socialinė darbuotoja

Teisėsauga ir nevyriausybinės organizacijos po padidinamuoju stiklu stebi Klaipėdą. Nusikaltėliai uostamiestyje verbavo žmones ir vieną po kito vežė priverstiniam darbui į užsienį. Keliems laimingiesiems pavyko ištrūkti iš išnaudotojų gniaužtų. Grįžę į Lietuvą jie papasakojo sukrečiančių istorijų. Aiškėja, ką Jungtinėje Karalystėje su jais išdarinėjo prekeiviai žmonėmis.

„Gąsdina, kai artimieji karantinuojasi pas tėvus, atvykę iš didesnių miestų“, – teigia Rokiškio socialinio paramos centro socialinė darbuotoja Irma Rutkauskienė. Anot socialinės darbuotojos, saviizoliacijos privalantys laikytis artimieji karantino metu atvykdavo pas savo senyvo amžiaus ir ligotus tėvus, kuriems koronavirusas yra pavojingiausias.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi trijų vaikų mama, kuri sulaukė miestelio seniūnijos darbuotojų akibrokšto. Vyro smurtą patyrusi jauna moteris sulaukė atsainaus valdininkų požiūrio dėl susidariusios situacijos, o savo vyro buvo apkaltinta neištikimybe. Moters vyras primygtinai reikalauja atlikti DNR testą. Painia situacija domėjosi gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Nusivylusi ankstesniais santykiais moteris tikėjosi, kad naujieji padės sukurti gražesnį ir patogesnį gyvenimą.

Padėti įveikti krizę socialinių įgūdžių stokojančiai šeimai, pagalba kenčiantiems nuo priklausomybių, smurto, skurdo, darbas su benamiais, senyvais ar negalią turinčiais žmonėmis – tai tik keli štrichai, kurie padeda piešti socialinio darbuotojo portretą, bet toli gražu neatskleidžia visų jo spalvų. Jų – kaip ir socialinio darbuotojo profesiją pasirinkusių žmonių kasdienybė – neaprėpiama daugybė.

Kaip nutiko, kad seną močiutę prižiūrėjusiai socialinei darbuotojai po jos mirties atiteko ir močiutės pinigai, ir jos butas? Tai bandė išsiaiškinti laidos „Prieš srovę“ žurnalistai. Močiutės Onos turto išviliojimu apkaltinta socialinė darbuotoja Jūratė Razmienė pati paskambino į redakciją ir nusprendė papasakoti savąją istorijos pusę. „Aš pas mamą nenuvažiavau per tą laiką aplankyti. Aš rūpinausi Onute. Ir aš galvojau, kad būsiu kaip socialinių darbuotojų pavyzdys, kokie mes turime būti.

Valakampių socialinių paslaugų namuose ilgalaikės globos sąlygomis gyvena 48 intelekto negalią turintys žmones. Nemaža šių namų gyventojų dalis – vyresni už čia dirbančias socialines darbuotojas, tačiau jos jais rūpinasi kaip savo šeimos nariais, suprasdamos kiekvieno jų kitoniškumą, charakterių skirtybes, padėdamos jiems jaustis saugiai, skatindamos pažinti pasaulį ir svajoti. Viktorija Grežėnienė, Valakampių socialinių paslaugų namų direktorė, į socialinį darbą atėjo iš verslo pasaulio.

 Praėjusiais metais prieš didžiąsias metų šventes „TV pagalbos“ žiūrovus sukrėtė laidoje parodyta istorija. Anūkė Rasa grįžo iš Anglijos į Ukmergę gelbėti skolose skendinčią ir aštuonias dienas badaujančią močiutę. Paaiškėjo, kad į nepavydėtiną padėtį senolę stumia jos duktė Regina. Moteris paima senyvos motinos pensiją ir ją prageria. Dėl to lieka neapmokėtos sąskaitos, namuose badauja ne tik ji, bet ir jos auginami dešimtys šunų ir kačių.

 Kaune – vaikų globos namų auklėtinių smurtas prieš juos prižiūrinčią socialinę darbuotoją. Globos namuose dėl bėdų šeimoje apgyvendinti broliai ir sesuo sumušė juos prižiūrinčią darbuotoją už tai, kad ši nesutiko jiems atiduoti saugomų vaikų banko kortelių su smulkiais pinigais. Bute, kuriame lyg tikroje šeimoje bando gyventi Kauno savivaldybės vaikų globos namų auklėtiniai, ne tik garuojantys pietūs ir geri tarpusavio santykiai. Tiesa šokiruoja.

