skulptūros

Lietuvoje gimusi ir pasaulyje plačiai nuskambėjusi skirtingas valstybes sujungiančių Portalų skulptūrų tinklas įgyja kelis metus planuotą formą. Vilniuje, šalia geležinkelio stoties esantis Portalas nuo šiol nukels ne tik į Liubliną, bet ir į Dubliną bei Niujorką. Šių miestų viešosiose erdvėse esantys Portalai trečiadienį pirmą kartą sujungti į bendrą tinklą, kurį projekto sumanytojas investuotojas ir menininkas Benediktas Gylys planuoja toliau plėsti į kitas pasaulio šalis.

Klaipėdos skulptūrų parkas po rekonstrukcijos, kainavusios apie keturis milijonus eurų, bus atvertas liepos pradžioje, šią savaitę apžiūrint parką trūkumų atliekant darbus neužfiksuota, pranešė Klaipėdos savivaldybė.  „Trūkumų šiandien nematau. Priešingai, džiaugiuosi“, – sakė šią savaite parke apsilankęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Pasak savivaldybės, atverti parką visuomenei planuojama liepos 1 dieną. Parkas visuomenei uždarytas nuo pernai pavasario, daugiau kaip metus.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė šešias sovietų karius vaizduojančias stelas perduoti Grūto parkui – skulptūras nuo šiol bus galima rasti vieninteliame sovietinio laikotarpio paminklų eksponavimo centre netoli Druskininkų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Su VšĮ „Hesonos klubas“ bus sudaryta patikėjimo sutartis, pagal kurią parkas galės eksponuoti skulptūras mažiausiai 20 metų. Nuosavybės teise stelos ir toliau priklausys sostinės savivaldybei.

Žemaitijoje vandalai ėmė plėšti pakelės koplytėles. Vieną jų apvogė net du kartus ir bandydami pasišaipyti ar sumėtyti pėdas vietoj senovinių šventųjų skulptūrų padėjo kinišką religinį šlamštą. Vietoj šimtmetį skaičiuojančios medinės Marijos skulptūros į atvykusius policininkus žvelgė porą eurų prekybos centruose kainuojantis kiniškas angelas aplūžusiais sparnais. Jedžiotų kaime šalia Skuodo gyvenanti Aldona rodo vagystės vietą.

Juodkrantėje, Raganų kalne, sekmadienį rastos galbūt kirviu apgadintos skulptūros. Kaip skelbia Klaipėdos apskrities policija, sekmadienį, apie 15.42 val., gautas pranešimas, kad Neringoje, Juodkrantėje, ant Raganų kalno, vyras kirviu kapoja skulptūras.  Į įvykio vietą atvykę pareigūnai rado dvi galimai kirviu apgadintas skulptūras. Įtariamasis nustatomas, surinkta medžiaga dėl svetimo turto sugadinimo. Neringosmuziejai.

Žymus Jakutijos skulptorius Michailas Boposovas pastaruosius 10 metų sėkmingai lipdo skulptūras iš mėšlo. Neseniai jis sukūrė 2 metrų aukščio kitų metų simbolio – kiškio – monumentą ir skundėsi kiek šiltesniais negu įprasta orais. Rusijos naujienų portaluose cituojamas skulptūros autorius pasakojo, kad zuikio skulptūros darbus pradėjo 2022-ųjų lapkritį, o kartu su juo dirbo ir broliai. Kartu jiems pavyko sukurti netgi judančią figūrą. „Tai 12-as metų simbolis, kurį aš sukūriau iš mėšlo.

Vilniuje, Antakalnio kapinėse, nukeltos čia buvusios skulptūros sovietų kariams, penktadienį informavo sostinės savivaldybė. „Nors rangovas „Vilniaus BDT“ planavo, jog stelų nukėlimo ir išvežimo darbai užtruks iki pirmadienio, juos įvykdyti pavyko kur kas greičiau ir jau vakar po pietų visos stelos buvo išvežtos į „Grindos“ teritoriją“, – BNS atsiųstame komentare teigia Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius trečiadienį pranešė, kad savivaldybė pradėjo sovietinių Antakalnio skulptūrų nukėlimo darbus, jie gali užtrukti iki trijų savaičių. „Antakalnio kapinių stelos negrius taip išraiškingai kaip neseniai didžiausias Rygos sovietinis paminklas. Kaip ir suplanuota, stelos bus nukeliamos tvarkingai, atskirais segmentais, ir tas gali užtrukti iki trijų savaičių“, – BNS sakė meras.

