skolinimas

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje rugsėjį, palyginti su pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 0,8 proc., tai yra kukliausiai nuo 2015-ųjų birželio, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) trečiadienį paskelbti duomenys. Lėtą skolinimo augimą nulėmė tolesnis paskolų paklausos silpimas, tiesiogiai sietinas su ECB įgyvendinamomis precedento neturinčiomis pinigų politikos griežtinimo priemonėmis, rašo portalas „Trading Economics“. Skolinimo įmonėms metinis augimo tempas sulėtėjo iki 0,2 proc.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos komercinis bankas „Citadele“ paskolino 4,45 mln. eurų  kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ pastatą Vilniuje įsigijusiai investicijų bendrovei „Reverest Fund Management“. Paskola skirta refinansuoti pastato įsigijimą – pirmąją bendrovės investiciją į nekilnojamąjį turtą (NT), penktadienį pranešė „Citadele“.   Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų valdymo įmonė „Reverest Fund Management“  valdo „Reverest B...

Bankai „Luminor“ ir „Swedbank“ paskolino 150 mln. eurų grūdų prekybos ir eksporto bendrovei „Agrokoncerno grūdai“.  Finansavimą sudaro pratęsta 100 mln. eurų kredito linija ir 50 mln. eurų overdrafto limitas. Abu bankai finansavimą užtikrino lygiomis dalimis, pranešė bankas. Pasak „Agrokoncerno grūdų“ direktoriaus Karolio Šimo, tai padės išlaikyti augimo tempus, įmonė galės sklandžiai ir laiku  atsiskaityti su ūkininkais.

SEB bankas paskolino 30 mln. eurų vienos didžiausių mažmeninės prekybos tinklų  valdytojos „Maxima LT“ naujo logistikos centro šalia Vilniaus statybai, pirmadienį pranešė bankas.  „Maxima LT“ balandį skelbė, kad logistikos centrą pradeda statyti šalia kelio Vilnius-Trakai netoli Lentvario, ir tai yra didžiausias bendrovės infrastruktūros projektas per 30 gyvavimo metų, į jį iš viso planuojama investuoti 70 mln. eurų.  Apie 43 tūkst. kv.

Šiaulių bankas skolina 25 mln. eurų vėjo parkų vystytojai „Inikti wind“, netoli Šakių statančiai 18 MW galios keturių vėjo elektrinių parką, kuriame įrengs JAV gigantės „GE Renewable Energy“ įrangą.  Šiaulių banko Klaipėdos regiono verslo klientų direktorius Paulius Pališkis sako, kad investicijos į atsinaujinančią energetiką sparčiai auga, o Lietuva galėtų tapti viena iš žaliosios energijos gamybos lyderių.

Paryžiuje įsikūrusi investicijų bendrovė „Rgreen Invest“ skolina 42 mln. eurų atsinaujinančios energetikos bendrovei „Green Genius“ aštuonių nutolusių saulės elektrinių statybai Lietuvoje.  Bendra elektrinių galia siekia 65,7 megavato (MW), pirmadienį pranešė „Green Genius“. Bendros projekto vertės bendrovė BNS neatskleidė.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį nežymiai griežtino skolinimo standartus, truputį prasčiau vertino įmonių ir namų ūkių finansinę būklę ir jos perspektyvas, rodo naujausia apklausa. Lietuvos banko (LB) atliktos apklausos duomenimis, reikšmingo kredito paklausos susitraukimo ar paskolų teikimo standartų griežtinimo artimiausiu metu nenumatoma. „Bankai prognozuoja šiek tiek mažėsiančią paskolų paklausą, nors skolinimo standartai iš esmės keistis neturėtų.

SEB bankas privataus kapitalo SBA grupės biurų komplekso „Verde” statyboms Rygoje skolina 60 mln. eurų – finansavimas penkeriems metams skirtas projektą įgyvendinančiai investicijų valdymo įmonei „Capitalica Asset Management“, ketvirtadienį pranešė bankas ir įmonė.  „Paskola skirta ne tik objekto statybai, bet ir išpirkti anksčiau tam tikslui ne viešo platinimo būdu išleistas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ obligacijas”, – pranešime sakė įmonės vadovas Andrius Barštys.

Naujasis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) generalinis direktorius 49-erių Egidijus Lazauskas tiki, kad jo vadovaujamai įmonei pavyks diversifikuoti krovinių vežimo verslą ir po kelerių metų atstatyti šiemet dukart smukusį krovinių srautą. Pasak naujojo LTG vadovo, vienas svarbiausių jo uždavinių šiuo metu – įtikinti bankus bei kitus potencialius investuotojus, kad įmonė gali įsitvirtinti kitose rinkose ir kad jai galima skolinti.

