smarvė

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) nuo liepos aiškinantis, kodėl kilo smarvė Kėdainiuose, šios savaitės pabaigoje gautas naujas pranešimas apie nemalonų kvapą. Gyventojai smarvę sieja su trąšų gamybos įmone „Lifosa“ ir cukraus fabriku „Nordic Sugar Kėdainiai“. Vis tik NVSC dar neišsiaiškino, kas yra kvapų šaltinis. Sulaukęs gyventojų skundų, tyrimą dėl nemalonių kvapų centras pradėjo liepos viduryje.

„Su žmona net į sodą miegoti važiavome, nes bute neįmanoma atidaryti lango“, – tvirtina iš lauko sklindančius nemalonius kvapus turintis kęsti kėdainiškis. Gyventojas teigia, kad situacija – kelianti pavojų sveikatai, todėl yra priverstas ieškoti būsto kitur. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad dėl sklindančių nemalonių kvapų yra pradėtas tyrimas, jis įgauna pagreitį.

Vyras atskleidė, kaip atkeršijo lėktuvo keleivei, kuri skrydžio metu vis pakišdavo savo „smirdančias kojas“ po jo sėdyne. „TikTok“ vartotojas @danielgreen2426 akimirksniu išpopuliarėjo, kai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame jis lėtai pila gaivųjį gėrimą ant moters kojų, rašoma dailymail.co.uk. 38 sekundžių trukmės klipe buvo matyti, kaip keleivės kairė pėda buvo matoma iš po jo sėdynės, kai ji sėdėjo už jo.

Ar esate girdėję apie tendenciją dėti tualetinį popierių į šaldytuvą? Paaiškinsime, kaip tai veikia, ir leisime jums nuspręsti, ar verta ją išbandyti. Socialinė žiniasklaida yra nuostabus dalykas. Ji leidžia mums bendrauti su žmonėmis visame pasaulyje, skleisti tikslus, siūlyti paramą ir skatinti vieni kitus dėti tualetinį popierių į šaldytuvus. Tai tiesa.

Metų pradžioje visą šalį sukrėtė tragedija Viršuliškėse. Visai netoli tragedijos vietos esančio daugiabučio gyventojai baiminasi dar vienos nelaimės – viename iš butų gyvena kaupikė, neprižiūrėti kambariai apkrauti atliekomis, o virtuvėje esanti sena dujinė viryklė – lyg tiksinti bomba. Buto šeimininkė yra dingusi nuo Kalėdų, o gyventojai pavargo laukti iš institucijų pagalbos, kuri teikiama lėtai.

Nors pastarosiomis dienomis oro temperatūra perkopė 20 laipsnių padalą, tačiau į Pirmąją Melnragę atvykę klaipėdiečiai Baltijos jūros malonumais mėgautis neskuba. To priežastis – jūros pakrantę nuklojęs didžiulis dumblių sluoksnis. Be to, nosį riečia žuvų ir supuvusių kiaušinių smarvė. „Neįmanoma prieiti arčiau jūros – tiesiog pykina nuo kvapų. Jau net nekalbu apie kojų kišimą į jūrą. Vaikai taip pat negali statyti smėlio pilių jūros pakrantėje. Apmaudu.

Vieno Kauno daugiabučio gyventojai tapo kaimynės įkaitais. Moteris visą butą prigrūdo įvairiausių atliekų ir pavertė jį sąvartynu. Vimdo ir iš jo sklindanti smarvė, ir šimtais besiveržiantys tarakonai. Kenkėjai braunasi ne tik į kaimynų butus, bet jau ropoja ir lauke. Gyventojai nebežino, kaip su šia bėda kovoti, sako, yra palikti likimo valiai.