Žaliojo tilto skulptūros jau seniai nebuvo atnaujintos. Šiuo metu jį puošia Audriaus Ambraso meninė instaliacija – „Žaliojo tilto ženklai”. Menininkai siūlo ją keisti kačiukais, skelbia naujienų portalas „Made In Vilnius“. „Ernestas Parulskis ir Liudas Parulskis žino, kaip rasti kelią į šiuolaikinio lietuvio širdį: ir kačiukai, ir Egiptas – visiems pažįstama ir miela.

Vilniaus savivaldybė sovietines Antakalnio kapinių skulptūras planuoja nukelti kitą savaitę, kai darbus galės pradėti samdytas tiekėjas, sako meras Remigijus Šimašius. Kiek anksčiau antradienį jis teigė, kad darbus tikimasi pradėti dar šią savaitę, tačiau savivaldybės įmonės „Grinda“ samdyta bendrovė „Vilniaus BDT“ nurodė galinti darbus pradėti kiek vėliau. „Grinda“ patikslino, kad pasamdytas tiekėjas darbus gali pradėti nuo kitos savaitės trečiadienio.

Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai aptiko parduodamas dvi beveik prieš pusę amžiaus pagrobtas kultūros vertybes. Departamentui kartu su ekspertais patikrinus ir įvertinus turimus duomenis, nustatyta, kad bandyta parduoti 1977 metais iš Kretingos rajone, Kumpikų kaime, medinės koplytėlės pavogtas Marijos Sopulingosios ir angelo skulptūras.

Nesutapus Ukmergės rajono savivaldybės sudarytos grupės išvadoms, taryba spręs, iškelti ar palikti Ukmergėje stovinčias Sovietų Sąjungos kario ir „Vėliavnešių“ skulptūras. Tarybai teikiamame projekte dėl skulptūros „Vėliavnešiai“ sudaryta darbo grupė pasiūlė organizuoti menininkų, architektų idėjų konkursą naujam skulptūros įprasminimui, taip aktualizuojant meninę skulptūros vertę ir eliminuojant sovietmečio ideologijos prasmę.

Trečiadienį Vilniaus Antakalnio kapinėse išniekintos skulptūros sovietų kariams. Ant jų parašytas žodis „Pedikai“. Trečiadienį šį užrašą planuojama nuvalyti, į įvykio vietą vyksta tarnybos. Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė spręs, ar perimti savo nuosavybėn šešias figūrines stelas, esančias Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapų komplekse Antakalnio kapinėse.

Vilnius atideda sovietinių skulptūrų nukėlimą Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetui pranešus apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones Antakalnio kapinėse esantiems paminklams. Kaip antradienį BNS informavo Teisingumo ministerija, tokio rašto ji sulaukė po to, kai į komitetą kreipėsi save „etniniais rusais“ pavadinę asmenys: su Baltarusijos valdžia susitikti šių metų pradžioje važiavęs Kazimieras Juraitis, taip pat Dmitrijus Glazkovas, Tatjana Brandt ir Anastasija Brandt.

Kultūros paveldo departamento (KPD) penktoji vertinimo taryba pirmadienį patvirtino, kad sovietų karių skulptūros Antakalnio kapinėse nėra vertingoji savybė.

Pastaruoju metu įvairiose savivaldybėse nukelti paminklai sovietų kariams turėtų būti perduoti sovietinių skulptūrų muziejui „Grūto parkas“. Tokią rekomendaciją savivaldybėms pateikė Kultūros paveldo departamentas (KPD), apie ją trečiadienį pranešė Kultūros ministerija.

Egipto Gizos piramidės – iki šių laikų išlikęs senojo pasaulio stebuklas. Didingų statinių fone smalsuolių akis traukė neįprasta, senovės pasaulį su ateitimi sujungianti skulptūra. Neįprasta tuo, kad ją sukūrė ne žmogus, o humanoidė – pirma pasaulyje dirbtinį intelektą turinti menininkė Ai-Da. Egipto Gizos piramidžių fone, 2,5 metro ilgio metalo ir stiklo sarkofage, randuota molinė gulinčios moters futuristinė skulptūra. Jos kojos ir rankos – metalinės.

