smogas

Pastarąsias dienas Lietuvoje fiksuojamas išaugęs oro užterštumas. Socialiniuose tinkluose buvo pasidalinta vaizdo įrašu, kaip smogas akivaizdžiai matomas ir plika akimi. Vaizdo įrašu „Facebook“ pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Alytaus apylinkėse. „Nors šios savaitės pradžioje oro kokybė nėra tokia prasta kaip pvz. buvo šeštadienį ar sekmadienį, tačiau oro užterštumas Lietuvoje vis dar išlieka padidėjęs.

Lietuvoje oro užterštumas išlieka padidėjęs, Baltarusijoje dega miškai ir durpynai, praneša Aplinkos apsaugos agentūra. Apie tai agentūra parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Kietųjų dalelių koncentracija padidėjusi daugelyje šalies vietų. Aplinkos oras užterštas ne tik dėl vietinių taršos šaltinių (transporto, pakeltosios taršos ir pan.), bet ir dėl atneštinės taršos iš pietryčių.

Šiaurės Italijos Milano mieste ir aplinkinėse provincijose jau kelias dienas tvyro smogas. Dėl itin prastos oro kokybės čia nuo antradienio įvedami tam tikri ribojimai. Tarp jų yra dalinis dyzelinių transporto priemonių draudimas, taip pat draudimas kūrenti atvirą ugnį ar naudoti tam tikras krosnis. Didelis užterštumas kietosiomis dalelėmis jau kurį laiką alina daugiausiai gyventojų turinčio Italijos Lombardijos regiono gyventojus.

Niujorko panoramą šią savaitę užtemdęs smogas priminė pasauliui apie miškų gaisrų keliamus pavojus net ir toli nuo tų vietų, kur tokie dalykai jau kone įprasti. Smogui jau trečią dieną trikdant milijonų žmonių JAV rytinėje pakrantėje gyvenimą, mokslininkai primena, kad tokios sąlygos neretai susidaro šalies vakaruose, ir perspėja dėl ateities.

Dėl milžiniškų gaisrų Vašingtono valstijoje kai kuriuos miestus apgaubė tirštas smogas. Ypač – Sietlą ir Portlandą. Čia gyventojai raginami neiti į lauką be apsauginių kaukių. Žmonės tikisi, kad šiandien prapliups lietus, kuris ne tik prigesins gaisrus, bet ir pagerins oro kokybę. Smogas Sietle „paskandino“ viską – ir daugiaaukščius namus, ir tiltus.

Rusijos sostinę Maskvą ketvirtadienį apgaubė smogas, kurį sukėlė netoliese esančiame regione vasaros karščio bangai tvyrant įsiplieskę miškų gaisrai. Riazanės regione, maždaug už 250 km į pietryčius nuo Maskvos, gaisrus gesina keli lėktuvai ir daugiau kaip 470 ugniagesių, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Lietus ir sustiprėjęs vėjas išsklaidė pastarosiomis dienomis Lietuvoje fiksuotą smarkiai išaugusį oro užterštumą, BNS informavo Aplinkos apsaugos agentūra. „Nuo lietaus šeštadienio vakarą viskas ir prasidėjo, o šiandien prognozuojamas gan stiprus vėjas, tai jis irgi gelbėja. (...) Šiuo metu pavojus jau praėjęs. Dar vakar vakare stebėjome, kad kietųjų dalelių koncentracija mažėja“, – aiškino Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Neįtikėtini vaizdai iš smoge skendinčio Sidnėjaus. Skelbiama, kad oro tarša milijoniniame mieste normą viršija maždaug dešimt kartų. Tuo tarpu visoje šalyje  ir toliau siautėjantys nevaldomi gaisrai jau pareikalavo mažiausiai šešių gyvybių. Tai antras kartas šią savaitę, kai Sidnėjus paskęsta gaisro dūmų sukeltame smoge, tik šįkart jis dar tirštesnis nei užvakar.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandien Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Kovo 11-ąją Rusijos metalurgijos centre Čeliabinske buvo išplatintas oficialus perspėjimas dėl nepalankių oro sąlygų, kurios susidarė dėl nevėjuotų orų. Liudininkų teigimu, smogas uždengė nemažą miesto dalį. Be prasto matomumo mieste juntama ir stipri chemikalų smarvė. Regioninė gamtos priežiūros agentūra rekomendavo gamykloms „sumažinti kenksmingų elemetų išmetimą į atmosferą“, o visiems ūkio subjektams – „iki minimumo sumažinti darbų, sukeliančių papildomą oro užterštumą, apimtis.

