šimtmetis

Sunku patikėti, tačiau lapkričio 10 dieną, Alytuje gyvenanti Uršulė Veteikienė švenčia 106 metų sukaktį! Pirmosios moterį pasveikino ambulatorinės slaugos bendrosios parktikos slaugytoja Jurgita Gvazdauskienė ir slaugytojos padėjėja Algimanta Kazlauskienė. U. Veteikienė yra slaugoma savo jauniausios dukros Julijos ir žento Jurgio namuose, kurie ją prižiūri ir rūpinasi. Jurgis – nenuilstantis AlytusPlius.lr korespondentas, randantis laiko viskam.

Biržų kaime gyvenanti Konstancija Ratkevičienė kovo 4 dieną atšventė šimto metų jubiliejų. Ji kartu su šventės dalyviais iki ryto ketvirtos valandos nenuilsdama sėdėjo prie vaišių stalo. Šimtametė tvirtina, kad geriausi laikai yra dabar. Baisiausias dalykas esantis karas – jį pergyvenusi senolė žino, kas tai yra. Ir dar daug ką Konstancija per savo gyvenimą sužinojo, patyrė, suprato. Todėl gyvenimo išminties prikaupusi senolė sako nevengianti pamokyti ir šeimos narius.

Istoriniai Lietuvos krepšinio šimtmečio metai eina į pabaigą, o vyšnaite ant torto taps dokumentinis filmas „Oranžinė bažnyčia“, kurio premjera visuose mūsų šalies kino teatruose įvyks gruodžio 2 dieną. Per eilę metų krepšinis Lietuvoje tapo sportu, kurį vadiname antrąja religija ar, kitaip tariant, politiniu ir socialiniu reiškiniu, kuriuo pasaulio žmonės stebisi ir žavisi.

Lietuvos futbolo šimtmečiui skirtoje tinklalaidėje – pokalbis su Gediminu Kalinausku, ilgamečiu futbolo žurnalistu, statistikos rinkėju, futbolo istorijos knygų autoriumi, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos ir Tarptautinės sporto žurnalistų asociacijos nariu.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino menininko Jono Meko, Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjo Pranciškaus Skorinos, Lietuvos krepšinio šimtmečio ir kitų progų minėjimo planams 2022-aisiais. Kultūros ministerijos teikimu, Vyriausybė iš viso pritarė dvylikos atmintinų metų planams.

1922 metais balandžio 23 dieną įvykusios pirmosios krepšinio rungtynės Lietuvoje davė startą šiai sporto šakai mūsų šalyje. Lietuvos Respublikos Seimas prabrėždamas išskirtines istorinių įvykių ir kultūros reiškinių sukaktis, 2022–uosius metus paskelbė Lietuvos krepšinio šimtmečio metais. Lietuvos krepšinio šimtmečiui pažymėti, nutarta specialiu logotipu įamžinti šią sukaktį. Naujasis simbolis 2021–2022 metų krepšinio sezone bus naudojamas ant visų Lietuvos krepšinio lygų komandų aprangų.

Kinija švenčia. Įspūdingais technikos sprendimais pasižyminti šalis dar kartą primena apie save ir štai taip švenčia ne bet ką, o jau 100-ąsias komunistų partijos įkūrimo metines. Ta proga dangoraižiai ir tiltai naktį čia nušvinta įvairiausiomis spalvomis. Pompastika persmelkto apšvietimo centre, be abejo, įspraustas ir komunistų partijos pasididžiavimas – kūjo ir pjautuvo ženklas.  Kinams ši šventė – dar viena proga pasigirti savo lyderyste pasaulyje.

Lietuvos monetų kalykla skelbia grafinio projekto konkursą ir kviečia sukurti 2 eurų proginę monetą, kuri bus skirta Lietuvos krepšinio 100-čiui. Kitų metų balandžio 23-ią dieną Lietuvos krepšinis švęs 100 metų jubiliejų, nes būtent 1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės, jas rezultatu 8:6 laimėjo LFLS.