Kauną kelias dienas kamuoja siaubingas dvokas. Stiprią smarvę gyventojai jaučia skirtingose miesto vietose ir pakaunėje, tad skundais atakuoja įvairias institucijas. Tačiau šioms nepavyksta išnarplioti miestą apgaubusio dvoko detektyvo – smarvę paskleidęs kaltininkas vis dar nesurastas  Kauniečiai skundžiasi, kad jau kelias dienas įvairiose miesto vietose tvyro tokia smarvė, kad net pykina ir vimdo.  „Išmatų arba kažkur nuotekas paleidę.

Termometrų stulpeliams mušant rekordines aukštumas, į paviršių išnyra įsisenėjusios aplinkosaugos bėdos. Klaipėdoje naktimis sukylantis tvaikas, aštrėjantis per karščius, jau ne pirmus metus gyventojams neduoda ramybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi susirūpinusi uostamiesčio gyventoja: „Pastarosiomis paromis mes išgyvename košmarą... Mus tiesiogine to žodžio prasme nuodija mieste. Norime švarios aplinkos, švaraus rytojaus, švaraus oro gurkšnio.

Gyventojus piktinantis niekaip nesuvaldomas dvokas iš Kauno atliekų apdorojimo gamyklos jau pasIekė ir aplinkos ministrą. Jis apžiūrėjo gamyklą ir sako, kad pažeidimai matomi plika akimi. Dėl jų įmonė ne kartą įspėta. Tad dėliojama, kaip iš šios vietos iškelti taršius biologinio apdorojimo procesus ir neprarast europinių milijonų.

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla Kaune vis labiau kaitina aplinkinių aistras. Neapsikentę smarvės gyventojai jau rengia prie gamyklos gedulingas procesijas ir taip siekia jos uždarymo. Apie neekonomiškos gamyklos likvidavimą prabyla vis daugiau jos dalininkų, o štai Aplinkos ministerija ragina neskubėti.

Pakaunės gyventojams rytais prie Nemuno tenka mėgautis ne gražia gamta ir tyru oru, o fekalijų tvaiku ir bjauriais teršalais. Ir tai tęsiasi jau ne pirmi metai. Jie įsitikinę, kad kažkas į upių tėvą rytais vis paleidžia kanalizacijos nuotekas. O štai aplinkosaugininkai akivaizdžios taršos nemato, bet sako jau paėmę mėginius. Bjaurias samplaikas Nemuno pakrantėje fiksuoja pakaunės gyventojai.

Šiandien gausus būrys klaipėdiečių susirinko į mitingą prie AB „Grigeo Klaipėda“. Pagrindinis klaipėdiečių noras ir siekis, kad mieste nebeliktų jau ne vienerius metus miestiečius kankinančios smarvės.

Sprogimas plastiko granulių gamykloje šalia Klaipėdos. Čia sulėkė milžiniškos ugniagesių pajėgos, evakuoti gamyklos darbuotojai. Ugniagesiai teigia, jog įmonės katilinėje nutekėjo alyva, o sprogo vienas iš jos filtrų. Incidento metu žmonės nenukentėjo, tačiau klaipėdiečiai gavo trumpąsias žinutes, jog į orą galimai pateko nuodingos medžiagos. Šiandien per pietus šioje, prie pat Klaipėdos esančioje plastiko granulių gamykloje „Orion Global PET“ nugriaudėjo sprogimas.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi dvi moterys, kurios nebegali pakęsti kaimynių elgesiu. Savo senyvą motiną prižiūrinti moteris butą pavertė landyne, keliančią grėsmę aplinkinių sveikatai.  Moterys pasakoja, kad iš kaimynių buto nuolat sklinda smarvė, o dar labiau kaimynus gąsdina čia užsiveisę parazitai. Kai atšąla, situacija esą būna dar pakenčiama, tačiau vasarą žmonės net bijo išeiti į laiptinę dėl ten tvyrančio dvoko. „Pernai rusyje iškvietėme dezinfekcijos tarnybą ir naikinome blusas.