Intensyvus šildymas didina oro užterštumą kietosiomis dalelėmis. Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad sekmadienį vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija ore šiek tiek viršijo ribinę vertę Klaipėdoje ir Mažeikiuose. Praėjusios savaitės pabaigoje, penktadienį, itin didelis užterštumas buvo Šiauliuose – jis beveik tris kartus viršijo normą. Tarša čia siekė 139 mikrogramų kubiniame metre, o ribinė vertė sudaro 50 mikrogramų.

Indijos sostinės pareigūnai trečiadienį uždarė visas mokyklas dėl tiršto smogo, 30 kartų viršijančio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) numatytas leistinas oro taršos normas, o gydytojai įspėjo apie visuotinę sveikatos krizę. Tirštas pilkas smogas užtvindė labiausiai užterštos sostinės pasaulyje gatves. Dauguma pėsčiųjų ir dviratininkų dėvėjo kaukes arba dengėsi burnas skepetaitėmis ar šalikais.

Europą apgaubęs stipriai užterštas oras privertė imtis skubių priemonių visame žemyne. Tarnybos suskubo paskelbti, kokia situacija šiuo metu yra Lietuvoje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos artimiausiomis dienomis prognozuoja ramius, be kritulių orus, nestiprų šaltuką.

Europą apgaubęs stipriai užterštas oras antradienį privertė imtis skubių priemonių visame žemyne. Artimiausiomis dienomis sustiprėjęs oro užterštumas gali būti jaučiamas ir Lietuvoje.  Nuodingas šaltas teršalų mišinys aplinkoje be vėjo, smarkai deginant anglis ir malkas būstų šildymui sudaro žemę apgaubusį smogą. Daugelyje šalių, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Briuselyje pareigūnai perspėjo, kad vaikai ir pagyvenę žmonės ar turintieji kvėpavimo sutrikimų vengtų eiti laukan.

Kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimas fiksuojamas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiauliuose, Mažeikiuose ir Panevėžyje situacija kiek geresnė. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Bimbaitės teigimu, didžiuosiuose miestuose oro tarša savaitgalį dvigubai viršijo leistiną normą. Šiandien situacija išlieka panaši. Vilma Bimbaitė sako, kad kvėpuojant užterštu oru, dirginami kvėpavimo takai, paūmėja kraujagyslių ir širdies ligos.

Šią savaitę Paryžius susidūrė su didžiausia žiemos tarša. To nebuvo dešimtmečius. Paryžiuje įvesti eismo apribojimai. Paryžiaus miesto aikštėje įsivyravo draudimas važinėti keliais. Jau tris dienas miesto valdžia padarė viešajį transportą nemokamu, panaši schema bus įgyvendinama Lijono mieste penktadienį, nes tarša pastebima daugelyje Prancūzijos regionų, įskaitant Ronos slėnį. Ketvirtadienį Paryžiuje ir jo priemiesčiuose galėjo važiuoti vien tik transporto priemonės su lyginiais numeriais.

Kasmet į atmosferą išleidžiame kenksmingas anglies dioksido dujas, kai kuriose pasaulio vietose dėl to jau nebeįmanoma laisvai vaikščioti ir kvėpuoti, visur tvyro smogas. NASA mokslininkai neseniai išskyrė, kur pasaulyje šių dujų daugiausia. Jie sukūrė pirmąjį pasaulinį žemėlapį, kuriame fiksuojamas žmonių skleidžiamas anglies dioksido kiekis. Duomenys gaunami palydovo pagalba Palydovo pagalba, stebėdami šiltnamio efektą sukeliančių dujų cirkuliaciją, NASA mokslininkai sukūrė žemėlapius.

