slauga

Kruopšti slaugomo paciento higiena, turtinga bei maistinga mityba ir apsauga nuo pragulų – trys labai svarbūs dalykai, kuriuos reikia žinoti kiekvienam, atliekančiam šią svarbią misiją. Pakalbėkime apie tai plačiau. Slaugomo paciento higiena turi būti ypatingai kruopšti Žinotina, kad gulinčio paciento kūno išskiriami skysčiai sudaro puikią terpę daugintis bakterijoms ir formuotis praguloms. Pragulų susiformavimo rizika ypatingai padidėja karštuoju metų laikotarpiu.

Valstybines ligonių kasas atakuoja sukčiaujantys medikai. Reikalauja sumokėti už paslaugas, kurių iš tiesų neatliko. Ypač šiuo metu išpopuliarėjo slauga namuose, už kurią Ligonių kasos pernai medikams paklojo per 30 milijonų eurų, tad dabar jau ir teisėsaugininkai aiškinasi, kokią dalį šių milijonų medikai pasisavino net neiškėlę kojos iš savo kabineto. Medikai iš pacientų ir toliau reikalauja įvairiausių neteisėtų priemokų, sukčiauja ir odontologai.

Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Ligonių kasos primena svarbiausius dalykus apie šią slaugą.

Mylintis sūnėnas Gintautas ryžosi savo namuose slaugyti garbaus amžiaus tetą, tačiau nenujautė, kokie iššūkiai jo laukia. Vyras atsidūrė prie pervargimo ribos ir neturi kada nei dirbti, nei atsikvėpti. Padėti asmeninį gyvenimą aukojančiam vyrui pasiryžo „TV Pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Garbaus amžiaus moteris neturi kitų artimųjų, kurie galėtų ja pasirūpinti – tik mylimą sūnėną. Gintautas pasiryžo slaugyti tetą, tačiau emociškai išseko ir prarado asmeninį gyvenimą.

Laima Baršauskienė jau 25-erius metus dirba slaugytoja, o pastaruosius dešimt jų paskyrė paliatyvių ligonių slaugymui. Sukaupusi didžiulį žinių bagažą, ji turi vos į kelis žodžius telpantį, bet didžiulį svorį nešantį patarimą: „Lėto gyvenimo ir greitos mirties.“ L. Baršauskienės veikla toli gražu apima ne tik pacientų lankymą – ji skaito paskaitas apie mirtį, paliatyviąją pagalbą, slaugą, privačiai konsultuoja šiomis temomis.

Didėjant vyresnių ir pagyvenusių gyventojų skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, Lietuvoje diegiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelis. Įgyvendinant pokyčius siekiama, kad slaugos ir socialinės paslaugos pacientams taptų dar lengviau prieinamos. „Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia.

Didėjant vyresnių ir pagyvenusių gyventojų skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, Lietuvoje diegiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelis. Įgyvendinant pokyčius siekiama, kad slaugos ir socialinės paslaugos pacientams taptų dar lengviau prieinamos. „Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia.

42-ejų Gintarė Brazauskienė iš Kėdainių rajono jau 17 metų slaugo tėtį, tad tik radusi laisvą minutę, ji ieško būdų, kaip išnaudoti savo potencialą ir prisidurti vieną kitą eurą. Artėjant žiemos šventėms, ji imasi daryti kalėdines puokštes ir vainikus, nuo kurių sunku atitraukti akis. Miegėnų kaime įsikūrusi Gintarė – trijų vaikų mama. Dvi dukros jau suaugę ir gyvena užsienyje, jauniausiajam šeimos nariui 11 metų, o jau 17 metų kartu su moterimi gyvena ir jos tėtis.

Lapkričio 10 d. Druskininkuose vyko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuota konferencija „Slaugos pokyčiai. Kur link judame?“, kurioje net tik pristatyti ilgalaikės priežiūros, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose pokyčiai, bet ir diskusijai prie bendro stalo susirinko Kauno regiono savivaldybių, gydymo įstaigų, aukštųjų mokyklų bei studentų atstovai, kurie aptarė būdus, kaip į Kauno regioną pritraukti slaugos specialistus ir studentus.