Visi žinome, kad vienas dalykas, kurio niekada negalima skolinti kitiems yra dantų šepetėlis. Tačiau yra kur kas daugiau daiktų, kurių neturėtumėte skolinti net patiems artimiausiems žmonėms. „Bright side“ sudarė sąrašą daiktų, kurie negali turėti daugiau nei vieno šeimininko. Lūpdažiai ir vazelinai Jūsų draugė pamiršo pasiimti savo makiažo priemones. Bet tai ne bėda, nes jūs paskolinsite jai savo lūpdažį? Iš tikrųjų neturėtumėte to daryti. Kartu su lūpdažiu dali būti perduodama ir pūslelinė.

Dauguma tėvų yra pasiryžę savo vaikams ištiesti pagalbos ranką ir nesvarbu, ar reikėtų jiems padėti pernešti baldus, ar paremti finansiškai. Tačiau kartais atsitinka taip, kad vaikams tenka finansiškai paremti tėvus. Viena skaitytoja dalinasi laišku, kuriame ji pasakoja, kad dar būdama paaugle pradėjo skolinti tėvams pinigus ir tai tęsiasi jau 10 metų, tačiau ji nebegali to daryti ir dėl to jaučiasi kalta.

Premjerui pareiškus, kad bankai turėtų padėti verslui bei gyventojams sušvelninti koronaviruso sukeltos krizės pasekmes, bankai teigia baigiantys derinti vieningą susitarimą, pagal kurį skolininkams būtų atidėtas paskolų mokėjimas, nekeičiant sutarčių sąlygų. Saulius Skvernelis viliasi, kad bankai atidės būsto paskolų mokėjimą žmonėms, netekusiems pajamų, bei parems dėl karantino neveikiančias ar sunkumų patiriančias įmones.

Skolinimasis iš finansavimą teikiančių bendrovių visais atvejais turi būti gerai apgalvotas ir įvertintas sprendimas. Paskolos suteikia galimybę įsigyti brangiau kainuojančius pirkinius, išvykti į tolimą svajonių šalį, namuose atlikti remontą ar nusipirkti automobilį, tačiau verta paminėti, jog dar prieš teikiant paraišką finansavimui gauti, svarbu gerai įvertinti asmenines skolinimosi galimybes, kadangi sutarties laikotarpiu, kiekvieną mėnesį lygiomis dienomis paskolą reikės grąžinti su numatyt...

Bene tris dešimtmečius Troškūnų parapijoje klebonaujantis kunigas Saulius Filipavičius stojo prieš teismą. Dvasininkui tenka aiškintis dėl didelių pinigų – viso pusės milijono eurų skolinimo ir netvarkingos parapijos buhalterinės apskaitos. Prokurorai įtaria, kad klebonas galėjo verstis neteisėtu kreditų verslu, bet Dievo tarno stojo ginti vyskupas. Anykščių rajone Troškūnuose jau tris dešimtmečius klebonaujantis kunigas Saulius Filipavičius pastaruoju metu mina teismo slenkstį.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šalies nekilnojamojo turto rinkoje perkaitimo požymiu nematyti, todėl Lietuvos bankas neturi pagrindo griežtinti skolinimą. „Šiuo metu būsto įperkamumas yra rekordinėse aukštumose ir, priešingai nei 2006 ar 2007 metais, mes nematome ženklų, kad būsto rinka būtų perkaitusi. Tuo pačiu metu mes šiemet matome, kad sandorių skaičius didžiuosiuose šalies miestuose yra sumažėjęs, kainų augimas lėtėja.

Daugėja juridinių asmenų imančių paskolas. Būtent dėl to Lietuvoje veikiantys bankai džiaugiasi pelningais metais. Visgi yra ir nuostolių patyrusių.  Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį sudarančių paskolų verslui vertė šiemet per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metu laikotarpiu, padidėjo dešimtadaliu – iki 8,7 mlrd. Eur. Tai didžiausia verslo kreditų apimtis per pastaruosius kelerius metus.

Geri metai buvo paskolų turėtojams ir norintiems imti naujas paskolas, nes Europos Centrinis bankas vykdė labai švelnią monetarinę politiką, dalino nemokamus pinigus, todėl pigo paskolos, „Žinių radijui“ sakė „Danske Bank“ ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.   „Iš kitos pusės, labai dėl to nukentėjo taupantys, ypač indėlius ar valstybines obligacijas norintys laikyti žmonės. Dėl ko šiuo metu matau didelių potencialių ateities rizikų.