Vilniuje – ažiotažas. Ant Žaliojo tilto, sovietinių statulų vietoje, išdygo naujos instaliacijos. Savivaldybės valdžiai palaiminus, ant tilto jau stovi aprūdiję metaliniai karkasai už beveik 20 tūkst. eurų. Vilniečiai tik skėsčioja rankomis, kam tokiems kūriniams reikėjo leisti mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau kūrinio autorius ir valdininkai atkerta, kad reikėjo užpildyti tuščias erdves, ir teisinasi, esą porą dešimčių tūkstančių eurų kainavo medžiagos ir atlygis darbininkams.

Kauno marių užlietų kaimų istorijos atgimsta skulptūrose. Ši vietovė dar vadinama lietuviškąja Atlantida, mat dėl statomos hidroelektrinės po vandeniu buvo palaidoti dešimtys kaimų, ir beveik 700 sodybų. Šioje vietoje dabar kuriamas unikalus parkas, kuriame lankytojų laukia staigmenos. Didžiulis kranas pakelia prie akmens pritvirtintą medinę skulptūrą ir obelis su po ja knygą skaitančia mergaite įkurdinama Kauno mariose, šalia įsibrenda ir muzikantas su armonika.

Nacionalinis muziejus Vilniaus miesto savivaldybės perduodamas Žaliojo tilto skulptūras ketina eksponuoti neseniai atvertame padalinyje Vilniuje – buvusioje areštinėje. „Manome, kad šios skulptūros reikšmingai papildytų muziejaus fondus. Esame perėmę buvusį areštinės pastatą ir ateityje svarstome rengti parodas apie sovietinį laikotarpį, kur šios skulptūros tikrai pasitarnautų kaip eksponatai“, – sakoma muziejaus atsakyme BNS.

Iki Joninių likus kiek mažiau nei mėnesiui, šalia Šiaulių, Žaliūkių malūnininko sodyboje, kyla kone rekordinė – net šešių metrų aukščio gėlių ir žalumynų deivės Rasos skulptūra. Ir ne bet kokia, o kurta iš nendrių. Skulptūros autoriai sako skirtingai nei šiaudinė, ši deivė Joninių naktį nesuliepsnos, bet pagautą nuostabos paliks ne vieną.  Pundelį prie pundelio, detalę prie detalės jau daugiau nei dešimt dienų deda menininkai Arūnas ir Reda Uogintai.

Vis labiau laisvėjant karantinui žmonės pasiilgę ieško įvairiausių pramogų. Štai Pakruojo dvare daugiau nei prieš keturis mėnesius pastatytas ir tarsi karantine įkalintas šviesos skulptūras pagaliau gali apžiūrėti visi norintys. Dažnam lankytojui tai pirma išvyka šiemet į bet kokį renginį, tad ir emocijos pačios geriausios. „Pirmi įspūdžiai, tai Kalėdos atėjo.

Gausus sniegas vienus lietuvius nudžiugino, o kitiems atnešė dar ir įkvėpimo. Sniego gausa besidžiaugiantys lietuvaičiai savo kiemuose ėmė lipdyti tikrus meno kūrinius. Biržuose gyvenantis Vaidas su sūnumis Matu (16) ir Gvidu (20) savo kieme įkūrė tikrų tikriausią žiemos skulptūrų parką. Jų kieme „apsigyveno“ meška, ryklys, įspūdingas aštuonkojis ir kiti. Vien tik aštuonkojo statyba šeimai užtruko 8 valandas, o kitoms skulptūroms prireikė dar 12-os valandų.

Kalnai sniego – vargas kelininkams ir kiemsargiams, o štai vaikams – smagiausia karantino pramoga. Vieni lipdo sniego senius, besimaudančius džiakuzi, kiti, tėvų padedami, lipdo senius kelių metro aukščio, ar kuria sniego bunkerius, čiuožyklas. Netoli Vilniaus esančiuose Zujūnuose puikuojasi milžiniškas sniego senis. Sniego milžinas džiugina ir pro šalį pravažiuojančius, ir praeinančius.

Kinijos Harbino mieste šimtai darbininkų dieną naktį pluša statydami tikrą ledo miestą su ledo pilimis, šventyklomis, tiltais ir skulptūromis. O ledas spindinčiam miestui gabenamas tiesiai iš netoliese esančios upės. Vienas po kito nuo storo upės ledo sluoksnio atskyla sunkūs ledo luitai. Su specialiais ledo laužtuvais ir kabliais kinų darbininkai pluša ant tvirtai užšalusios kilometro pločio Songhuadziango upės, prie Harbino miesto. „Ateiname čia 6 val. ryte. Kasdien iškasame apie 10 tūkst.