Vilniuje šeštadienį prasidėjo atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuvos kariuomenės paradas, kur dalyvauja beveik 2 tūkstančiai Lietuvos ir sąjungininkų karių su technika. Vidurdienį Konstitucijos prospekto dalyje ties Nacionaline dailės galerija sugiedotas Lietuvos himnas, pakeltos šalies ir kariuomenės vėliavos. Pasibaigus karių rikiuotei, jie išžygiavo Konstitucijos prospektu Kalvarijų gatvės kryptimi.

Lietuva sekmadienį paminės Latvijos nepriklausomybės šimtmetį – šventiniai renginiai vyks ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Šiauliuose. Vidudienį sostinės Lukiškių aikštėje vyks iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija, Lietuvos karinis orkestras atliks Latvijos ir Lietuvos himnus.

Jau šį šeštadienį visų trijų Baltijos valstybių pajūrį nušvies liepsnojančių šimtmečio laužų grandinė. Iki Baltijos kelio 30-mečio likus lygiai metams, tokiu išskirtiniu ir simboliniu būdu bus paminėta gilias šaknis turinti Baltijos šalių draugystė. Šimtmečio laužų grandinė – tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“, kuris vyksta jau nuo 2009-ųjų, dalis.

Pasipuošusi Lietuvos 100-čio bure, legendinė jachta „Lietuva“ pradėjo Lietuvos valstybės atkūrimą žyminčią odisėją. Burę pakėlusi Klaipėdoje, jachta aplankys Gdanską, Taliną ir Rygą, susitiks su lietuvių bendruomenėmis, pristatys Lietuvos 100-čiui skirtą parodą. Visos kelionės metu jachtos įgulą sudarys 5 profesionalūs buriuotojai ir 5 buriavimo naujokai, kurie unikalią galimybę gavo konkurso keliu. Vakare pakilęs Pilies tiltas simboliškai atvėrė vartus 100-čio odisėjai.

Sekmadienį Vilniuje iškilmingu šventės vėliavos iškėlimu pradėta Dainų šventė, šiemet skirta paminėti Lietuvos šimtmetį. „Širdyse yra džiaugsmas, kad prasideda mūsų nuostabi šventė, kuri atspindi mūsų tautos visus klodus: mūsų meilę Tėvynei, mūsų kūrybą, pasitikėjimą savimi ir pasididžiavimą savimi“, – S. Daukanto aikštėje vykusiame renginyje kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mūsų laukia įspūdinga diena ir įspūdinga savaitė.

Minint šalies šimtmetį, istorinė jachta „Lietuva“ ruošiasi odisėjai. Šimtmečio maršrute 4 uostai: Klaipėda, Gdanskas, Talinas, Ryga. Nors kelionė nėra didelė, pasak kapitono, 40 metų skaičiuojančiai jachtai tai rimtas iššūkis. Pasirengimas plaukimui Baltijos jūra atsiėjo 20 tūkstančių eurų. Po šio sezono jachos „Lietuva“ laukia kapitalinis remontas už 200 tūkstančių eurų. Legendinė jachta „Lietuva“, 1989 m. iškėlusi trispalvę išplaukė į istorinį žygį per Atlantą.

 Žaliašilio kaime Vilniaus rajone šeštadienį startavo viena iš šimtmečio iniciatyvų – „Bekelės vilkų“ žygis keturračiais po Lietuvą. Bekelės entuziastai įveiks 2 tūkstančius kilometrų ir yra suplanavę per 12 sustojimų įvairiose kaimo bendruomenėse, kur su vietiniais iškleis pilietinės akcijos „Lietuvos vėliava“ trispalvę, sugiedos himną. Kelionę 80 keturratininkų ketina įveikti per 12 dienų, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Šeštadienį į Turkijoje, Stambule esantį Emirgan parką atvyko šioje šalyje gyvenantys lietuviai. Į vieną gražiausių Stambulo parkų juos priviliojo oficialus tulpių kompozicijos, vaizduojančios Gediminaičių stulpus, atidarymas. Ši keturių tūkstančių ryškiaspalvių tulpių kompozicija yra Turkijoje gyvenančių lietuvių bendruomenės dovana Lietuvai jos atkūrimo šimtmečio proga. Gediminaičių stulpus vaizduojanti kompozicija dalyvauja visame pasaulyje garsiame Stambulo tulpių festivalyje.