Prie sostinėje esančios pakavimo medžiagų gamyklos vilnietis aptiko įtartiną vamzdį. Vyras sako, kad iš jo tekėjo juodas skystis, kuris jau spėjo įsigerti į žemę. Aplink bendrovės teritoriją jis aptiko ir daugiau galimų pažeidimų – keistas žalios spalvos balas ir išsibarsčiusias plastikines granules. Aplinkosaugininkai jau atlieka bendrovės patikrinimą.

Daugiabučio gyventojai Kaune jau daugiau nei savaitę priversti kęsti fekalijų tvaiką, mat jomis vėl ir vėl užtvindomas visas rūsys, o problemos atsakingos tarnybos niekaip neišsprendžia. Bendrovė „Kauno vandenys“ ramina jau radusi kaltininką – trūkusį vamzdį, tačiau, norint jį sutvarkyti, reikia kasti intensyviausią Kauno gatvę – Savanorių prospektą. Tad, panašu, fekalijų dvoku kvėpuojantiems gyventojams dar teks pakentėti.

Teršalai toliau lieja Lietuvos upes ir upelius. Šį kartą Marijampolėje. Vakar vakare, pratrūkus vamzdžiui, į aplinką pradėjo pliaupti nevalytos nuotekos. Ir pliaupė visą naktį. Nors įmonės pranešė apie avariją vandentiekininkams, o ten jų vamzdis, šie pareiškė, kad naktimis nedirba. Dabar aplinkosaugininkams beliko suskaičiuoti gamtai padarytą žalą. Nuotekos buvo sustabdytos tik ryte. Vaizdą nufilmavo netoli Marijampolės esančio Želsvos kaimo gyventojai.

Dar vienas taršos skandalas Klaipėdoje. Dviejų daugiabučių gyventojai sužinojo, kad jų namų nuotėkos keliauja ne į miesto, bet į lietaus kanalizaciją, o iš ten į upelį ir į Kuršių marias. Gyventojams dabar teks savo lėšomis jungtis prie miesto kanalizacijos, o ar bus grąžinti jų dešimtmečiais už kanalizacijos tvarkymą sumokėti pinigai – nežinia. Tokių atvejų Lietuvoje gali būti daugybė.

Klaipėdiečiai baiminasi, jog įmonės „Grigeo” į Kuršių marias išleisti tūkstančiai tonų teršalų užkirs miesto paplūdimiams gauti prestižinį, Mėlynosios vėliavos statusą. O tai gali smogti ne tik miesto įvaizdžiui, bet ir biudžetui. Maža to, mokslininkai įspėja, kad dėl gamtos sąlygų tarša gali pasklisti ir į kitus Lietuvos pajūrio pliažus, o taršos padariniai atsilieps. Baltijos jūra šią savaitę šėlsta.

„Grigeo“ taršos byloje įtariamųjų ratas vis plečiasi. Įtarimai pateikti dar trims asmenims. Iš viso jau šešiems. Maža to, prokurorai atskleidžia, kad nuotekos slaptu vamzdžiu sistemingai galėjo tekėti daugiau nei dešimtmetį. Taip pat aiškėja ir galimos vidinio įmonės tyrimo detalės. Bylos liudytojo advokatė paskelbė, kad „Grigeo“ įmonė, ieškodama kaltų, nusitaikė į buvusį darbuotoją, kuriam esą ir ruošiasi versti atsakomybę dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos, tačiau „Grigeo“ tai neigia.

Baltijos jūra ir Kuršių marios – labai užterštos ir be „Grigeo“ teršalų. Vandenyje, kur žvejojame ir vasaromis maudomės, saugias normas daugybę kartų viršija sunkieji metalai, įvairiausių vaistų likučiai, plastikas ir galybė kitų chemikalų. Aplinkos ministerija tik skėsčioja rankomis – išvalyti visoje Lietuvoje į vandenį leidžiamus teršalus esą yra nebeįmanoma. Baltijos bangos Klaipėdoje tik iš tolo gali atrodyti skaidrios ir tyros.