Kauno rajone, Laimos ir Algirdo Ratkelių kieme, auga tigras, žirafa ir net dramblys. Paklausite, kaip tai įmanoma? Tokią galimybę jiems suteikia topiarai – figūrinis augalų formavimas. Sutuoktiniai šia veikla susidomėjo prieš daugiau nei dešimtmetį ir šiandien gali pasigirti unikaliu sodu. Laima pasakoja, kad visada mėgo gėles, kaip ir daugelis žmonių vis pasisukiodavo sode, tačiau 2008 metais netikėtai internete pamatė skulptūrų iš augalų nuotraukas ir jomis be galo susižavėjo.

Kuršių nerijoje stūgstančiame turistų ypač pamėgtame Raganų kalne sujudimas. Tiesa, ne pragaro būtybės čia kelia puotą, o darbuojasi skulptoriai, čia stovinčių eksponatų autoriai. Gamta mediniams velniams ir raganoms negailestinga – jie pūva ir aižėja. Tad tautodailininkai stengiasi, jog jau 40 metų žmonėms čia liežuvius rodančios būtybės savo išdaigas tęstų ir ateityje. Skulptorius Jonas užsikuria benzininį pjūklą ir žengia medinės pabaisos link.

Pastaruoju metu Lietuvoje smėlis įplieskė karštas diskusijas, tačiau šįkart ne apie smėlį Lukiškių aikštėje, bet Latvijoje, Jelgavoje. Čia vyksta 14-tus metus organizuojamas smėlio skulptūrų festivalis. Jame – ir dvi lietuvių menininkų smėlio skulptūros. Jelgavos skulptūrų festivalis šiemet dėl viruso kiek mažesnis, jame lankytojų kiek mažiau nei ankstesniais metais.

Metas susipažinti su kalbančiomis skulptūromis. Šiemet sostinės gyventojai ir svečiai galės prakalbinti dar tris miesto simbolius, o bene kontraversiškiausias jų – Neries krantinėje jau daugiau nei dešimtmetį skaičiuojantis vamzdis – vienų mėgstamas, kitų tiesiog nekenčiamas. Ką jis turi pasakyti žmonėms, netrukus išgirsite. „Laba diena, sveiki. Jus minutėlę norėtų sutrukdyti siena“, – štai taip nuo šiol su visais norinčiais pasiklausyti sveikinsis Literatų gatvės siena.

Beveik kas ketvirtas žmogus pasaulyje susiduria su padidėjusiu kraujo spaudimu. Tarptautinė hipertenzijos asociacija gegužę visame pasaulyje siekia atkreipti ypatingą dėmesį į šią pavojų gyvybei keliančią ligą. Lietuva tam pasitelkia istorinę atmintį liudijančias skulptūras ir jų pavyzdžiu kviečia pasimatuoti kraujospūdį. Dar kovo mėnesį sostinės ir kitų miestų skulptūros ėmė saugotis dėvėdamos kaukes.

Gausybę įvairiausių superherojų šį savaitgalį buvo galima pamatyti visiškai šalia Lietuvos – Latvijoje, Jelgavos ledo skulptūrų festivalyje. Festivalio organizatorius nudžiugino nedidelis šaltukas prieš pat renginį, tačiau savaitgalį atšilo ir įspūdingo grožio skulptūros tirpo tiesiog akyse. Brolių Kokorinų iš Rusijos skulptūra, pelniusi pirmąją vietą Jelgavos skulptūrų festivalyje. Ji vadinasi „Ateities herojai.

Iš vienos galerijos Stokholme ketvirtadienį auštant buvo pavogta 10 siurrealisto menininko Salvadoro Dali skulptūrų, naujienų agentūrai AFP pranešė galerijos savininkas. Anot liudininkų, vagys išdaužė prabangiame Estermalmo rajone įsikūrusios galerijos „Couleur“ stiklines duris ir išnešė skulptūras, o paskui paspruko iš įvykio vietos automobiliu. Kiekviena iš skulptūrų kainuoja maždaug 20–50 tūkst. eurų.

