skulptorius

Ignalinos rajono savivaldybėje skaudi netektis – mirė žinomas skulptorius ir tapytojas Jonas Grunda, sukūręs ne vieną įsimintiną skulptūrą. J. Grunda taip pat ketino pastatyti skulptūrą Vytautui Šerėnui atminti. Skaudžią žinią socialiniuose tinkluose pranešė Ignalinos rajono savivaldybė. Mirusį skulptorių primins jo darbai Menininkas buvo žinomas dėl ne vienos savo skulptūros. Savivaldybės darbuotojai prisiminė J. Grundos gyvenimo biografiją ir kūrybos pradžią.

Prancūzijos pietvakariuose šiuo metu po mažu „gimsta“ skulptūra „Kuršis“ arba, kaip ją vadina pats jos autorius Tautvilas Povilionis, „Kuršiukas“. Neseniai Latvijoje Jelgavos smėlio skulptūrų festivalyje laimėjęs 3-ią vietą kaunietis skulptorius Lietuvos menininkų vardą toliau garsina šiuo metu dalyvaudamas Baltijos šalių menininkų simpoziume. Kaunietis skulptorius Tautvilas Povilionis sau iškėlęs yra įveikęs ne vieną iššūkį – kūrė skulptūras iš ledo, smėlio ir akmens.

Gegužės 7 dieną nesulaukęs 87-ojo gimtadienio mirė skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, trečiadienį pranešė Lietuvos dailininkų sąjunga.  „A. V. Ambraziūnas – vienas ryškiausių Lietuvos skulptorių, mūsų tautos pasididžiavimas, ne vienu kūrybiniu sprendimu pralenkęs laikmetį ir savo pavardę įrašęs greta pasaulinio lygio monumentų kūrėjų“, – teigiama pranešime. A. V. Ambraziūnas gimė 1933 metais Valmantiškiuose, Kauno apskrityje.

Talentingiausias Lietuvos ledo skulptorius Mindaugas Tedziagolskis Užgavėnėms skirtą ledo kaukių projektą vadina vienu sunkiausių – išdrožti septynis skaidrius meno kūrinius jam prireikė beveik keturių valandų. „O kol dirbi, ledą tenka laikyti rankose. Pirštai labai greitai sušąla, tad, būtinos dažnos pertraukos“, – sakė ilgametę ledo valdymo patirtį turintis pašnekovas. Anot jo, užsidėjus šiltas pirštines ledo drožinėti neįmanoma – jo nepavyksta nulaikyti.

Eidamas 68 metus, šeštadienio naktį mirė skulptorius Regimantas Midvikis. 1971 metais baigęs skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje, jis dirbo „Dailės“ kombinate Klaipėdoje, dėstė Telšių taikomosios dailės technikume, nuo 1969 metų dalyvavo parodose.

Mirus vienam žinomiausių ir talentingiausių šalies skulptorių, nacionalinės premijos už savo gyvenimo kūrybą laureatui Vladui Vildžiūnui jo atminimui „Info TV“ šį penktadienį 19.15 val. parodys Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus filmą apie šio menininko kūrybą bei gyvenimą iš dokumentinio ciklo „Menininkų portretai“. Per V.Vildžiūno asmenybę ir kūrybą galima būtų atskleisti beveik visą XX amžiaus lietuvių skulptūros istoriją. Pačiam menininkui labai svarbi buvo lietuvių liaudies skulptūra.

Lietuvos dailininkų sąjunga su liūdesiu praneša, kad netekome skulptoriaus Vaclovo KRUTINIO (1948 09 27–2013 10 30) Dailininkas gimė 1948 m. Vilniuje. 1973 m. baigė Valstybinį dailės institutą, skulptūros specialybę. Parodose dalyvavo nuo 1974 m., nuo 1978 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Eidamas 81-uosius metus mirė skulptorius, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Vildžiūnas. Vladas Vildžiūnas skulptūras kurti pradėjo vaikystėje – droždavo šachmatus, o paauglystėje mamai dovanų išdrožė kryžių, kurį išsaugojo iki šiol. Prieš pasirinkdamas studijuoti skulptūrą, sako galvojęs, kad jei nepavyks įstoti, bus dievdirbiu. Įstojęs, į dailės institutą buvo skulptoriaus Juozo Mikėno mokinys.

Simona PUŽAITĖ Akmuo – medžiaga, kuri kadaise galėjo būti gyva, aiškina liaudies instrumentų meistras, kalvis Albertas Martinaitis. Jo mintyse sukasi idėja susieti praeities ir dabarties siūlus – 100 metų mirties metinių proga pagaminti akmeninį rožančių vienam originaliausių XIX a. lietuvių liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistrui, skulptoriui Juozui Gedminui. Akmuo pakeitė medį Šiaulių kraštas nuo seno garsėjo akmenkaliais.

Jorė Janavičiūtė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Pirmoji rugsėjo savaitė sostinės meno pasauliui dosni naujų parodų. Skulptoriaus Gedimino Piekuro paroda „Erdvėje sklindantis paviršius“ atvėrė duris Vilniaus galerijoje „Juozas Art“. Vilniaus galerijoje „Juozas Art“ duris atvėrė skulptoriaus Gedimino Piekuro paroda „Erdvėje sklindantis paviršius“. Parodoje anksčiau nerodyti menininko darbai – skulptūros, piešiniai ir miniatiūros.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Palangoje, Antano Mončio namuose-muziejuje, atidaryta jauno skulptoriaus Rimanto Milkinto paroda „Jungtis“. Menininkas pristato ir naujausią – išskirtinėje muziejaus erdvėje gimusį – kūrinį. R. Milkinto parodoje pristatomos modulinės instaliacijos kiek neįprastos, tačiau prikausto lankytojo dėmesį. „Pati parodos tema, pavadinimas –„Jungtis“. Tai mano kūrybos jungtis su A. Mončio kūryba.