Kaskart prasidėjus šildymo sezonui Aplinkos apsaugos agentūra skambina pavojaus varpais – oro tarša miestuose ir gyvenvietėse viršija normas. Žiemą daug kietųjų dalelių išskiria gyventojų kūrenami technologiškai pasenę židiniai ir malkinės krosnelės. Pasaulyje ši problema sprendžiama paprastu, bet efektyviu būdu – orą teršiančius šildymo prietaisus skatinama keisti ekologiškais kompensuojant dalį naujų krosnelių įsigijimo išlaidų.

 Antradienio rytą oro užterštumas kietosiomis dalelėmis labiausiai buvo padidėjęs Vilniuje ir Kaune, pranešė Aplinkos ministerija Vilniuje iki 10 val. vidutinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija svyravo nuo 80 mikrogramų kubiniame metre Lazdynų oro kokybės tyrimų stotyje iki 124 mikrogramų kubiniame metre Žirmūnų stotyje. Kaune Noreikiškėse 10 val. šis rodiklis siekė 84, Dainavos stotyje – 60 mikrogramų kubiniame metre. Leidžiama paros ribinė norma yra 50 mikrogramų kubiniame metre.

Italijoje smogas gadina Naujųjų Metų švenčių nuotaiką – Romoje, Milane ir kituose miestuose uždrausti fejerverkai, siekiant dar labiau nepadidinti ir taip jau didelės oro taršos juose. Dešimtys miestų ir miestelių atšaukė šventinius fejerverkus ir uždraudė gyventojams naudoti pirotechnikos gaminius, tokį draudimą aiškinantys prasta oro kokybe ir siekiu apsaugoti gyvūnus nuo juos erzinančio triukšmo.

Milano gatvėse pirmadienį karaliavo dviratininkai – siekiant sumažinti mieste kilusį smogą, šešioms valandoms jame buvo uždraustas automobilių eismas. Oro tarša Italijos verslo sostinėje viršijo sveikatai pavojaus nekeliantį ribą daugiau nei 30 dienų iš eilės, todėl pareigūnai nusprendė šią savaitę nuo pirmadienio iki trečiadienio drausti privačių automobilių eismą tarp 10 val. ir 16 val.

Juozo Statkevičiaus šou podiumu praėjusią savaitę žengusi Simona Burbaitė jau kitame pasaulio krašte – modelis išvyko į Kiniją. Čia ji dalyvaus modelių atrankose ir fotosesijose. Gerą nuotaiką pritemdė susidūrimas su nemaloniomis oro sąlygomis. Pekine – aukščiausio lygio smogas. „Labas!!! Pagaliau pagavau normalų internetą.

Kinijoje smogo lygis pasiekė dar neregėtus mastus, praneša „BBC“. Žadama uždaryti mokyklas, bus stabdomi statybų lauke darbai, po to kai Kinijos sostinėje dėl didžiulio užterštumo pirmą sykį paskelbtas „raudonasis aliarmas“. „Raudonasis pavojus“ yra didžiausias galimas, ir dar niekad iki šiol nebuvo taikomas, praneša vietos naujienų agentūra „Xinhua“. Valdžios teigimu, siaubingas smogas laikysis dar mažiausiai tris dienas.

Kariškiai turi savų būdų keistis informacija ekstremaliomis sąlygomis. O kaip pranešimai apie grėsmę sveikatai ir gyvybei pasiektų paprastus žmones, jei dėl diversijų ar tiesiog dingus elektrai įprastos priemonės neveiktų?

 Šį šiltą ir sausą rudenį didžiuosius Lietuvos miestus aplankė jiems nebūdingas reiškinys – smogas. Jis sukėlė daug klausimų gyventojams ir atkreipė dėmesį į oro taršą, jos priežastis bei prevenciją. Aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad 2013–2014 metais oro kokybė Lietuvos miestuose buvo blogesnė nei 2011–2012 metais. Tiesa, ji išliko geresnė nei daugelyje ES šalių.