Aiškėja, kokiomis medžiagomis buvo teršiami upeliai ir Nevėžio upė Kėdainių rajone. Ištyrus vandenį iš slapto cukraus gamyklos vamzdžio, nustatyta, kad jame daug kartų viršytas azoto kiekis, taip pat per mažas deguonies kiekis. Pasak aplinkosaugininkų ir mokslininkų, ši tarša galėjo pakenkti gyvūnijos veisimuisi. Paviešinti ir pirmieji plastiko taršos Vilniuje tyrimų rezultatai. Į Nerį buvo pilamos nuotekos su polietilenu bei polipropilenu.

Nerį daugybe smulkaus plastiko užteršusiai bendrovei „Ecso" – nauji nemalonumai. Kol prokurorai ir aplinkosaugininkai aiškinasi kaip ir kiek smulkinto plastiko pakliuvo į upę, aplinkos ministras prašo stabdyti įmonei pažadėtą 1,5 mln. eurų vertės Europos Sąjungos paramą. Įmonė „Ecso", įtariama leidusi smulkinto plastiko atliekas į Nerį, pasirodo, nevengia naudotis ir europine parama.

Seimas vienbalsiai priėmė vadinamąjį „Klaipėdos paketą” – eilę įstatymų atrišančių rankas aplinkosaugininkams ir didinančių baudas teršėjams. Nuo šiol aplinkos inspektoriai be perspėjimo galės tikrinti įtarimą sukėlusius verslininkus ir netrukdomi imti mėginius, o prireikus net ir stabdyti įmonių veiklą. Ženkliai didės ir baudos už taršą. Visgi kol piniginių verslininkams plačiau praverti nereikia, kas dieną fiksuojami vis nauji ekologiniai skandalai.

Per Lietuvą ritantis taršos skandalams kauniečiai beda į dešimtmečius smirdančią ekologinę bombą pačiame mieste. Nuo Kauną vagojančių upelių, ypač vasaromis, sklinda siaubingas dvokas. Aplinkosaugininkai sako, teršėjus surasti sunku, mat upeliukai daugiausia teka vamzdžiais po žeme. Įtariami prie nuotekų tinklų neprisijungę gyventojai, tad savivaldybė jau grasina reidais ir net baudomis.

Į viešumą vienai po kitos lendant tiksinčioms ekologinėms bomboms, valdžios institucijos puolė tartis, ką daryti, kad nesąžiningų verslininkų savivalė būtų sutramdyta. Aplinkos ministras neslepia, kad pavojingų, tačiau iki šiol sėkmingai nuo aplinkosaugininkų slėptų atliekų sąvartynų jau dabar žinoma bent 10, o kiek dar tokių, apie kuriuos nė nenutuokiama? Valdžia rengia planą, kad į pagalbą aplinkosaugininkams stotų ir policijos pareigūnai.

Lietuvos pajūrio gyventojai vėl kovoja su tarša. Jūra į pakrantę išmetė tonas parafino. Jo gabalais nusėtas 50-ties kilometrų ruožas, o kai kurie gabalai beveik pusmetrio skersmens. Anot mokslininkų, šis cheminis junginys žmogui nepavojingas, tačiau gyvūnams gali būti mirtinas. Na, o vietos valdininkai jau skaičiuoja kiek kainuos šių teršalų utilizacija. Dviejų kumščių dydžio, bemat kibirus užpildančius parafino gabalus pliažuose šiandien renka Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.

Po įmonės „Grigeo Klaipėda“ skandalo Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvų mėginius paėmę ir ištyrę inspektoriai skelbia rezultatus.  Žvejų teigimu, kitaip ir būti negalėjo. Mariose ar jūroje „Grigeo“ skandalo metu plaukiojusios žuvys jau seniai prie kaimyninių šalių krantų. Tad meškerėmis vieną po kitos traukia stintas, o klaipėdiečiai be baimes jas perka. Maisto ir Veterinarijos tarnybos specialistai ištyrė žvejų Baltijos jūroje sugautas žuvis.