Apgailėtina. Taip Lukiškių aikštės paminklo konkurso rezultatus vertina ekspertai. Kai kurie jų piktinasi, kad konkursą laimėjęs darbas jau kartą dalyavo kitame, 2008 m. konkurse. Keista, kad netikęs stovėti Žvėryne, tas pats paminklas stovės Lukiškių aikštėje ir bus skirtas Lietuvos laisvės kovotojams, stebisi jie.

Skulptoriai, norėję dalyvauti paminklo Vilniaus Lukiškių aikštėje konkurse, turėjo pateikti pažymą, kad nebendradarbiavo su KGB. Užklijuotą voką su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažyma skulptoriai turėjo pristatyti konkurso rengėjams kartu su savo meniniais projektais, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Pasak dienraščio, laisvės kovotojų paminklo konkursą rengusios Kultūros ministerijos nesulaikė net Viešųjų pirkimų tarnybos perspėjimas, kad reikalauti pažymos iš Geno...

Mirė skulptoprius Stanislovas Kuzma. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užjautą. „Stanislovas Kuzma - vienas universaliausių XX a. antrosios pusės lietuvių skulptorių, plačios sklaidos menininkas, universalus savo kūrybine raiška kaip Renesanso epochos žmogus. Formos novatorius - nuo mažosios formos iki stambios skulptūros kūrinių.

Šalyje yra dvi vienmandatės rinkimų apygardos, kuriose Seimo nariui išrinkti rinkėjų yra mažiau, nei leidžia įstatymas. Viena iš jų – Kelmės apygarda. Iš rinkimų žemėlapio ji neišnyks, bet kitiems rajonams teks Kelmei „skolinti“ rinkėjų. Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, jog šį spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose vidutinis rinkėjų skaičius vienmandatėje apygardoje bus apie 36804. Jis daugiau kaip tūkstančiu mažesnis nei per praėjusius Seimo rinkimus.

Vasario 1 d. 17 val. Taikomosios dailės muziejuje įvyks knygos „Stanislovas Kuzma“ pristatymo vakaras. Tai pirmasis leidinys, skirtas Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kūrybai. Daugiau kaip trijų dešimtmečių kūrybos retrospektyva sugulė į leidinį, kuriame pristatyta 80 savito braižo menininko darbų. Skulptorius Stanislovas Kuzma ¬–  vienas profesionaliausių ir universaliausių savo kartos skulptorių.

Pirmadienį, eidamas 86–uosius metus, mirė skulptorius, humanitarinių mokslų ir menotyros daktaras, profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Konstantinas Bogdanas. K. Bogdanas 1926 metais gimė Žeimiuose, Jonavos rajone, mokėsi Biržų gimnazijoje, vėliau – Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1945–1951 metais jis studijavo Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute, po to mokslus tęsė TSRS dailės akademijos D. Repino dailės institute Leningrade aspirantūroje.

Vilniaus rajone, ant ežero kranto, įkurta nauja meno galerija. Jos įkūrėjas skulptorius Vladas Kančiauskas pirmojoje ekspozicijoje pristato savo darbus. Skulptorius V. Kančiauskas, nešdamas paskutinius kūrinius į ekspozicijos erdvę – savo kiemą – džiaugėsi, kad iš akmens ir metalo sukurti darbai nebijo lietaus.

Skulptorius Julius Narušis šiemet įgyvendino viso gyvenimo svajonę – Marijampolės miesto parke pastatė septynių metrų aukščio paminklą Vytautui Didžiajam. Svajonę sukurti paminklą Vytautui jis brandino nuo vaikystės. „Vytautas – mano gulbės giesmė, mano auka miestui. Jeigu pinigų Marijampolė Vytauto paminklui nebūtų suradusi, paminklas vis tiek būtų iškilęs. Galbūt Vytauto Didžiojo gimtinėje, gal kitur. Bet kokia kaina“, – įsitikinęs skulptorius.

Skulptorius Julius Narušis šiemet įgyvendino viso gyvenimo svajonę – Marijampolės miesto parke pastatė septynių metrų aukščio paminklą Vytautui Didžiajam. Svajonę sukurti paminklą Vytautui jis brandino nuo vaikystės. „Vytautas – mano gulbės giesmė, mano auka miestui. Jeigu pinigų Marijampolė Vytauto paminklui nebūtų suradusi, paminklas vis tiek būtų iškilęs. Galbūt Vytauto Didžiojo gimtinėje, gal kitur. Bet kokia kaina„, – įsitikinęs skulptorius.

Klaipėdietis skulptorius Vytautas Karčiauskas šeštadienį mirusio Lietuvos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimą įamžino įprastai iškilioms asmenybėms taikomu būdu: padarė jo pėdos įspaudą, kurio pagrindu sukurta simbolinė bronzinė pėda, tikimasi, bus įrengta Klaipėdoje. Su A. M. Brazausku ir jo žmona Kristina Brazauskiene apie metus bendravusiam klaipėdiečiui nesyk teko apsilankyti Prezidento rezidencijoje.

Keturi šiauliečiai - skulptorius Gintautas Lukošaitis, muzikantai Gintautas ir Kęstutis Gascevičiai ir aktorius Rolandas Dovydaitis - susibūrė į iniciatyvinę grupę išsaugoti Balandiškių sodybą (Radviliškio rajonas), kurioje 1949-tųjų vasario 16-tąją Lietuvos partizanų vadai pasirašė nepriklausomybės Deklaraciją. Tą dieną jie kviečia atšvęsti sodyboje, virš kurios jau baigia pastatyti stoginę.