Sovietinės skulptūros nuo Vilniaus Žaliojo tilto nuimtos dar 2015-ųjų liepą, tačiau tai nebuvo vienintelis sovietmetį menantis kūrinys sostinėje – analogiškas skulptūras vis dar galima išvysti Vilniaus oro uosto pastato fasade. Pats oro uostas skulptūrų likimu rūpintis negali, o Kultūros paveldo departamentas jas laiko kultūros paveldu. Akylesni vilniečiai ir sostinės svečiai gali pastebėti, kad sovietinės skulptūros įmontuotos tiesiai virš įėjimo į Vilniaus oro uostą.

Nuo pirmadienio ant sostinės Žaliojo tilto bus galima išvysti meninę instaliaciją – „Megarealybės gerumo aktyvatorius“. Keturios vėjarodės – drąsa, teisybė, ryžtas, sąžinė – ant tilto bus demonstruojamos iki rudens, o rugsėjį jas keis kito menininko laikinoji instaliacija. Menininkas S. Paukštys sakė siekiantis atkreipti visuomenės dėmesį į svarbiausias visuomenės vertybes – drąsą, teisybę, ryžtą, sąžinę ir ragina aktyviau reaguoti į aplinką, puoselėti jas.

Juodkrantė puošiasi įspūdingomis smėlio skulptūromis. Penki menininkai iš Lietuvos ir užsienio kuria kuršių sakmių motyvais. Netrukus išvysite, kai mūsiškes legendas supranta kitų kultūrų žmonės.  Juodkrantėje pluša smėlio skulptoriai. Paskutinė diena ir netrukus visu gražumu atsivers penkios kuršių sakmes sekančios skulptūros. Darbuojasi du lietuviai ir norvegė, danas bei graikas.

Ar teko matyti varlę, kurios akis ar lūpas galima apžiūrėti tik užsilipus kopėčiomis? O skiauterėtąjį tritoną, kurio nugara gali atlaikyti ne vieną vaiką? O kur dar dešimt kartų didesni, nei esame įpratę matyti, šikšnosparniai. Gamtininkai ir menininkai bando įrodyti, kad tokių gyvių esama. Ir atšliaužė bei atšokavo jie į Verkių parką. Maždaug pusę tonos sveriantis skiauterėtasis tritonas keliauja į Verkių parko teritoriją.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) prašo Vilniaus savivaldybės nukelti Antakalnio kapinėse prieš kelerius metus pastatytus du antkapius sovietų bei carinės Rusijos kariams. Pasak departamento direktorės Dianos Varnaitės, kyla abejonių dėl teisingo palaikų identifikavimo. Viename iš kapų, kaip teigia užrašai, palaidoti 1915-aisiais žuvę keturi nežinomi carinės Rusijos kariai, kitame – šeši sovietų kariuomenės kariai su pavardėmis ir dar vienas nežinomas karys.

Palangos širdyje, J. Basanavičiaus gatvėje, šią vasarą duris atvėrusi įspūdinga smėlio skulptūrų paroda poilsiautojus vilioja savo unikalumu. Skulptorių – lietuvio Andriaus Petkaus ir italo Leonardo Ugolini – pastangos, panašu, nenuėjo veltui. Smalsūs lankytojai gali apžiūrėti puikiai visiems žinomus Holivudo filmų personažus iš itin arti. Tiesa, jie šiek tiek kitokie, nes juk padaryti iš smėlio.

Vilniaus vadovai sako neskubėsiantys priimti sprendimų, ar eksponuoti, ar atsikratyti sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų. „Daug kas priklauso nuo kultūros ministro, tiesą sakant, yra dar daug teisinių, nuosavybės dalykų, bet sprendimas bus priimtas tikrai“, – žurnalistams penktadienį teigė meras. Pasak jo, skulptūros kurį laiką dar pabus savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba antradienį pasiūlė panaikinti Žaliojo tilto skulptūrų teisinę apsaugą. „Taryba nubalsavo vienbalsiai, kad būtų panaikinta teisinė apsauga Žaliajam tiltui su skulptūromis“, - BNS sakė Kultūros paveldo departamento atstovė spaudai Rūta Evelina Šutinytė. Taryba taip pat rekomendavo, kad dar pernai vasarą nuo tilto nukeltos skulptūros būtų saugomos muziejuje.

Paveldosaugininkai atnaujina svarstymus, ar verta palikti teisinę apsaugą Vilniaus Žaliojo tilto skulptūroms. Jos nuo tilto nukeltos pernai vasarą ir šiuo metu saugomos savivaldybės įmonės aikštelėje. Šis klausimas įtrauktas į pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos antradienio darbotvarkę, pranešė Kultūros paveldo departamentas.

