siuvimas

Daugelis iš jūsų dar prisimena laikus, kai patalynių užvalkalai turėjo skylę paklodei įdėti. Jis būdavo iš priekinės užvalkalo dalies, per vidurį, o kai kurie iš jūsų tikriausiai vis dar turi tokį patalynės užvalkalą, kuris guli giliai spintoje. Tačiau neretai vis dar kyla klausimas, kodėl tokiuose patalynės užvalkaluose būdavo rombo formos skylė? Pirmasis į galvą ateinantis paaiškinimas – į tokį patalynės užvalkalą lengviau ir greičiau galima sukišti paklodę.

Moterys, pasiimkite apatinius ir pažiūrėkite į jų vidinę dalį. Ką matote? Nors galbūt niekada anksčiau to nepastebėjote, jūsų kelnaitės turi papildomą audinio sluoksnį, įsiūtą į tarpkojį.

Tyli, rami, būti rampų šviesoje ir kalbėti garsiau už kitus niekada nesiveržianti Irma Gadeikienė visai neseniai be žado paliko daugelį, o kolegos Akademijos kultūros centro erdvių švarą puoselėjančią moterį netgi titulavo kontrastiškiausiu komandos žmogumi. Šios kraštietės akys – tarsi mikroskopas, į smulkiausias detales sutelkti dėmesį dievinanti kūrybinga kruopštukė pristatė rankų darbo lėlių parodą. Akademijos kultūros centro mažosios salės palanges nutūpę Irmos angelai užburia.

„Power Hit Radio“ radijo laidų vedėjai Saulius ir Elena prie ryškiosios Vilniaus eglės susitiko su „Aroma Gold“ MIDI prizo nugalėtoja marijampoliete Gražina. Pildydama konkurso anketą moteris atskleidė, kad jau seniai svajoja apie naują siuvimo mašiną. Drabužius siūs ne tik anūkams, bet ir radijo laidų vedėjams „Gražina dalyvavo „Aroma Gold“ konkurse.

Padišanai – taip dėvėtų drabužių parduotuves vadina tvarios mados dizainerė Olesia Les. Ji pasakojo, kad padišanuose pradėjo lankytis dar paauglystėje. O dabar ji geba ne tik sau, bet ir kitiems rasti kokybiškų drabužių vos už vieną eurą. Būtent tiek jai atsiėjo naujas vilnonis paltas, pagamintas Prancūzijoje. Taip pat dėvėtus drabužius mados dizainerė persiuva, suteikia jiems ne tik naują formą, bet ir kitą gyvenimą.

Kaunietė Skaistė Dumskytė buvo greitosios pagalbos medikė, labai mylinti savo darbą. Tačiau atėjusi pandemija darbo krūvį ne tik padarė nepakeliamą, tačiau ir pakeitė pačią moterį. Norėdama atsipalaiduoti ji mokėsi siūti, o dabar siuvimą gali vadinti savo pagrindiniu darbu. Nors žmonės galvojo, kad Skaistė išprotėjo medikės darbą keisdama į siuvimą, tačiau moteris sako, kad jaučiasi tikrai laiminga ir sprendimo nesigaili.

Kovo 19-ąją minima Pempės diena.  Ši diena lietuvių kultūroje turi ypač gilias tradicijas. Būtent šią dieną yra stebima, koks vyrauja oras, o nuo to priklauso ateinantis pavasaris. Vis dėlto, tai nėra diena, kuri nulemia tik orus. Nuo seno tikėta, kad būtent ši šventė yra susijusi ir su jaunų merginų likimu.  Nuo senų laikų būtent tą dieną jaunos, netekėjusios merginos privalėjo atlikti vieną veiksmą, kuris, senolių teigimu, prišaukdavo joms sėkmę ir asmeninę laimę.

 Trijų vaikų mama Viktorija Gedminienė išgarsėjo prieš kelerius metus, kai socialiniame tinkle paprašė padėti susirasti darbą. Moteris tąkart feisbuko paskyroje rašė, kad sunkiai verčiasi, o auginti tris vaikus visiškai vienai – sudėtinga. Prašė darbo Ji neprašė finansinės pagalbos, tačiau neabejingų žmonių paprašė padėti susirasti darbą. V.Gedminienė tada drąsiai teigė mokanti siūti ir galinti pataisyti, pakoreguoti netinkamus dėvėti drabužius. Tada feisbuko vartotojai sujudo.

Prieš porą milijonų metų buvome tiesiog vidutiniai primatai – o tada mums kilo revoliucinės idėjos ir žmonių evoliucija pasileido galvotrūkčiais. Kas mus daro žmonėmis? Mažiausiai prieš 7 milijonus metų mūsų protėviai atsiskyrė nuo artimiausių gyvenančių giminaičių – šimpanzių. Didžiąją dalį šio laiko jie buvo panašūs į beždžiones, plaukuoti miškų gyventojai mažomis smegenimis ir atitinkamai nesudėtingu elgesiu. Tada, maždaug prieš 2 milijonus metų, viskas pasikeitė.

Vilkijos gimnazijoje (Kauno r.) šiandien atidaryta siuvimo klasė. Vienas šios klasės rėmėjų – „Vilkijos gijos“ siuvyklos direktorius Valdas Pacevičius padovanojo mokyklai keturias siuvimo mašinas, kitos įrangos. Gimnazijos direktorius Antanas Švedas sakė, kad labiausiai motyvuoti mokiniai galės patikrinti savo įgūdžius „Vilkijos gijos“ įmonėje, o sulaukę pilnametystės – ir įsidarbinti.

Dažniausiai tautinius rūbus matome liaudies dainų ir šokių kolektyvų koncertuose, tačiau, etiketo žinovų teigimu, jau pamažu jie ima prilygti vakarinei aprangai. Kostiumas – svarbus tautos simbolis, mūsų protėvių nagingumo įrodymas, jų grožio sampratos atspindys. Puoštis tautiniais apdarais bene labiausiai dera valstybinių švenčių metu, tačiau drąsesni lietuviai juos jau vilki ir diplomų įteikimo ceremonijose, juos renkasi vestuvėms, krikštynoms ar Pirmosios Komunijos šventei.

Šiandien nesunku įsivaizduoti įmonę, kurios didžioji dalis produkcijos iškeliauja į užsienį. Tačiau sunku rasti lietuvišką bendrovę, kuri būtų garsi pasaulyje, bet Lietuvoje nišos neturėtų. Tokiai apie 40 metų veikiančiai Lietuvoje įmonei vadovauja Juozas Martikaitis.

Įsibėgėjus pasaulio finansų krizei, užsienio verslininkai ėmė žvalgytis į Lietuvą. Tai, kad mūsų šalies rinka vis labiau domina kitų valstybių kompanijas, patvirtina ir užsienio verslininkams skirto verslo informacijos portalo businesslithuania.lt duomenys. Nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų vasario mėnesio tinklalapio lankomumas padidėjo apie 40 proc. – nuo 35 tūkst. iki 50 tūkst. apsilankymų per mėnesį.