Seimas imasi atrišti rankas bejėgiams ir pareigų neatliekantiems aplinkosaugininkams. Ruošiamasi inspektoriams vėl leisti iš anksto neįspėjus, net naktį tikrinti potencialius gamtos teršėjus ir jų teritorijoje imti mėginius. Per metus nustačius tris pažeidimus vienoje bendrovėje, aplinkosaugininkams bus leidžiama stabdyti įmonės veiklą. Žadama didinti ir baudas už taršą.

Vilniuje – naujas plastiko taršos skandalas. Išsigandusios patikrų ir atsakomybės už netinkamai valomas atliekas, sostinės įmonės jų nusprendė atsikratyti tiesiog nuotekų šuliniuose. Vilniuje jų rasta jau dviejuose nuotekų židiniuose, o „Vilniaus vandenys“ nebežino, ko imtis. Šiomis dienomis į nuotekų valymo įrenginius plastiko patenka tiek, kiek nėra buvę niekada iki šiol. Ir „Vilniaus vandenys“, ir savivaldybė tai netgi vadina „teroro išpuoliu“ – tyčine įmonių plastiko ataka.

Sučiuptas dar vienas fabrikas, naktį tiesiai į upę leidžiantis nevalytas savo nuotekas. Šiąnakt aplinkosaugininkai pričiupo Kėdainiuose cukrų gaminančią įmonę – per specialią operaciją naktį aptiktas nelegalus išleistuvas, kuriuo į upelį gausiai tekėjo nevalytos nuotekos. Manoma, kad vamzdžio sklendės specialiai būdavo atsukamos naktį. Jūsų dėmesiui – išskirtiniai TV3 žurnalistų fiksuoti vaizdai iš naktinio patikrinimo.

Prieš kelias savaites uostamiestyje pakilusi ekologinės taršos banga vilnija per visą Lietuvą. Savaitgalį Neryje, greta Vilniaus nuotekų valyklos ir vos už kelių kilometrų nuo premjero Skvernelio namų žvejai vandenyje aptiko galimai nevalytų nuotekų. Ir jos, pasirodo, išteka iš „Vilniaus vandenų“ išleistuvo. Savivaldybės įmonės atstovai pripažįsta, jog iš jų valytuvų į upę pateko plastiko dalelių. Tačiau taršos šaltiniu galimai įvardijami neatsakingi verslininkai.

Klaipėdos prokurorai pareiškė pirmuosius įtarimus galimai Kuršių marias teršusiai įmonei „Grigeo Klaipėda“. Bendrovė ir trys jos darbuotojai įtariami žaloję gamtą ir klastoję dokumentus. Už tai įmonei „Grigeo Klaipėda“ gresia 5 milijonų eurų bauda ar net likvidacija, o įtarimų sulaukusiems darbuotojams ilgi metai nelaisvės. Tiesa, ar panašūs nemalonumai negresia ir pačiam popieriaus bei medienos pramonės milžinės prezidentui Gintautui Pangoniui, prokurorai nutyli.

Šiukšlių šachtų daugiabučiuose era eina link pabaigos. Vilniaus miestas užsimojo panaikinti atliekų šachtas dėl nesibaigiančių problemų namo gyventojams – besiveisiančių žiurkių, nepakeliamos smarvės. Tiesa, ne visi miestiečiai tuo patenkinti. Esą per šitiek metų žmonės įprato išmesti šiukšles nekišdami kojos į lauką. Esą labiausiai pokyčių bijo senyvo amžiaus žmonės.  Šiurpą keliantis vaizdas buvo užfiksuotas praėjusį pavasarį viename sostinės daugiabutyje.