Lietuvos bankuose griežtėja skolinimo taisyklės, o palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, žmonės ieško kitų būdų investuoti savo pinigus. Greičiausiai dėl šios priežasties Lietuvoje per metus pradėjo veikti dvi tarpusavio skolinimo platformos. Jų veikimo principas paremtas tuo, kad platformoje susitinka paskolų ieškantys klientai ir jas norintys teikti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie pelną gauną iš palūkanų.

 Graikija penktadienį atmetė savo skolintojų pasiūlymą pratęsti penkiems mėnesiams dabartinę finansinės pagalbos programą ir skirti 12 mlrd. eurų, jeigu šalis sutiktų įvykdyti virtinę reformų. Anot Atėnų, „tai nepriimtina“, nes reikalaujamos reformos stiprins recesiją, o pinigų nepakaks.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras penktadienį pareiškė, kad jo šalis yra priartėjusi prie susitarimo, turinčio apsaugoti ją nuo bankroto, bet ragino Atėnų skolintojus – Europos Sąjungą (ES) ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF) – atsisakyti „absurdiškų“ reikalavimų dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas.

Pasaulyje plačiai paplitusi alternatyva bankų teikiamiems vartojimo kreditams – jungtinio finansavimo (angl. peer-to-peer lending, person-to-person lending, social lending, p2p lending) modelio pagrindu veikiančios finansinės institucijos – jau Lietuvoje. Institucijų veikimas pagrįstas žmogaus skolinimo kitam žmogui principu ir yra vykdomas per administruojančią sistemą.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį užsiminė ne tik apie pensijų kompensavimą bet ir mažiausių pensijų padidinimą artimiausiu metu. Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijui“ sakė, kad pensijų didinimas iš skolintų pinigų yra piktnaudžiavimas politine galia. „Iš politikų reiktų atimti teisę kilnoti pensijas. Normaliose Vakarų šalyse pensijas nustato ne politikai.

Atlikusi trečdalį bausmės į laisvę paleidžiama buvusi Seimo kanceliarijos kasininkė Regina Petkelienė, nuteista už iššvaistytus daugiau nei 441 tūkst. litų. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu patenkintas R.Petkelienės lygtinio paleidimo prašymas. Moteris nelaisvėje praleido devynis mėnesius, pirmadienį pranešė TV3 Žinios. Pernai gruodį priimtu Apeliacinio teismo nuosprendžiu R.Petkelienė ir buvusi Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterė Olga Goluskaitė buvo nuteistos po dvejus metus kalėti.

Lietuvos bankas skelbia, kad trečiąjį šių metų ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 proc. ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. litų. Vis dėl to, skolinama daugiausia tik stambiosioms įmonėms.   Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas prognozuoja, kad ateityje skolinimo apimtys nuosaikiai didės.

Kinijos valdžios iniciatyva stabdyti gresiančią skolų krizę užsukant pigaus skolinimo kranelį į paviršių kelia šešėlio dugne pasislėpusius komercinius šalies bankus. Centrinis Azijos milžinės bankas, vadinamas Kinijos liaudies banku, pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad per drąsus skolinimas vedamas bandos mentaliteto privalo baigtis.

Lietuvoje įmonių ir namų ūkių kreditavimo istorija gana neilga, tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių matėme nemažai dramų. Pradedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien paskolų rinka gerokai atsargesnę, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms.

Šiandien dar nėra žinoma, kiek žlugusiame Ūkio banke buvo draustų ir nedraustų valstybinių lėšų, kadangi vis dar vyksta blogosios ir gerosios dalių atskyrimo darbai. Taip šiandien žiniasklaidai teigė finansų ministras Rimantas Šadžius. „Viskas skaičiuojama litais ir centais, perduodamas turtas, tačiau šis procesas turėtų baigtis artimiausiomis dienomis.

„Ir skolintojas, ir skolininkas dažnai praranda ne tik skolą, bet ir draugą“, – sakė Polonijus Šekspyro „Hamlete“. Kai šeimos nariai ar draugas prašo paskolinti pinigų, pagalvokite, kodėl jie prašo to iš jūsų, o ne iš ko kito. Jie gali matyti, kaip gerai jum sekasi verslas, didelį darbo užmokestį ar jūsų gražų namą ir automobilį.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba „Vilniaus taupomajai kasai“ raštiškai nurodė apriboti skolinimo sandorių sumą ir indėlių palūkanų normas. Tokį sprendimą LB priėmė remdamasis Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atliktu unijos vertinimu.

