sovietinės skulptūros

Antradienį pradėtą sovietinių skulptūrų sostinės Antakalnio kapinėse nukėlimą Vilniuje Rusijos ambasada vadina „barbarišku pasityčiojimu“ ir ragina tarptautines institucijas įvertinti šiuos savivaldybės veiksmus.

Antakalnio kapinėse Vilniuje antradienį pradėtos ardyti skulptūros sovietų kariams, nepaisant Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komiteto pritaikytos laikinosios apsaugos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako neturintis abejonių, kad tai yra „sovietinės ideologijos simbolis, nieko bendro neturintis su kapais“, ir jis nukeliamas „teisėtai ir pagrįstai“. Anot jo, visi reikiami leidimai yra gauti, o Jungtinių Tautų komiteto išvados nėra kliūtis skulptūras nukelti.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui palikus laikinąją apsaugą sostinės Antakalnio kapinėse esančioms sovietinėms karių skulptūroms ir taip kol kas neleidus sostinės valdžiai jų nukelti, ši vis viena rengiasi imtis darbų dar šią savaitę. „Netrukus pradėsime Antakalnio kapinių sovietinių stelų nukėlimo darbus.

Policija renka informaciją dėl už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio bendražygio Kazimiero Juraičio veiksmų, šiam per mirusiųjų pagerbimo šventes pašalinus tentą nuo sovietinių skulptūrų Antakalnio kapinėse. Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, incidentas užfiksuotas antradienį, apie 15 val., savo veiksmus K. Juraitis transliavo „Facebook“ paskyroje. Šie veiksmai traktuojami kaip galimas viešosios tvarkos trikdymas.

Vilniuje, Antakalnio kapinėse, ketvirtadienį juodu audeklu uždengtos sovietinės karių skulptūros, tai padaryta laukiant galimybės jas vėliau nukelti. Sovietų karių memorialo vietoje nuo ketvirtadienio ryto dirbo savivaldybės įmonės „Grindos“ darbuotojai, skulptūros uždengtos priešpiet, patvirtino įvykio vietoje esantis BNS fotokorespondentas.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako, kad Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komiteto atsakymų dėl Lietuvos siekių nukelti sovietines skulptūras Vilniuje tikimasi per mėnesį. Ji priminė, kad ministerija prašymą panaikinti komiteto pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paminklams sostinės Antakalnio kapinėse pateikė antradienį.

Vilnius atideda sovietinių skulptūrų nukėlimą Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetui pranešus apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones Antakalnio kapinėse esantiems paminklams. Kaip antradienį BNS informavo Teisingumo ministerija, tokio rašto ji sulaukė po to, kai į komitetą kreipėsi save „etniniais rusais“ pavadinę asmenys: su Baltarusijos valdžia susitikti šių metų pradžioje važiavęs Kazimieras Juraitis, taip pat Dmitrijus Glazkovas, Tatjana Brandt ir Anastasija Brandt.

Sostinės Antakalnio kapinėse esančias sovietines skulptūras ketinama nukelti rugsėjį, BNS informavo Vilniaus savivaldybė. Pasak jos, šiuo metu rengiamas tarybos nutarimas dėl skulptūrų perėmimo patikėjimo teise. „Priėmus nutarimą ir perėmus skulptūras, operatyviai bus vykdomas jų nukėlimas. „Grinda“ jau atliko rinkos konsultaciją dėl nukėlimo būdo ir pasiruošusi darbų atlikimui. Tarybos posėdis numatytas rugsėjo 14 dieną“, – nurodė savivaldybė.

Sovietinių skulptūrų muziejus Grūto parkas pildosi Lietuvoje nukeliamais paminklais sovietų kariams. Kaip BNS sakė muziejaus rinkodaros vadovas Richardas Barkas, pastaruoju metu į Grūto parką atvežtos aštuonios naujos skulptūros. Jų muziejus yra gavęs iš Kėdainių, Varėnos, Pakruojo rajono, Klaipėdos miesto ir kitų savivaldybių. „Turime kieme vieną didelę skulptūrą iš Klaipėdos, tuos kareivius. (...) Iš Kauno vešimės šią savaitę, gal penktadienį ar pirmadienį.

Kaišiadorių savivaldybės taryba ketvirtadienį nusprendė demontuoti sovietinių karių skulptūras, stovinčias Antrojo pasaulinio karo karių kapavietėse. Šie paminklai stovi Žaslių ir Žiežmarių palaidojimo vietose. Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba vienabalsiai 18 balsų už pritarė sprendimo projektui, jo nutarimu būtų nuimtos Sovietų Sąjungos karių, laikančių ginklą ir vėliavą, skulptūros.

