar šie pavyzdžiai rodo tai, kad spausdintinis žodis yra pasmerktas?  UAB „15min“ direktorius Tomas Balžekas mano, kad situaciją reguliuoja rinka. Popieriniai variantai neišsilaiko, nes rinkoje jiems nepakanka pinigų.

„Man marškinius prasiplėšti ir taip įrodyti, kad siekiu prezidento posto?“ – šį klausimą, kurį „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas uždavė žurnalistams dar prieš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neleisti jam dalyvauti prezidento rinkimuose, galbūt teks pakartoti ketvirtadienio rytą teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija priėmė nagrinėti gautą R. Pakso skundą dėl VRK sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Kijeve tęsiasi didžiausi pilietiniai neramumai per kelis dešimtmečius. Prieš bet kokius protestus draudžiantį įstatymą ir už prezidento bei vyriausybės atsistatydinimą besikaunantys ukrainiečiai stoja su Molotovo kokteiliais, o opozicija teigia, jog kursto smurtą papirkti provokatoriai. Ukrainos prezidentas kviečia nesekti tais, kurie kursto smurtą.