 Paskutinėmis spalio dienomis virš Vilniaus pakibęs smogas atskleidė, kad net ištikus didelei nelaimei įspėjamosios SMS žinutės apie gresiantį pavojų galime negauti. Vieni siuntė, kiti negavo „Padidėjus oro taršai rekomenduojama mažamečiams vaikams ir žmonėms, turintiems kvėpavimo negalavimų, vengti ilgai būti lauke“, – tokios įspėjamosios žinutės, vadinamos ypatingojo statuso žinutėmis, skriejo į sostinės gyventojų telefonus. Deja, atskriejo tik į nedidelę jų dalį. 16 mln.

 Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis vyraujant nepalankioms teršalų sklaidai sąlygoms (sausi orai, pietų krypties vėjas), aplinkos ore padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vidutinė paros kietųjų dalelių KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) koncentracija viršijo ribinę vertę.

Nuo pat spalio 29-osios ryto Minsko gyventojai skundėsi nemaloniu ore tvyrančiu nemaloniu kvapu. Keliuose akivaizdžiai sumažėjęs matomumas. Priešgaisrinės apsaugos tarnyba gyventojus ramino: mieste nėra didelių gaisro židinių, nedega aplinkiniai durpynai ar miškai. Galų gale, situaciją išaiškino Minsko gamtos resursų ir aplinkosaugos komitetas, teigiama by24.org. Anot sinoptikų, degantys durpynai – ne prie ko, smogą sukėlė retai gamtoje pasitaikantis reiškinys – inversija.

 Ketvirtadienio rytą Vilniuje smogas susidarė ne dėl kokio nors didelio gaisro - jį lėmė intensyvesnis šildymasis, lapkričiui nebūdingi medžių lapų deginimai, smulkūs žolės gaisrai, žemas slėgis, teigia ugniagesių atstovai. „Gaisrų šiaip turime, bet ne taip, kad durpynai degtų ar kažkoks labai didelis būtų gaisras“, - BNS sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Edita Zdanevičienė. Ji taip pat svarstė, kad dalis teršalų gali būti atnešti iš kitų rajonų.

1952-ųjų gruodžio 5 d. įvyko viena iš pačių baisiausių ekologinių katastrofų Anglijos istorijoje. „Didysis smogas“ sukaustė Londoną ir išsisklaidė tik po keturių dienų – gruodžio 9-ąją. Smogui išsisklaidžius paaiškėjo tikrieji tragedijos mastai – mirė 12 tūkst., o nukentėjo daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Ši nelaimė laikoma šiuolaikinės gamtos apsaugos judėjimo atspirties tašku. Pirmoji katastrofa dėl didelio oro užterštumo buvo užfiksuota Belgijoje.

Nuo savižudžiams skirtų tinklų aplink pastatus iki miestų-vaiduoklių – 25 keisčiausi dalykai šių dienų Kinijoje. 25. Ponas Fengas pasamdė būrį žudikų, kad šie nužudytų jo sūnaus internete žaidžiamo „World of Warcraft“ žaidimo herojų. Akivaizdu, tėvas nusprendė, kad jo atžala praleidžia per daug laiko prie kompiuterio.         24. Turtingi aukštesnės klasės Kinijos gyventojai ėmėsi investuoti į išties keistokus dalykus: graikinius riešutus ar nefrito akmenis.

Pigios kiniškos prekės, tiekiamos JAV ir kitų pasaulio šalių rinkoms, turi ir šalutinį poveikį, bent jau JAV vakarų pakrantės gyventojams. Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad šias prekes gaminančių fabrikų Kinijoje oro tarša per Ramųjį vandenyną pasiekia JAV ir atsiliepia šios šalies vakarinės dalies oro kokybei.

Pekino gyventojai saulės nematė jau kelias savaites, miestą dengia tirštas pilkas smogas. KLDR valdžia ne tik rekomenduoja vaikams ir pagyvenusio amžiaus žmonėms pasilikti namie, tačiau gatvėse dar išstatė milžiniškus ekranus, kuriuose rodomi „žydro dangaus“ vaizdai, praneša „Mirror“. Tai, kas daugeliui mūsų atrodo savaime suprantama peizažo dalimi, Kinijos gyventojams pastaraisias metais tampa prabanga. Matyti kylančią Saulę jie gali tik vienam iš kelių ekranų, pastatytų Pekino gatvėse.