Milžiniški darbo krūviai, apverktini atlyginimai, patiriamas mobingas, medikų emigracija – slaugytojai metai iš metų vardija šio sektoriaus problemas, tačiau postūmio situacijai keisti nemato. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu tvirtina, kad atlyginimai yra didinami, nors pripažįsta, kad netolygumai išlieka dideli.

Sergant sunkia liga, jai užsitęsus ar esant lėtinei ligai, kai nepakanka sveikatos priežiūros paslaugų namuose, o gydymo ligoninėje nereikia, pacientai gali būti siunčiami gauti ligonių kasų apmokamų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų ligoninėje. Šios paslaugos gali būti teikiamos bet kurioje paciento pasirinktoje gydymo įstaigoje, dėl jų turinčioje sutartį su ligonių kasa.

Leisti ligos išvargintam pacientui gyvenimą užbaigti savo noru pasirenkant eutanaziją ar išlaukti natūralios mirties? Viešojoje erdvėje vėl grįžus prie diskusijų apie eutanaziją ir jos bent dalinio įteisinimo Lietuvoje poreikį bei galimybes, medikų, pacientų atstovų ir politikų nuomonės nevienareikšmės.  Kai kam tai yra pagalba žmogui kančioje, kai kam – žmogžudystė pagal pareikalavimą.

Atsižvelgdama į augantį slaugos poreikį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) stiprina ambulatorinės slaugos paslaugas namuose (ASPN). Jas galės gauti platesnis pacientų ratas, o paslaugas teikiančių specialistų komandas papildys ergoterapeutai.

Lietuvoje augant slaugos paslaugų poreikiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo ilgalaikės priežiūros pertvarką, kurios tikslas gerinti slaugos paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnį prieinamumą. „Siekiant didinti ambulatorinių slaugos namuose paslaugų kokybę ir apimtis, buvo išplėsta slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų komanda – dabar ją sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas. Artimiausiu metu planuojama komandą papildyti ergoterapeutu.

Slaugos specialistų trūkumas bado akis. Vasltybės kontrolė atliko tyrimą ir nustatė, kad slaugytojų Lietuvoje trūksta penkis kartus daugiau nei įsivaizduoja sveikatos apsaugos ministerija. Penkerius metus slaugytoju dirbantis Vytautas Plučas – vienintelis slaugytojas vyras Vilniaus Šeškinės poliklinikoje. Šią profesiją pasirinko norėdamas padėti žmonėms ir nesigaili, nors darbas ir nelengvas. „Būna 20 pacientų, kitą kartą 40 būna pacientų ir visus turi priimti.

Lietuvoje augant slaugos paslaugų poreikiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo ilgalaikės priežiūros pertvarką, kurios tikslas gerinti slaugos paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnį prieinamumą. „Siekiant didinti ambulatorinių slaugos namuose paslaugų kokybę ir apimtis, buvo išplėsta slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų komanda – dabar ją sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas. Artimiausiu metu planuojama komandą papildyti ergoterapeutu.

Šios savaitės pradžioje mirė garsus profesionalus vokiečių boksininkas Rene Welleris (69). Teigiama, kad ilgus metus vyras kovojo su progresuojančia demencija. Visą šį laiką nuo jo nesitraukė žmona Maria, kuri slaugė sunkiai sergantį vyrą.  Manoma, kad demencija boksininkui Rene Welleriui buvo daugelio smūgių į galvą, patirtų kovų metu, pasekmė.

Didelių slaugos poreikių turintiems asmenims paslaugų skaičių planuojama didinti iki trijų per parą, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak SAM, bendras paslaugų skaičius didinamas nuo 260 iki 356 per metus. „Anksčiau komandos nariai galėdavo suteikti iki dviejų paslaugų per parą. Tarkime, ryte ir vakare, bet mes matome, kad yra žymiai didesnis poreikis“, – penktadienį BNS sakė SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Marius Čiurlionis.

Visuomenė senėja, ligos užklumpa vis jaunesnius žmones ir tampa sunkesnės – šios ir kitos priežastys lemia, kad vis daugiau žmonių susiduria su sunkumais užtikrinant savo kasdienius poreikius bei dalyvaujant visuomeniniame gyvenime. Ilgiau išlikti savarankiškiems ir aktyviems padės ilgalaikės priežiūros paslaugos, kurios sujungs socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas.