Jurbarko rajone esančiame Jurbarkų kaime įrengta aikštė bus pavadinta Lietuvos 100–mečio vardu. Tam šią savaitę pritarė klausimą pakartotinai po atidėjimo svarsčiusi Jurbarko rajono savivaldybės taryba. „Jurbarkų gyvenvietės centre yra didelė, gražiai sutvarkyta aikštė. Ji neturi pavadinimo. Lietuvos Valstybės šimtmečio atkūrimo proga prašome suteikti aikštei pavadinimą „Lietuvos 100–mečio aikštė“, – rašoma Jurbarkų seniūnijos pateiktame rašte. Šį siūlymą palaikė ir kaimo bendruomenė.

Estijai minint nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, Vašingtono, kur gyvena tūkstančiai estiškų šaknų turinčių amerikiečių, merė Muriel Bowser (Mjuriel Bauzer) paskelbė vasario 24-ąją Estijos diena. Estijos nepriklausomybės šimtmečio proga Vašingtone bus rengiama šventinių renginių. Pavyzdžiui, Naciolinėje meno galerijoje bus eksponuojami Estijos dailininko Michaelio Sittowo (Michaelio Sitovo) darbai. O Johno F. Kennedy (Džono F. Kenedžio) centre vyks Marto Sanderio performansas.

Tęsiame tv3.lt projektą „Lietuvos įtakingiausių šimtmečio vyrų moterys“ ir pristatome jums dar vieną istoriją. Kiekviena mūsų pasakojama porų istorija išsiskiria iš kitų. Taip ir ši – nėra išimtis. Daugelis Joną Žemaitį – Vytautą atpažįsta kaip garsųjį partizanų vadą. Tačiau mažai kam žinomas yra jo asmeninis gyvenimas. Partizanų vadas Jonas Žemaitis buvo vedęs savo mylimąją Eleną Valionytę-Žemaitienę. Tačiau pagrindinėje šios publikacijos nuotraukoje Jonas Žemaitis yra vienas neatsitiktinai.

  Europos karališkųjų šeimų narių vizitai Lietuvoje nėra itin dažni, tad kiekvienas iš jų tampa puikia proga ne tik įvertinti jų dėmesį Lietuvai bet ir pasigrožėti kilminga elegancija. Ne išimtis ir vasario 16-ąją prasidėję šimtmečio renginiai, kurių metu Lietuvą ir lietuvius sveikino ir Švedijos karališkoji šeima.   Ypatingą dieną Lietuvoje su kitų kaimyninių šalių vadovais ir valdžios atstovais Lietuvoje viešėjo ir Švedijos princesė Victoria su vyru princu Danieliu.

Lietuviai šeštadienį sveikina valstybės šimtmetį mininčią Estiją. Per vieną šalčiausių šios žiemos rytų maždaug pusšimtis žmonių susirinko prie Žvėryne įsikūrusios Estijos ambasados. Nešini Lietuvos ir Estijos atributika, Žvėryno bendruomenės nariai apjuosė ambasadorę Janą Vanaveski tautine juosta, padovanojo jai gėlių ir šakotį. „Iš tiesų, esame įsikūrę geriausioje vietoje Vilniuje. Absoliučiai mylime Žvėryną“, – sakė diplomatė.

Šių metų vasario 22–25 dienomis Vilniuje šurmuliuojanti knygų mugė kvies į gausybę susitikimų su rašytojais, istorikais ir žurnalistais. Vien leidykla „Alma littera“ skaitytojus kviečia į daugiau nei dešimt susitikimų su įvairiais lietuvių autoriais. Tarp jų – ilgai laukto naujo Sigito Parulskio esė rinkinio pristatymas, Renatos Šerelytės istorinio romano debiutas bei žurnalisto ir keliautojo Algimanto Čekuolio sugrįžimas į literatūros pasaulį.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid su Estijos nepriklausomybės šimtmečiu. „Rusijos prezidentas ... nusiuntė Estijos prezidentei ... sveikinimą nacionalinės šventės – Estijos Respublikos nepriklausomybės dienos – proga ir palinkėjo visiems Estijos gyventojams laimės, klestėjimo ir viso, kas geriausia“, – sakoma antradienį išplatintame Rusijos pasiuntinybės Estijoje pranešime. Estija nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį minės vasario 24-ąją.