Kinijos šiaurės rytuose esantį Harbino miestą antradienį jau trečią dieną gaubia tirštas smogas, dėl kurio buvo uždarytos mokyklos ir regiono oro uostas. Dėl prasto matomumo kai kur buvo sustabdytas ir kelių transportas. Oro tarša daugiau kaip 10 mln. gyventojų turinčiame mieste, kuriame kasmet vyksta populiarus ledo skulptūrų festivalis, vis dar smarkiai viršija lygį, kurį Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) laiko saugiu.

 Singapūras šeštadienį pareiškė, kad reikalaus atsakomybės iš vietos bendrovių, susijusių su miškų gaisrais Indonezijoje, kai žaliųjų organizacija "Greenpeace" paskelbė, kad liepsnoja aliejinių palmių plantacijos, priklausančios Indonezijos, Malaizijos ir Singapūro bendrovėms. Miestą valstybę dėl šių gaisrų apgaubė smogo debesis - penktadienį užfiksuotas rekordinis kietųjų dalelių kiekis ore, tačiau iki šeštadienio popietės jis sumažėjo iki "vidutinio" lygio.

Bent keletą kartų per sezoną tenka išgirsti grėsmingų perspėjimų: kietųjų dalelių koncentracija ore viršija leistiną normą, todėl nerekomenduojama ilgai būti lauke. Laimė, mūsų šalyje ši koncentracija kol kas neviršija normos. Londone prieš 60 metų oro tarša vos per keletą dienų išaugo tiek, kad gelsvą tirštą smogą specifiniu humoro jausmu išsiskiriantys anglai pavadino „pupelių sriuba“: jis buvo beveik neperregimas.

Šiauliuose smogas tampa kasdienybe. Sausis buvo rekordinis pagal oro taršą kietosiomis dalelėmis. Mokslininkai atlieka tyrimą ir tariasi, ką daryti. Atliekų surinkėjai nuo lapkričio jaučia pakuočių badą – plastiką ar kartoną gyventojai kiša į krosnis. Pasiektas rekordas „Praėjusiais metais sustojome ties 35 dienų, kai oro tarša viršijo leistinas normas, riba, – sako Romaldas Šemeta, miesto Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas. – Bet šių metų sausis buvo rekordinis.

Antrą kartą per beveik dvi savaites Kinijos sostinę Pekiną apgaubė tirštas smogas. Dėl prasto matomumo oro linijų bendrovės buvo priverstos atšaukti lėktuvų skrydžius, o miesto valdžia įspėjo gyventojus likti namuose, skelbia AP. Pastatus sostinėje dengia baltas rūkas, o žmonės nuo taršos ginasi oro filtrais ir kaukėmis. JAV ambasados duomenimis, teršalų koncentracija siekia 526 mikrogramus kubiniame metre. Šis rodiklis 20 kartų viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą saugią ribą.

Dėl tiršto smogo virš Pekino Kinijos sostinės ligoninėse padaugėjo pacientų, besiskundžiančių kvėpavimo takų ligomis, praneša agentūra AP. Savaitgalį teršalų koncentracija mieste siekė 700 mikrogramus kubiniam metrui. Pirmadienį šis rodiklis sumažėjo iki 245 mikrogramų, tačiau vis dar smarkiai viršija 25 mikrogramų kubiniam metrui ribą, nuo kurios, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jau kyla pavojus žmonių sveikatai. Žinybos nurodė fabrikams mažinti teršalų išmetimą.

Automobiliai išmeta maždaug 40 proc. anglies monoksido emisijų. Kinijos prekybos ministerijos duomenimis, šalis jau tapo didžiausia automobilių rinka, kurios keliais rieda per 500 mln. automobilių. Todėl Kinijos aplinkos apsaugos fondas sumanė projektą, skatinantį kiekvieną susimąstyti apie savo indelį į aplinkosaugą. Pagal menininko Jody Xiong sumanymą pėsčiųjų perėjos buvo užklotos milžiniška drobe, kurioje nutapytas didžiulis belapis medis.