Į didžiausio istorijoje aplinkosaugos skandalo purtomą bendrovę „Grigeo Klaipėda“ vėl sugužėjo būrys aplinkosaugininkų iš kitų miestų, kartu su jais ir prokurorai, ir TV3 žinių žurnalistai. Žinių siužete išvysite ir skandalingąją sklendę, kuria milijonai tonų srutų buvo nukreipiama į Kuršių marias. Prokurorai įsitikinę – tarša naktimis buvo vykdoma sistemingai su bendrovės valdžios žinia.

Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas prieš metus bandė prastumti įstatymo projektą, kurį priėmus įmonė „Grigeo Klaipėda“ būtų išsprendusi savo taršos problemą be jokių papildomų investicijų ir išlaidų, ir netgi būtų sutaupiusi pinigų. Už tai būtų sumokėjusi uostamiesčiui priklausanti įmonė Klaipėdos vandenys, kitaip tariant mokesčių mokėtojai. Tiesa, įstatymo prastumti nepavyko, o įmonė „Grigeo“ toliau teršė ir taip sutaupydavo šimtus tūkstančių.

Kol „Grigeo“ vadovas viešai atgailauja ir dėl teršalų kaltina paprastus darbuotojus, savo kaltės kratosi ir Klaipėdos aplinkosaugininkai bei uostamiesčio valdžia. Visgi, bent aplinkosaugos specialistai turi ko drebėti. Aplinkos ministras pareiškė, kad atsakomybė laukia ne tik nuotekas į marias paleidusios įmonės, bet ir nusikaltimo nepastebėjusių specialistų. To jau reikalauja ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Grigeo Klaipėda“ galimai pildama nevalytas atliekas į Kuršių marias, neva galėjo sutaupyti po 50 000 eurų per mėnesį už jų išvalymą. Po skandalu virtusio prokuroro tyrimo išvadų šios įmonės produkcijai Lietuvos giventojai ragina skelbti boikotą, o vienas prekybos centras net atsisako bendrovės gaminiais prekiauti. vienaip ar kitaip su įmone susijusiose bendrovėse ar institucijose pradėti vidniai tyrimai. Aiškėja, ir kuo galėjo būti teršiamos Kuršių marios.

Šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, uostamiesčio pareigūnai nustatė, kad įmonė tyčia ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas, nors valymo įrenginius yra susimontavę. Žala gamtai siekia milijonus eurų, be to įmonės laukia 5 000 000 siekianti bauda, o atsakingiems asmenims gali tekti už grotų praleisti net šešerius metus.

Naujosios Akmenės gyventojai sunerimę – namie iš jų čiaupų teka rudas, smirdantis vanduo. Miestelėnai skundžiasi dėl to negrįžtamai supurvinę ir dalį skalbinių, labiau tenka rūpintis ir buitine technika. Kūdikius auginančios šeimos išsigandusios dėl mažylių sveikatos. Įpykę miestelėnai net užsisakė vandens iš čiaupo tyrimą. Sulaukę jo rezultatų, dalis gyventojų grasina reikalauti net kompensacijų. Vandenį tiekianti įmonė pripažįsta – vandentiekyje būta avarijos.

Panika Klaipėdoje. Ištyrę žemę specialistai nustatė, kad dalyje gyvenamųjų mikrorajonų ji užteršta ligas sukeliančiu chromu. Sušauktas ekstremalių situacijų komisijos posėdis, teritoriją valo naujosios gatvių valymo mašinos, miesto valdžia prakalbo net apie dalies grunto nukasimą. Užterštos teritorijos gyventojai įsitikinę – juos nuodija kaimynystėje veikiančios uosto krovos įmonės. Klaipėdos Vitės kvartalo stadione šalia mokyklos vaikai žaidžia kamuoliu.