Vasario 16 d. mes šventėme stebuklą. Du kartus per šimtmetį iškovojome Nepriklausomybę. Toli gražu ne kiekviena tauta galėtų tuo pasigirti. Tai rodo, kiek tautoje yra sveikatos ir jėgos, stiprybės ir energijos, tikėjimo laisve ir noro savo ateitį kurti patiems. Pastarosiomis dienomis mačiau tiek daug pasididžiavimo savo valstybe ir bendrystės. Džiugu, kad ji niekur nedingusi, bet taip norėtųsi ją matyti ne tik tokiomis ypatingomis progomis, bet ir kiekvieną dieną.

Šimtas metų – tiek 2018 metų vasario 16 dieną sukako atkurtai Lietuvos valstybei. Šis jubiliejus buvo minimas visoje Lietuvoje: tiek didžiuosiuose šalies miestuose, tiek miesteliuose, tiek už Lietuvos ribų. Taip pat ši svarbi data ir jubiliejinė sukaktis ne vieną ir ne dešimt tautiečių paskatino sugalvoti įdomių, originalių idėjų, kaip pasveikinti Lietuvą šimtmečio proga.

Estijoje pirmadienį prasideda nepriklausomybės 100-mečio atminimo renginių savaitė, kurios metu įvyks daugiau kaip 650 šventinių renginių šalyje ir užsienyje.

 Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį lankysis Rygoje, kur paminės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. V. Pranckietis Latvijos sostinėje susitiks su šios šalies prezidentu Raimondu Vėjuoniu, Saeimos pirmininke Inara Mūrniece, pranešė Lietuvos parlamento vadovo atstovė spaudai. Iškilmingas Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimas vyks Rygos filharmonijoje. Šiais metais Lietuva švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį.

Šiandien istorinių metų - istorinė diena: šimtmetį švenčiančios atkurtos Lietuvos gimino diena. Ir norinčiųjų švęsti Vasario 16-ąją bent Vilnius dar nėra tiek regėjęs. Tūkstančiai žmonių, pasipuošę trispalvėmis, nuo pat ryto žengė istoriniu keliu sostinės gatvėmis. Vėliau, aikštėje prie Prezidentūros net netilpo visi norintys išvysti iškilmingą vėliavų pakėlimą. Sveikinimai atkurtos Lietuvos šimtmečio proga plaukia iš viso pasaulio.

Šiandien iškili diena kiekvienam lietuviui – minima Vasario 16–oji žymi atkurtos Lietuvos šimtmetį. Per visą gyvavimo laikotarpį Lietuva išgyveno ir nuopuolius, ir kilimus, tačiau pripažįstama viena – šiandien esame pasiekę tikrai daug, tad džiaugtis būtina. Naujienų portalas tv3.lt kalbina Lietuvos verslų atstovus, kokie jų manymu yra didžiausi Lietuvos pasiekimai, iššūkiai ir, kaip jie Lietuvą įsivaizduoja po dar 100 metų.

Valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuva švenčia tvirtai jausdama Vakarų sąjungininkų paramą, sako šalies vadovai. „Praeito amžiaus pradžioje su didele viltimi ieškoję nors menkiausio palaikymo, šiandien mes aiškiai matome, kas yra draugo ir sąjungininko petys“, – per iškilmingą Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Minimas Lietuvos šimtmetis bei atėjusi vasario 16-oji įkvėpė vilnietę Audronę Zemenskienę sukurti ypatingą patiekalą, kuris nustebino ne vieną.  Tinklaraštininkė Audronė, savo receptus publikuojanti feisbuko grupėje „Gamink su Audrone“, pagamino 100 koldūnų, kurių spalvos - kaip Lietuvos vėliavos.  Ji teigė seniai norėjusi išbandyti pagaminti spalvotus koldūnus, o artėjantis Lietuvos šimtmetis - buvo puiki proga tai įgyvendinti.

Lietuvos šimtmetį pasitinkantys šalies gyventojai šią progą mini išradingai: megzdami trispalves, leisdamiesi į žygius ir keliones po Lietuvą ar aplink ją, taip pat – bėgiodami Tautiškos giesmės tekstą. Panevėžio rajone Lietuvos šimtmečio proga numegztas beveik kilometro ilgio trispalvis šalikas. Rajono savivaldybė skelbia, kad prie 55 kilogramus sveriančio mezginio prisidėjo 450 žmonių.

 Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga ketvirtadienį į Vilnių atvyksta Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir aukščiausi Europos Sąjungos (ES) pareigūnai, šalies miestuose prasideda šventiniai renginiai. Vasario 16-osios iškilmių išvakarėse Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite.

Vasario 16-ąją minint atkurtos valstybės šimtmetį savo gimtadienius švęs ir daugiau kaip dešimt tūkstančių šalies piliečių. Registrų centro duomenimis, vasario 16 dieną gimtadienių sulauks apie 10,4 tūkst. piliečių. Iš jų maždaug 8,7 tūkst. gyvena Lietuvoje, o likusieji yra arba išvykę iš šalies, arba nėra deklaravę gyvenamosios vietos. Vyriausiasis vasario 16-ąją gimęs asmuo yra vyresnis už atkurtą valstybę – jis šiemet švęs 103-iąjį, o jauniausiasis – pirmąjį gimtadienį.

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, tarpukario Lietuvos, sovietmečio ir antrosios nepriklausomybės duomenis.

Lietuvos bankas išleidžia kolekcinių monetų seriją Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Joje – signatarams dedikuota aukso moneta ir trys sidabro monetos, skirtos diplomatijai, ginkluotosioms pajėgoms ir sukarintoms struktūroms, teisinei sistemai. Monetos antradienį bus pristatytos Signatarų namuose Vilniuje, pranešė Lietuvos bankas. Šimtmečio monetų serija – unikali.

Valstybės šimtmečio proga Seimo valdyba nutarė apdovanoti du istorikus ir politologą. Seimo apdovanojimas už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei nuostatų patvirtinimą skirtas Algimantas Kasparavičiui, Algiui Krupavičiui ir Alvydui Nikžentaičiui.

Lietuvos katalikų bendruomenė sekmadienį Trakuose mini Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Viename svarbiausių šių metų katalikų bažnyčios renginių Lietuvoje metu Trakų švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje šalis paaukojama Motinos Marijos širdžiai. Tokį iškilmingomis progomis atliekamą globos ir užtarimo prašymą tikintieji vadina Paaukojimo aktu.

Estijos užsienio žvalgybos tarnyba ketvirtadienį paskelbė, kad Rusija rengia informacines atakas, Lietuvai šiemet švenčiant valstybingumo atkūrimo, o Latvijai ir Estijai – valstybės sukūrimo šimtmečius. „2018 metais Estija, Latvija ir Lietuva švęs savo nepriklausomybės šimtmečius. Kremliaus žinutes šia proga skleidžia istoriniai propagandistai ir pseudoanalitiniai centrai, bandantys juodinti ar sumažinti šių sukakčių reikšmę“, – rašoma tarnybos metinėje ataskaitoje.

Valstybės šimtmečio proga Kultūros ministerija siūlo kultūros paminklais paskelbti beveik pusšimtį su Vasario 16-ąja susijusių vietovių ir objektų. Vyriausybei teikiamas nutarimo projektas kultūros paminklais paskelbti tarpukario prezidento Aleksandro Stulginskio gimtosios sodybos atmintiną vietą Šilalės rajone, dešimties Vasario 16-osios akto signatarų gimtinių vietas, Lietuvos karių, savanorių, 1941 metų birželio sukilėlių kapus įvairiose šalies vietose.

Lietuvos šimtmetis bei artėjanti vasario 16-oji – puiki proga visiems aktyviems piliečiams parodyti, kaip mylime savo gimtąją Lietuvą ir ką esame dėl jos pasiruošę padaryti. Iš pamario krašto, Šilutės kilusi Edita Mikužienę meilę išreiškė netikėtu būdu – ji sukūrė 100 širdelių su Lietuvos vėliava. Moteris kuklinasi – ji negalvoja, kad šis jos darbas yra ypatingas, tačiau aplinkiniai, pamatę šį darbą, liko sužavėti ir negailėjo šilutiškei komplimentų.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, šalies miestai kone rungiasi, kas kuo originaliau ir smagiau pasitiks iškilmingą progą. Tačiau nepanašu, kad Kretingos gyventojai vienos svarbiausių šalies švenčių laukia išskėtę rankas, nes portalą tv3.lt pasiekė skundas – kretingiškiai už savo šventės atributiką prašomi susimokėti patys.