Jau ir patys medikai neslepia – situacija dėl milžiniško slaugytojų trūkumo sveikatos sektoriuje darosi sudėtinga. Dėl to net tenka atšaukti operacijas, auga darbo krūvis, didėja įtampa tarp medikų ir pacientų. Įspėjama, kad viso to kaina gali būti labai skaudi – kentės tiek pacientų priežiūros kokybė, tiek patys medikai. „Gydytojo paskirtas gydymas nevyksta taip sklandžiai, jei nėra, kas pacientą prižiūri, moko, padeda.

Gyventojai jau kurį laiką su nerimu stebi situaciją slaugos ligoninėse, kur nuosekliai mažėja lovų. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naują paslaugą – slaugą į namus, artimieji nuogąstauja, kad visi priežiūros rūpesčiai gali gulti ant jų pečių. Opozicija kritikuoja, kad sistema sklandžiai negalės veikti vien dėl jau dabar akis badančio slaugytojų stygiaus. Valdantieji gi atkerta, kad tai – ir pačių savivaldybių atsakomybė.

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene penktadienį aplankė palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisą Vilniuje ir padėkojo nepagydomus žmones slaugantiems jo darbuotojams.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojama Ilgalaikės priežiūros reforma jau dabar kelia aistras. Gyventojai nuogąstauja, kad mažinant stacionarinės slaugos apimtis rūpestis dėl slaugomų žmonių nuguls ant artimųjų pečių. Ministerija gi akcentuoja kokybę ir siūlo pažiūrėti realybei į akis – 20–30 proc. gulinčiųjų slaugos ligoninėse pakaktų paslaugų namuose.

„Žemėj gyvena žmogus, kuris amžinai Jums dėkingas. Ačiū visam kolektyvui (ypač toms mane maudžiusioms specialistėms)“, – tai ištrauka iš laiško, kurį LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos I, II III palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių vadovei dr. Linai Urbietei neseniai atsiuntė renginių vedėjas Edvinas Vadoklis. Visą Lietuvą sujaudino jo dramatiška istorija, kurios vienas etapas vyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Slaugos klinikoje.

Nuo šiol asmens sveikatos priežiūros paslaugos namuose teikiamos kasdien – nuo 8 val. iki 20 val. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatoma, kad slaugos paslaugų teikimas pacientų namuose turi būti užtikrinamas vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Taip pat greitu metu pas pacientus vykstančias komandas papildys dar vienas specialistas – ergoterapeutas. Šiais pokyčiais siekiama užtikrinti pacientams kuo visapusiškesnę pagalbą ir galimybę ją gauti, kai to labiausiai reikia.

Vienoje JAV Ilinojaus ligoninėje darbuojasi dvi ypatingos slaugės – jos robotės. Šios pagalbininkės medikams padeda susitvarkyti su visomis techninėmis užduotimis – pavyzdžiui, pristato medikamentus. Ligoninės darbuotojai jau skaičiuoja, kad per pusę metų, kol šios robotės sukiojasi gydymo įstaigoje, medikai su pacientais galėjo praleisti net 3000 valandų ilgiau. Koridoriais riedanti robotė vardu „Moxi“. Ji yra viena iš dviejų robočių Ilinojaus ligoninėje Jungtinėse Valstijose.

Pasikeitus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimo tvarkai, keitėsi ligonių patekimo į tokias ligonines tvarka. Įsigaliojo naujas įstatymo aprašas – gerokai sutrumpintas sąrašas ligų, dėl kurių galima gauti stacionarinę slaugą. Panevėžio rajone yra dvi palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės – Naujamiestyje ir Ramygaloje.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, nuo spalio mėnesio keičiasi palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos reikalavimai. Tai leis užtikrinti geresnę stacionarinės slaugos kokybę. Pagal naująją tvarką, nepriklausomai nuo to, kokia liga serga pacientai, jiems bus teikiama palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga, jeigu jie negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų priežiūra.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kone 50 tūkst. gyventojų serga demencija. Šios ligos diagnozė – sukrečianti patirtis visai šeimai, tačiau su tuo susidūrusieji konstatuoja, kad šiandien tokie žmonės neretai paliekami vieni su liga. Demencija dažnai ne tik kad ilgai nenustatoma, bet ir jau išgirdę diagnozę artimieji tiesiog nežino, ko imtis.  Susidūrusieji su šia liga pasakoja, kad tuo metu susipina daugybė jausmų – sumišimas, baimė, nežinomybė, ką daryti toliau.

Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorei Violetai Grigienei trečiadienį pareikšti įtarimai dėl paimto kyšio, ji nušalinta nuo pareigų.

Kai vilnietės Editos mama susirgo Alzheimerio liga, šeima kurį laiką vertėsi gavusi socialinių darbuotojų padėjėjų paslaugas namuose kelis kartus per savaitę. Tai buvo šis tas, bet situacijai vis blogėjant tapo akivaizdu – reikia apgyvendinti mamą globos namuose, kur ji galėtų gauti ir medicinines, ir socialines paslaugas. Taip prasidėjo epopėja, kuri truko daugiau nei 6 mėnesius ir kainavo nemažai nervų.

Didėjant asmens slaugos paslaugų namuose (ASPN) poreikiui, siekiama, kad kuo daugiau žmonių gautų šias reikalingas paslaugas. Šiuo tikslu paprastinama jų skyrimo procedūra –  bus pasitelkiamas specialus klausimynas. Jo taikymo praktikoje kylančius klausimus paslaugą teikiantys specialistai pakviesti aptarti rugpjūčio 3 dieną nuotolinio susitikimo metu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad atnaujinus ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo tvarką jų bus suteikiama iki pustrečio karto daugiau. Pasak SAM pranešimo, sprendimas skirti slaugos paslaugas namuose nebebus siejamas su gyventojui nustatytu neįgalumu ar specialiaisiais poreikiais, o priklausys nuo individualių jo slaugos poreikių ir objektyvios būklės, ji bus įvertinama pagal specialiai sudarytą klausimyną.

Liepos 1 d. įsigalioja atnaujinta ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) teikimo tvarka, kuri padės greičiau įvertinti pacientų poreikius ir suteikti reikiamas paslaugas laiku. Nuo pacientų poreikių priklausys ir kompensuojamų paslaugų skaičius, sudėtingais atvejais jos galės būti  teikiamos iki penkių kartų per savaitę, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime žiniasklaida.

Žmonės, namuose slaugantys ar prižiūrintys vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl psichikos ar elgesio sutrikimų, ir šiam sukakus 18 metų, 36 mėnesiams galės gauti neįgaliojo aprūpintojo statusą, – Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus teisės aktų pakeitimus, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

„Sovietmečiu buvo įprasta, kad slaugytojos tiesiog vykdo iš gydytojo gautus nurodymus. Netgi tuomet, kai pacientas paklausdavo – „sesute, ką jus man leidžiate?“, dažniausiai pasigirsdavo atsakymas – „klauskite gydytojo“. Kitaip tariant, net ir žinodama, slaugytoja neturėjo teisės atsakyti pacientui.

Dvi rūpestingos dukros šaukiasi pagalbos – esą jų motina laiko jas savo priešėmis. Demencija serganti senolė reikalauja daug rūpesčio ir priežiūros, tad moterys nepaliaujamai aukoja save ir vargsta tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai.

Orus sunkia liga sergančiojo išėjimas ir jo kokybiška slauga – vis dar itin opi ir gausybe skaudulių apimta tema Lietuvoje. Nors dauguma apklaustųjų mirties sako norintys sulaukti namie, slaugyti ligonį apsiėmę patys artimieji susiduria su daugybe iššūkių. Be kita ko, gyventojų netenkina slaugos paslaugų kokybė, prieinamumu, pokyčiams brautis į priekį sunkina ir pačių medikų požiūris į beviltiško paciento priežiūrą.

Skambinama pavojaus varpais – slaugytojų trūkumas šalyje darosi kritinis, galintis privesti ir prie nepataisomų medikų klaidų. Maži atlyginimai, neadekvatus krūvis, ilgos darbo valandos, sveikatą žalojančios darbo sąlygos – tik dalis problemų, kurios slaugytojus vis dažniau veja į užsienį arba pagreitina sprendimą išeiti užtarnauto poilsio.