Honkongui stengiantis užsitikrinti lyderiaujančio finansų centro reputaciją, vis labiau atkreipiamas dėmesys į smogą, dengiantį dangoraižius. Oro užterštumas Honkonge – vienas didžiausių visoje Azijoje. Honkongą nuolat slegia smogas. Tai automobilių, laivų išmetamosios dujos, taip pat dūmai iš dešimčių tūkstančių fabrikų šalia esančioje Perlų upės deltoje – pagrindinio Kinijos gamybos centro.

Spartus oro užterštumo didėjimas žiemą ilgina smogo trukmę daugelyje Pietų Azijos teritorijų, teigia mokslininkai ir pareigūnai, praneša BBC. Oro temperatūra Bangladeše, Indijoje ir Nepale staiga nukrito, o smogo ir rūko debesys susikaupę jau kelias dienas. Dėl prasto matomumo daugelis lėktuvų skrydžių ir traukinių maršrutų atidėti. Ekspertai teigia pastebėję, jog smogas pastaruosius kelerius metus Indo–Gango lygumoje yra suintensyvėjęs, kas daro vis didesnį poveikį aplinkai.

Šąlant orams panevėžiečiams vėl tenka pratintis prie dūmais užteršto oro, tačiau kvapą gniaužiantis rūkas kai kurių kūrentojų nepriverčia tapti sąmoningesniais. Praėjusią savaitę oro užterštumas Panevėžyje ir vėl pradėjo viršyti leistinas normas. Specialistai, kaip ir kiekvienais metais, nepaliauja kartoti, jog dėl to kalta ne tik žema temperatūra, bet ir patys miesto gyventojai, nesusimąstydami kišantys į krosnis viską, kas papuola, tačiau jų balsas toli gražu ne kiekvieną adresatą pasiekia.

Didysis smogas Londone 1952 m. gruodį, trukęs 4 dienas, nusinešė daugiau nei keturis tūkstančius žmonių gyvybių. 1948 metais, panašūs „nuodingi“ debesys buvo atsakingi už daugybę gyvybių Donoroje, Pensilvanijos valstijoje, rašo tinklalapis forbes.com.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis vis dar viršija leistiną normą. Belieka laukti , kol visiškai sniegas nutirps ir tik tada kelininkai teršalus sušluos. Europos miestuose apie 75 procentus teršalų paskleidžia kelių transportas. „Važiuojantys automobiliai pakelia teršalus nuo kelių dangos, – pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Visuomenės sveikatos administratorė Alina Rogoža.

Pernai Vilniuje ir Kaune oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis, kurių skersmuo mažesnis kaip 10 mikronų, didėjo, rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita apie aplinkos oro užterštumo lygį šiuose miestuose. Nors pernai vidutinė metinė šio teršalo koncentracija aplinkos ore ir neviršijo pagal ES reikalavimus nustatytos ribinės vertės, tačiau, palyginti su 2009 m., Vilniuje ji išaugo apie 20 proc., o Kaune – apie 17 proc.

Oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis yra didžiausia Lietuvos miestų oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėdos mieste dažniausiai užfiksuojama tarša kietosiomis dalelėmis, kuri viršija nustatytas koncentracijas.

Šiemet padidinta kietųjų dalelių koncentracija Šiauliuose viršijo leistiną 35 dienų per metus ribą. Savivaldybė įpareigota parengti oro kokybės valdymo programą ir imtis priemonių, kad oras mieste taptų švaresnis. Laikas susirūpinti Pasak Jūratės Karalevičienės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, Savivaldybės Aplinkos skyriui reikėtų susirūpinti, nes padaugėjo gyventojų skundų esą kiemuose nėra kuo kvėpuoti.

Tirštas miškų gaisrų sukeltas smogas Maskvoje neišsiskaido. Rusijos sostinė laukia kryptį pakeitusio vėjo, kuris galbūt padėtų situaciją pagerinti. Rusijoje šiemet itin karšta, rašo BBC. Lenkija pasiuntė rusams į pagalba dešimtis ugniagesių ekipažų, kurie vyksta per Lietuvą. Iš Maskvos Domodedovo oro uosto dėl blogo matomumo negali išskristi 2000 keleivių. Prastas matomumas susidarė dėl nesiliaujančių gaisrų Maskvos apskrityje, rašo lenta.