Klaipėdos architektų bendruomenė šią savaitę diskutavo dėl sovietinio memorialo Klaipėdoje likimo, vieni siūlė nugriauti trijų karių skulptūrų ir kardą, kiti palikti stovėti tik vieną iš jų, treti – nieko neliesti, o ant aikštės, po kuria palaidoti kariai, užsėti žolę. Diskusiją organizavo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį nusprendė nukelti šešias sovietų karių skulptūras Antakalnio kapinėse. „Klausimas, kurį aš dažnai gaunu dėl šių stelų, tai kodėl 30 metų buvo laukta. Galiu iš karto atsakyti kodėl. Mes Vilniuje esame mandagūs žmonės ir kapinių teritorijoje kažką daryti nėra toks jau smagus ir geras jausmas. Tuo labiau, suprantame, kad aplinkui yra palaidoti žmonės, kurie kažkam yra žmogiškai svarbu.

Vilniaus miesto savivaldybės politikai spręs dėl šešių sovietų karių skulptūrų Antakalnio kapinėse nukėlimo. Šį klausimą savivaldybės taryba trečiadienį svarstys paveldosaugininkams pirmadienį patvirtinus, kad šios skulptūros nėra priskiriamos vertingosioms kapinių savybėms.

Vilniaus miesto mero Remigijus Šimašius ketvirtadienį paskelbė, kad sostinės Antakalnio kapinėse esančios sovietinės skulptūros turėtų būti pašalintos. Meras konstatuoja, kad savivaldybė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą gauti leidimui skulptūros iškeldinti. Pateikiame visą R. Šimašiaus įrašą jo socialinėje Facebook paskyroje: „Matau klausimų viešumoje dėl sovietinių paminklų Vilniuje – susidėliokime atsakymus.

Prieš ketverius nuimtos Žaliojo tilto skulptūros buvo vertinamos kaip sovietinio režimo įprasminimas, o Kazio Škirpos ar Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo ženklai buvo pašalinti, dėl jų įtariamo kolaboravimo su naciais. Nors viešosios sostinės erdvės valomos nuo totalitarizmą menančių ženklų, sovietiniai pilotai vis dar sveikina visus nusileidusius Vilniaus oro uoste.

Pirmadienį po vidurnakčio darbininkai Vilniaus centre nuo Žaliojo tilto nukėlė pirmąsias skulptūras. Sekmadienį raudonosios armijos kariškių ir darbininkų skulptūras jie įtvirtino rėmuose. Sovietinius paminklus nutarta nukelti naktį, kad nebūtų trukdoma transportui. Prie tilto atvažiavo vienas galingas keltuvas ir antras mažesnis. Pirmiausiai nuspręsta nukelti kariškius. Raudonarmiečių skulptūra, kaip ir kitos ant Žaliojo tilto, yra dviejų dalių. Jos buvo nukeltos atskirai.

 Prezidentė siūlo nepolitizuoti klausimo dėl Vilniuje stovinčių sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų, tačiau ragina kreipti dėmesį į tai, kad skulptūros kelia grėsmę žmonėms. „Aš norėčiau nepolitizuoti šito klausimo. Išties kalbame apie avarinę šių skulptūrų situaciją, kuri yra pavojinga praeiviams. (...) Manau, kad tuo keliu reikėtų veikti, būtent per jų grėsmę žmonėms.

Netylant diskusijoms, ar reikėtų nukelti Žaliojo tilto sovietines skulptūras, Vilniaus savivaldybė nusprendė dar kartą ieškoti, kas jas restauruotų. Skelbiamo viešojo pirkimo dokumentuose potencialiems keturių skulptūrų restauruotojams pažymima, kad jų būklė yra labai prasta: metalas surūdijęs ir vietomis įtrūkęs. Numatoma, kad rangovai turės parengti darbų projektą, atlikti reikiamus tyrimus bei numatyti remonto būdą ir tuomet atlikti darbus.

Rusijos sostinės merijos atstovams pareiškus apie ketinimus restauruoti "paminklą kariams išvaduotojams" Vilniuje, sostinės valdžia pareiškė, kad Vilnius savo skulptūromis pasirūpins pats. Savivaldybės teigimu, Maskvos valdžios ketinimai atlikti Žaliojo tilto skulptūrų atnaujinimo darbus yra išankstiniai ir neturintys pagrindo. Vilniaus savivaldybė skulptūras atnaujins savo jėgomis, kai tam ateis laikas.

Kolūkietį, kareivį, darbininką ir studentą vaizduojančios Žaliojo tilto skulptūros bus atnaujintos tik miesto lėšomis, tačiau kiek vėliau. Tokios pozicijos laikosi Vilniaus meras konservatorius-krikdemas Vilius Navickas. „Be Žaliojo tilto skulptūrų, mieste yra ir kitų paminklų bei erdvių, kurias būtina atnaujinti. Tai Žemaitės skveras ir paminklas rašytojai, Jono Pauliaus antrojo aikštė, A. Sacharovo įamžinimo vieta.