„Pampersinių“ pacientų bumas“ – taip medikai apibūdina įtemptą situaciją dėl slaugomų bei artimųjų pamirštų pacientų. Pandemija išryškino opią ligoninių bėdą – artimieji kratosi aktyvaus gydymo nereikalaujančių senolių slaugos ir rūpinimąsi jais perkelia ant medikų pečių. Dėl perpildytų gydymo įstaigų kenčia kiti ligoniai, kurie negali laiku sulaukti aktyvaus gydymo.

Kaimynai teigė, kad savo motinos – ligotos senjorės – neprižiūri jos dukra. Negana to, ji ant mamos šaukia ir ją engia, todėl kaimynai kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Kaimynai pasakojo, kad nuolat girdi keiksmus ir riksmus ant senos moters. „Ten pastoviai atvažiuodavo vienas pilietis ir išgertuves darydavo, o dukra irgi prisigerdavo ir ten nėra tvarkos.

Kurdami šeimą tikimės būti laimingi ir sveiki, todėl kartais vienas kitam priesaikos žodžių „mylėti džiaugsme ir varge“ nesureikšminame. Eugenijos vyrui po 30 metų santuokos buvo diagnozuota Parkinsono liga, tačiau moteris jo nepaliko ir įkūnijo vestuvių priesaikos žodžius.  TV3 laidoje „TV Pagalba“ Eugenija pasakojo, kad su savo vyru susipažino labai netikėtai, tačiau ją sužavėjo jo gebėjimas kalbėtis. Po pusės metų Eugenija pasijuto įsimylėjusi.

Kiek anksčiau Seime nuskambėjo siūlymas suteikti vyresnius tėvus slaugantiems darbuotojams papildomą laisvadienį – slaugadienius. Dirbantys ir tuo pačiu senyvo amžiaus tėvais besirūpinantys žmonės sako, kad tokia pagalba jiems būtų labai naudinga, mat ir taip tenka derinti ir prašyti darbdavių laisvų valandų dienoje tėvų priežiūrai: vežant į gydymo įstaigas ar tvarkantis dokumentus.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, sergantiems COVID-19 ir besigydantiems namuose yra nustatytos pareigos bei būtinosios saviizoliacijos sąlygos. Tačiau asmenims, kurie slaugo sergantį ir kartu gyvenantį asmenį, dažnai kyla klausimų, kaip tai daryti teisingai.

Rytų Bulgarijoje pirmadienį vienuose slaugos namuose kilus gaisrui žuvo devyni pagyvenę žmonės, pranešė pareigūnai. Gaisras įsiplieskė apie 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Rojako kaime esančiame sename mokyklos pastate, paverstame senjorų namais, visuomeninei televizijai BNT sakė ugniagesių skyriaus viršininkas Tihomiras Totevas. „Deja, žuvo devyni žmonės iš 58, gaisro metu buvusių namuose“, – sakė jis.

To nėra buvę. Panevėžio rajono palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – apstu laisvų vietų. Iki pandemijos norint į jas patekti, ypač prieš šaltąjį sezoną, tekdavę laukti mėnesius eilėje. O štai Panevėžio mieste tokia pat įstaiga perpildyta. Specialistai mano, kad tokią situaciją galėjo lemti ne tik pandemija, bet ir galimybė žmogui laisvai rinktis šias paslaugas teikiančias įstaigas. 83-ejų Nijolė ne pirmą rudenį pasitinka Ramygalos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.

Esama tvarka neužtikrina, kad senyvo amžiaus asmenys, turintys slaugos ir socialinių paslaugų poreikių, kuo ilgiau savarankiškai gyventų namuose, teigia Valstybės kontrolė.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) – nekasdienis sujudimas. Į atsiskaitymą kontaktiniu būdu atvykę slaugos studentai sunerimo, kad šitaip gali būti pažeidžiamos karantino sąlygos, tad išsikvietė policiją. Universitetas aiškina, kad atsiskaitymai kontaktiniu būdu būtent šios studijų krypties studentams yra leidžiami. Portalo tv3.lt redakciją pasiekė informacija, kad ketvirtadienį, balandžio 1-ąją į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) vyko policija.