Patyčios, patėvio smurtas, alkoholis ir nuolatiniai žeminimai – tai tik dalis kraupios vaikų kasdienybės. Aiškėja, jog socialiniams darbuotojams rizikos šeimų buitis ne darbo valandomis ar savaitgaliais – nerūpi. Portalas tv3.lt sulaukia vis daugiau laiškų, kuriuose neprisistatę žmonės, žeria šokiruojančias detales apie kaimuose augančius vaikus.

Atsakingų specialistų nepastebėtas smurtas Kėdainiuose nusinešė keturmečio gyvybę. Šeimą lankę socialiniai darbuotojai ir vaiko teisių specialistai nesugebėjo nustatyti, kad mažamečiui gręsia pavojus. Jų, kaip ir daugelio kitų, pečius užgulė kaltės jausmas. Tačiau tai – tik viena tragedija iš daugybės istorijų, su kuriomis kasdien susiduria socialinį darbą dirbantys žmonės. Su rizikos šeimomis dirbančios pašnekovės sutiko papasakoti apie tai, ką patiria savo darbe.

Šiauliuose nespėjo pasimiršti aklumą simuliavusios ir iš to lobusios vienos socialdemokratės istorija, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė pradėjusi dar vieną panašų tyrimą. Šį kartą įtariama, kad savo regėjimo negalią galėjo simuliuoti ir pašalpas semtis kita buvusio Seimo nario neregio Žakario padėjėja. Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Kražiai atsisveikino su ketvirtąją alkoholiko žudiko auka – socialine darbuotoja, kuri buvo nužudyta, kai lankė nukankintą senolę. Pasibaisėję žmonės siūlo socialinius darbuotojus apginkluoti bent jau dujiniais balionėliais. Valdžios atstovai kraipo galvas – vargu, ar tai padėtų, mat žudikas buvo miestelio gyventojas ir niekas iš jo to nesitikėjo, nes ir nepakantumas jam nebuvo skatinamas. Kražiuose trečia diena iš eilės laidotuvės.

Gruodžio 5 d. apie 10 val. Vilniaus r., Nemėžio k., socialinė darbuotoja pas moksleivį (gimusį 2000 m.) rado ir paėmė 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Valtro 85 Combt“. Ginklas perduotas policijos pareigūnams.

 Valdžios abejingumą „pramušė“ per penkerius metus. Pirmadienį Šiaulių specialiojo ugdymo centre atidaryta neįgaliųjų užimtumo grupė, skirta buvusiems centro auklėtiniams, vyresniems nei 21-erių. Daugiau nei penkmetį trukusios tėvų ir miesto valdžios derybos dėl šios grupės steigimo baigėsi. Baigę mokslus, sėdėjo namuose Naują grupę pradėjo lankyti keturi neįgalieji. Apie jos būtinybę Šiaulių specialiojo ugdymo centro auklėtinių tėvai pirmą kartą miesto valdžiai prakalbo dar 2006-aisiais.

Pirmadienį Laimutės Stankūnaitės bute lankėsi socialinė darbuotoja, kurios teigimu, Drąsiaus Kedžio ir L. Stankūnaitės dukra yra prižiūrima, jai sudarytos normalios gyvenimo sąlygos. Policijos departamentas praneša, kad pirmadienį socialinė darbuotoja, turinti teisę dirbti su slapta informacija, apsilankė mergaitės gyvenamojoje vietoje ir susipažino su aplinka.

Apgavikai vis dažniau sugalvoja naujų būdų, kaip išvilioti pinigus iš patiklių žmonių, tačiau senieji metodai taip pat nepamirštami. Ketvirtadienį į 74 metų panevėžietės namus Parko gatvėje užsukusi nepažįstama moteris prisistatė socialine darbuotoja ir buvo įleista į vidų. Buto savininkei trumpam nuėjus į virtuvę, apsimetėlė čiupo buto savininkės piniginę. Tai, kad iš namų dingo piniginė su joje buvusia banko mokėjimo kortele bei 1400 litų, panevėžietė pamatė tik nusikaltėlei išėjus.