Lietuvos bankas (LB) vėl ėmėsi papildomų saugiklių pernelyg sparčiai augančių kredito unijų veiklos rizikai valdyti ir susirūpino dar dviejų kredito unijų veikla: „Švyturio taupomosios kasos” veikla apribota, o Panevėžio kredito unija įspėta. LB valdyba pritarė kredito riziką ribojančių normatyvų pakeitimams – itin sparčiai augančios unijos privalės laikytis griežtesnių kapitalo, likvidumo ir paskolos dydžio reikalavimų.

Nuosavo valstybinio komercinio banko idėja Lietuvoje aptariama bene kiekvienais metais. Britai steigia savą, tačiau ekspertai tokio darinio nauda Lietuvai vis dar abejoja. Verslui skundžiantis dėl griežtėjančių bankų paskolų sąlygų, šis klausimas prieš porą savaičių vėl buvo iškeltas Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK), bet Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet pareiškė, kad tai nėra reali galimybė padėti aktyviau skolinti verslui.

Skolos – nemalonus dalykas, galintis sugadinti žmonių santykius. Vis dėlto skolinti draugams ar skolintis patiems kartais tenka. Deja, skolos gali sugriauti draugystę, todėl svarbu išmanyti keletą skolinimosi ir skolinimo principų.

„Kelios dešimtys tūkstančių litų – tiek brangiausiai man kainavo aprengti žvaigždę“, – prisipažįsta vienas žinomiausių Lietuvos stilistų Kęstutis Rimdžius. Pasak jo, moterys, besinaudojančios jo, kaip stilisto, paslaugomis, – pasiturinčios. „Visos mano klientės yra labai prabangios, tačiau jų pinigų kiekis sąskaitoje manęs visiškai nejaudina, kainos mano salone visoms yra vienodos, nesvarbu ar tai bus valytoja, ar verslininkė, ar žvaigždė“, – tikina K. Rimdžius.

Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipoje kitą sezoną veikiausiai nematysime dviejų jaunų krepšininkų - Pauliaus Dambrausko ir Dovydo Rediko. Krepsinis.net žiniomis, abu gynėjai yra skolinamų žaidėjų sąraše. Tiek P.Dambrausku, tiek D.Rediku domisi keturi Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubai. Tiesa, susidomėjusias komandas kiek atbaido solidžios abiejų krepšininkų algos.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus kredito unija nevykdė veiklos riziką ribojančių normatyvų, nusprendė laikinai uždrausti jai teikti skolinimo (įskaitant hipotekines paskolas) finansinę paslaugą.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Tarptautinis pinigų ir finansų komitetas (IMFC) ir grupė, sudaryta iš dvidešimties finansų ministrų bei centrinių bankų vadovų, nutarė padidinti TVF išteklius, skirtus įveikti krizei, 430 mlrd. JAV dolerių, praneša „Ria Novosti“. „Šie ištekliai bus prieinami kiekvienai TVF narei, o ne paskirti tam tikram regionui“, - rašoma pranešime. TVF vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) sveikino ši nutarimą, kuris beveik dvigubai padidino TVF skolinimo pajėgumą.

Jeigu Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) neegzistuotų, tuomet kas nors neišvengiamai turėtų sukurti panašią instituciją, rašo „The Telegraph“ apžvalgininkas Jeremy Warneris. Neretai TVF taiko griežtas ir skausmingas priemones, todėl ši institucija sulaukia nemažai kritikos, vis dėlto reikia pripažinti, kad šalims, nuo kurių nusigręžė rinkos, ji tampa paskutinės vilties skolintoju, leidžiančiu nors trumpam atsikvėpti ir imtis reformų.

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

„Snoro“ nacionalizavimo išvakarėse savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku vidutinį atlyginimą gaunančiam lietuviui bankuose pasiskolinti pinigų naujam būstui. Įdomiausia tai, kad dar diena prieš banko „Snoras“ nacionalizavimą šis bankas buvo vienintelis iš visų šešių mano aplankytųjų ir būstui paskolas išduodančių Lietuvos bankų, kuris sutiko skolinti visą pageidaujamą sumą – beveik 195 tūkst. litų.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento atlikta naujausia bankų ir įmonių apklausa parodė, kad artimiausią pusmetį tikimasi paskolų portfelio augimo, švelnesnių skolinimosi sąlygų, tačiau kai kurių ūkio sektorių galimybės vis dar vertinamos prieštaringai. Apklausos dalyvių teigimu, pastarąjį pusmetį bankai truputį palengvino trumpalaikių paskolų skolinimo sąlygas, o ilgalaikių paskolų sąlygas sušvelnino tik vienas bankas.