Paveldosaugininkai ketina vėl pradėti svarstymus, ar verta palikti teisinę apsaugą Vilniaus Žaliojo tilto skulptūroms. Jos nuo tilto nukeltos pernai vasarą ir šiuo metu saugomos savivaldybės įmonės aikštelėje. Kultūros paveldo departamentas skelbia, kad šis klausimas įtrauktas į pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos darbotvarkę antradienį.

Ką jūsų vaikai konstruoja iš LEGO kaladėlių? Tikriausiai miestus, robotus ir mašinėles. O štai už Atlanto atidaryta Lego kūrinių paroda, kurioje standartinių lego kūrinių tikrai nepamatysi. Ten galina išvysti ir garsiausias visų laikų skulptūras, ir net milžiniškus dinozaurų skeletus – ir visa tai – iš lego kaladėlių.

Vos spėjo nuo Žaliojo Vilniaus tilto iškeliauti skulptūros, intelektualai jau renka parašus, kad memorialinė lenta kapitonui Jonui Noreikai – generolui Vėtrai butų nuimta nuo Mokslų Akademijos  bibliotekos sienos. Ir šiuokart vienos pusės, kad būtinai lentą reikia nuimti, nėra. Vėtrą gina laisvės kovų dalyviai, ir turi savų argumentų. Generolas Vėtra buvo žymus partizanų vadas. Jį sušaudė sovietai 1947 m. MGB būstinėje ir užkasė Tuskulėnų parke.

 Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas nepritaria idėjai keisti nuimtas Žaliojo tilto skulptūras į Lietuvos vertybes Rusijoje. Kaip rašo agentūra „Ria Novosti“, ambasadorius tokį Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pasiūlymą pavadino „absurdiška idėja“, kadangi skulptūros yra „neatskiriama Lietuvos kultūros ir istorijos dalis“. „Jos (skulptūros) sukurtos būtent Lietuvoje, jos autoriai yra žymūs lietuvių skulptoriai.

„O man visai patiko tos skulptūros .., - savo naują įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo Monika Šalčiūtė. - Man jos primena savaitgalio rytus, kai pro jas eidavau į muzikos mokyklą. Mano tokie atsiminimai“. Pasak interneto ir televizijos žvaigždės, kiekvienas matome tai, ką norime matyti. „Norime - matome skausmą, norime - matome gražius dalykus. Skausmas ir jausmai niekur nedings, dingus daiktams ir apčiuopiamiems dalykams, - rašė M. Šalčiūtė.

 Sudaryta nauja Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kurioje neliko nė vieno eksperto, anksčiau pasisakiusio prieš sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų išbraukimą iš vertybių registro. Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovės Dianos Varnaitės patvirtintoje Pirmojoje Nekilnojamojo kultūros paveldo taryboje dirbs du ekspertai ir aštuoni tarybos nariai, tarp kurių bus vienintelis ankstesnės tarybos narys - buvęs jos pirmininkas Romas Pakalnis.

Išrinktasis meras Remigijus Šimašius žada stabdyti kadenciją baigiančios Vilniaus valdžios sprendimą dėl sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų rekonstrukcijos. R.Šimašius teigė, kad jį nustebino paskelbtos sąlygos skulptūrų rekonstrukcijai. „Savivaldybės paskelbtas konkursas yra labai keistas - kodėl yra tokia skuba, keturi mėnesiai vienai skulptūrai, kodėl reikia po vieną skulptūrą nuiiminėti? Aš, tiesą sakant, to nesuprantu“, - BNS antradienį sakė R.Šimašius. „Manau, kad ko gero taip, stabdysime.

Paskutiniuoju metu daugiausiai diskusijų sulaukusios sostinės Žaliojo tilto skulptūros „Mokslo jaunimas", „Taikos sargyboje", „Pramonė ir statybos" ir „Žemės ūkis" vėl visuomenės dėmesio centre. 1952 metais pastatyti Žaliojo tilto sovietinio palikimo monumentai kelia įvairiausias emocijas - mažai kas jomis džiaugiasi, dažniau skulptūros erzina ir kelia pyktį. Okupacinio laikotarpio reliktas rėžia akį, be to, metams bėgant, rūdija ir šiuo metu reikalauja restauracijos.