Savo nosimi pauostyti ir susipažinti su smarve kurią kone dešimtmetį kenčia klaipėdiečiai, buvo atvykęs ir Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika. Jis gyventojus ramino, esą vyriausybei jau pateiktas įstatymo paketas, leisiantis riboti miestą teršiančių įmonių veiklą, o kai kurias net uždaryti. Esą iki šiol to daryti nebuvo galima. Klaipėdos miesto bei rajono gyventojai skaičiuoja, kad iš Dumpiuose įsikūrusių įmonių sklindančią smarvę kenčia jau kone 10 metų.

Gera žinia gyvenantiems arti pramonės, perdirbimo ar kitų objektų, skleidžiančių aštrius kvapus. Kone perpus mažinama leistina kvapų koncentracijos ore riba. Tačiau šį griežtinimą palankiai vertina tik jį priėmusieji. Mat smarvę kenčiantys gyventojai įsitikinę, kad to nepakanka kankinančiam dvokui pažaboti, o verslininkai grasina kainų kėlimu bei veiklos nutraukimu. Klaipėdos visuomenės sveikatos centre gyventojų skundų dėl nepakeliamos smarvės vien šiemet sulaukta per 700-us.

Ir vėl smarvė Klaipėdoje. Tik šįkart – Klaipėdos rajono pamiškėje, kur gyventojai aptiko ne grybus ar uogas, o šimtus kilogramų išmestos ir dvokiančios žuvies. Kažkas didžiulį kiekį žuvų gaišenų tiesiog išpylė į vandens kanalą, kuris suteko į vietos upelį. Toks įvykis Klaipėdos rajone – ne pirmas, tačiau sučiupti atliekų šeimininkus nepavyksta. Tokius vaizdus dar prieš savaitgalį užfiksavo Dauparų-Kvietinių seniūnijos darbuotojai.

Nuo rugpjūčio pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojams kenčiant dėl smarvės, vietos bendruomenė nutarė sukurti skundų dėl kvapų registrą. Taip pat žadama inicijuoti higienos normų griežtinimą. Marių bendruomenės pirmininkė Ligitos Girskienės teigimu, per porą savaičių registre sukaupta apie 2 tūkst. skundų dėl pasireiškusių fekalijų, dumblo ir puvenų kvapų.

Pietinėje Klaipėdos dalyje gyvenantys žmonės skundžiasi sveikatos sutrikimais. Nuo nemalonaus kvapo dažnam skauda galvą, pykina, sutrinka miegas, o kai kurie kreipiasi ir į medikus. „Sergu migrena, esu labai jautri kvapams, tai sukelia galvos skausmus. Penktadienį 3 nakties atsibudau nuo smarvės. Ryte pradėjo mausti galvą. Šeštadienį jau pradėjau vemti. Naktį kviečiausi greitąją, o sekmadienį su greitąją jau važiavau į ligoninę. Tik ten atstatė mane.

Nebeištvėrę smarvės, klaipėdiečiai patys imasi ieškoti taršos šaltinių. Praėjusią naktį gyventojai susivienijo ir apvažiavo ne vienos įmonės teritoriją Dumpiuose, iš kur ir sklido žmones erzinantis dvokas. Klaipėdiečiai rado konkrečią vietą, iš kurios miesto link ir sklido sunkiai pakeliama smarvė.  Pietinėje Klaipėdos dalyje gyvenantys žmonės pasakoja, jog smarvė tokia stipri, kad net naktimis miegoti trukdo.

 Kauno pareigūnai gavo iškvietimą dėl nuolatinių motinos ir dukters konfliktų viename miesto daugiabučių. Avykusiems pareigūnams teko laužtis į butą, iš kurio sklido keiksmai ir grasinimai nužudyti. Konflikuojančios moterys kategoriškai atsisakė atidaryti pareigūnams duris. Moterų sulaikymo dramą užfiksavo ir laidos „Farai“ operatorių kameros. Kaimynų teigimu, jau pora metų moterys diena iš dienos kelią triukšmą laiptinėje ir svaidosi šiurpiais grasinimais.