Skolinant pinigus, garbės žodį, anot specialistų, keičia kasmet Lietuvoje populiarėjantis vekselis. Dokumentas leidžia greitai ir lengvai duoti ar gauti tam tikrą sumą. Tačiau skolų išieškotojai pabrėžia, kad vekselis – skolintojui, o ne skolininkui palankesnis finansinis instrumentas. Tuo tarpu antstoliai skaičiuoja, kad per sunkmetį neapmokėtų vekselių padaugėjo keliasdešimčia procentų.

Kinijos planuotam švelniam ekonomikos nusileidimui kyla rimta grėsmė. Panašu, kad trejus metus pūstas kreditų burbulas gali sprogti. „Potenciali grėsmė tikrai didelė“, - sakė buvęs Kinijos pareigūnas Zhu Minas, šiuo metu užimantis pareigas TVF. Anot jo, paskolų santykis Kinijoje lyginant su BVP išaugo iki 200 proc. Tuo tarpu iki „Lehman“ katastrofos šis skaičius tesiekė 100 proc. Esant tokiam staigiam atotrūkiui kyla panaši grėsmė, kokią jau regėjo vakarų ekonomikos.

Socialdemokratai Seimo nariai Edmundas Jonyla ir Edvardas Žakaris rengia oficialų kreipimąsi į Vyriausybę, kad ši paskolas „Sodrai“ teiktų be palūkanų. Parlamentarai mano, kad teikdama „Sodrai“ paskolas su palūkanomis Vyriausybė dar kartą apiplėšia pensininkus. „Kai buvo sumažintos pensijos, Vyriausybė iš pensininkų pasiskolino be procentų. Net jei bus atkurti pensijų dydžiai, pensininkai neišvengiamai bus patyrę nuostolių, nes pinigus bus paveikusi infliacija.

Šalies bankai šiemet gavo daugiau grynųjų palūkanų pajamų: šių metų pirmąjį pusmetį jų uždirbo per 712 mln. litų - t. y. 204 mln. litų, arba 40 proc., daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Komisinių pajamos, tikimasi, augs 13 proc. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, labiausiai pelno iš palūkanų augimą lėmė mažėjusios pačių bankų išlaidos palūkanoms, kurias jie moka už indėlius ir kitus pinigų išteklius.

Bankinis verslas ir tikėjimas visiškai suderinami, rodo visų tradicinių religijų atstovų tūkstantmetė patirtis. Ir šiuolaikiniame pasaulyje kai kurie tradiciniai institutai, įsteigti griežtai laikantis religinių etinių principų, yra visiškai gyvybingi. Nors neretai jų visiškai neatskirsi nuo absoliučiai pasaulietiškų organizacijų,rašo žurnalas „Dengi“. Archajiškas draudimas Dauguma tradicinių religijų nepalankiai ar net labai neigiamai žiūri į visa, kas susiję su nepelnytu praturtėjimu.

Kitąmet SEB bankas mato galimybes padidinti skolinimą Lietuvoje. Tokią poziciją išsakė SEB banko prezidentė Annika Falkengren penktadienį susitikusi su premjeru Andriumi Kubiliumi. Patraukliausiomis skolinimui įvardijamos eksportuojančios įmonės. SEB banko prezidentė Annika Falkengren teigė, kad paskolų paklausa, nors ir buvo labai žema, ji pradeda sugrįžti, todėl kitąmet ir tikimasi padidinti paskolų portfelį.

Lenkijos bankai priėmė griežtesnes hipotekos ir užsienio valiuta išduodamų paskolų teikimo sąlygas.Lenkijos bankų asociacija nurodo, kad paskolos bus suteiktos maždaug 75 proc. besikreipiančiųjų. Kaip praneša internetinis dienraštis Polish Market Online, paskolas ypač sunku bus gauti žmonėms jau turintiems įsiskolinimų arba gaunantiems mažesnes pajamas. Toks žingsnis priimtas, vadovaujantis dar prieš šešis mėnesius Lenkijos finansinės priežiūros komisijos pateiktomis rekomendacijomis.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.