Lietuvai minint apvalų jubiliejų, Klaipėdos botanikai siūlo idėją: išsirinkti savo šimtmečio augalą. Latviai savo augalą jau paskelbė – juo tapo pievose augantis lipikas. Tačiau lietuviai kuklumu nepasižymi ir į pievas nesidairo – drąsiai siūlo ąžuolą. Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė, apžiūrinėdama kolekciją, siūlo idėją minint Lietuvos šimtmetį: išsirinkti mūsų šimtmečio augalą. Tiesa, pirmieji tai jau padarė latviai. Jų botanikai savo šimtmečio augalu paskelbė lipiką.

Liepos 6 dieną prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos šimtmečio minėjimo renginys. Jo programa, palikta buvusios vyriausybės, buvo ilgai derinama ir taisoma. Tačiau ir dabar, iki 2018 metų liekant pusei metų, finansavimo klausimas ir toliau yra neaiškus. Naujojoje programoje yra suplanuota apie 400 renginių. Tačiau atsisakyta infrastruktūros projektų, kurie buvo suplanuoti anksčiau. Visa programa dabar yra padalinta į tris dalis: Kurk, švęsk ir pažink.

Penktadienį Kauno Sporto halėje atidaromos dešimtosios pasaulio lietuvių sporto žaidynės, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir sporto metams paminėti. Iki sekmadienio vyksiančiose žaidynėse planuoja dalyvauti daugiau kaip 4 tūkst. sportininkų ir sporto mėgėjų iš 26 pasaulio šalių, pranešė organizatoriai. Žaidynių programoje – 19 sporto šakų varžybos. Gausiausiai sportininkai dalyvaus krepšinio, stalo teniso, futbolo, šaudymo ir tinklinio varžybose.

Valstybės šimtmečiui skirtų filmų gamybos darbams paremti Lietuvos kino centras planuoja skirti 1,5 mln. eurų, antradienį per spaudos konferenciją pranešė centro atstovai. Šiuo metu pateikta 20 paraiškų tokiems filmams finansuoti. Bendras centro biudžetas šiemet siekia 4,6 mln. eurų. Kino projektams remti numatoma skirti 2,1 mln. eurų. Šiemet nuspręsta lietuviško kino sklaidos užsienyje prioritetą teikti bendriems projektams su Baltijos šalimis.

Kinijos Guangdžou mieste milžiniškas žurnalistų būrys pasitiko Chen Xunminą - kiną, kurio šalies teisėsauga ieškojo 21-erius metus. Nusikaltėlis į Kinijos vagysčių istoriją pateko 1995-aisiais, kuomet su dar šešiais bendrais prie banko perėmė inkasatorių automobilį su dviem milijonais eurų. Tuo metu tai buvo didžiausia vagystė Kinijos istorijoje, apie kurią šalies televizijoje net ėmė suktis filmai ir serialai.

Vyriausybė ketvirtadienį patvirtino Lietuvos skautijos 100 metų minėjimo 2018 metais planą, jame numatyti įvairūs skautų istorijai bei jų veiklai populiarinti skirti renginiai. Lietuvos skautai savo veiklos šimtmetį žymės pakviesdami visuomenę į konferenciją „Skautų judėjimo svarba ir įtaka valstybės vystymuisi“, į įvairius kultūrinius ir edukacinius renginius, taip pat bus išleista trečioji skautų istorijai apžvelgti skirtos knygos dalis.

Peržiūrėti šį vaizdo įrašą užtruksite vos minutę, tačiau istorinių faktų pasisemsite iš viso šimtmečio. Išvysite kaip kiekvieną dešimtmetį keitėsi šukuosenų bei makiažo tendencijos. Visažistai pristatė griežtą Viktorijos laikotarpio įvaizdį, hipišką 60-ųjų stiliuką, pankišką 80-ųjų šukuoseną ir, žinoma, neapsiėjo be šiuolaikinės mados. Modelis net papokštavo nusifotografuodama asmenukėje.