šimpanzės

Tiek gyvūnų, tiek žmonių pasaulyje motinystė prilygsta stebuklui. Kanzaso zoologijos sodas užfiksavo neįtikėtinai jautrią akimirką, kai kūdikio susilaukusi šimpanzė vardu Kucheza pirmą kartą į jį su didžiule meile pažvelgė po poros dienų. Šimpanzės jauniklis vardu Mahale nuo motinos buvo atskirtas po cezario pjūvio, nes gimdydama šimpanzė patyrė rimtų komplikacijų. Vaizdo įraše matyti, kaip šimpanzė nedrąsiai įėjo į kambarį, kuriame lovoje buvo paguldytas jos naujagimis.

Dvi šimpanzės, kurios jau ruošiasi savo gyvenimo kelionei. Rugsėjį jos skris iš Argentinos į Jungtinę Karalystę. Kodėl šimpanzės persikelia gyventi taip toli ir su kokiais iššūkiais jos susiduria dėl kelionės? 24-erių šimpanzė Saša ir jos 15-metis sūnus Kangoo dienas šiuo metu ramiai leidžia Buenos Airių eko-parke. Tačiau lygiai po mėnesio jų laukia gyvenimo kelionė. Šimpanzės lėktuvu per Atlantą skris į Londoną. Ir visa tai dėl to, kad Saša ir Kangoo turėtų kompanijos.

Žmonės ir šimpanzės dalijasi net 99 proc. DNR. Mokslininkai teigia, kad tai reiškia, jog tikimybė, kad kokia nors liga peršoks tarp skirtingos rūšies atstovų, yra labai didelė. Ir tai iš tikrųjų gąsdina, nes mįslinga bakterinė infekcija Siera Leonėje 2005-2018 metais pražudė 56 šimpanzes. Tai yra, lygiai tiek, kiek užkrėtė. Greičiausiai Sarcina genties bakterijų sukelta liga sukėlė visą eilę simptomų. Sergančios šimpanzės sunkiai vaikščiojo, vėmė ir viduriavo.

Tokį klausimą nagrinėjo Niujorko valstijos teismas. Į jį kreipėsi gyvūnų aktyvistai, kurie pareiškė, kad protingiausiems primatams pasaulyje turėtų būti suteiktas teisinis statusas ir tokiu atveju šimpanzės įgytų teisę į savo kūną bei jo laisves. Šį už grotų įkalinta šimpanzė Kiko ir jos likimo brolis Tomis - ne paprastos šimpanzės, o pirmosios pasaulyje - turinčios jas ginantį advokatą. Dėl abiejų laisvės advokatas Stevenas Wise'as kovoja jau kelerius metus.

Tėvo amžius padidina mutacijų, kurias jis perduoda palikuonims, skaičių: kuo vyras vyresnis, tuo daugiau mutacijų perduodama vaikams, ir tuo didesnė įvairių ligų rizika. Šį mokslui žinomą faktą eksperimentiškai patvirtino tyrimą su šimpanzėmis atlikę biologai. Jo rezultatus paskelbė žurnalas „Science“. Pasak tyrimo autorių, paaiškėjo, kad šimpanzių atveju tėvo amžius yra dar svarbesnis, nei žmonių.

Jau seniai yra žinoma, kad šimpanzės pasižymi geresne trumpąja atmintimi nei žmonės, tačiau neseniai atlikto tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad šie primatai mus lenkia ir kitose srityse. Kioto universiteto primatų tyrimų instituto mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu išmatavo šimpanzių gebėjimą vystyti sudėtingas užduotis. Paaiškėjo, kad jos už žmones dar ir žymiai geriau strateguoja.

Kai kurios įmonės randa įkvėpimo šimpanzių pasaulyje. Česterio zoologijos sodas atveria savo gardus vietiniams verslams tam, kad jie galėtų stebėti žvėris ir pritaikyti savo stebėjimus valdybos kabinetuose, rašo BBC. Olandų biologas, pavirtęs lyderystės ekspertu, Patrickas Van Veenas aiškina, kad verslininkai yra mokomi, jog primityvus elgesys vis dar gyvuoja darbovietėse.

Mokslininkai teigia, kad didžiosios beždžionės, įskaitant gorilas, šimpanzes ir bonobus (nykštukines šimpanzes), greitai nebeturės kur gyventi, skelbia BBC. Mokslininkai, atlikę pirmąjį tokį tyrimą Afrikos žemyne, užfiksavo dramatišką buveinių, tinkamų didžiosios beždžionėms, sumažėjimą. Rytinės lygumų gorilos – didžiausia egzistuojanti primatų rūšis, nuo 1990-ųjų pradžios neteko daugiau nei pusės savo buveinių.

JAV mokslininkų atliktas tyrimas paneigė iki šiol vyravusią nuomonę, kad bėgant metams žmonių smegenų apimtis mažėja kaip ir kitų primatų. Pasirodo, žmogus šiuo požiūriu yra išimtis. Žmogui senstant jo smegenų apimtis gali sumažėti iki 15 proc., teigia mokslininkai, tokį pokytį siedami su atminties prastėjimu, depresija ir senatvine silpnaprotyste. Iki šiol buvo manoma, kad toks laipsniškas smegenų kiekio mažėjimas būdingas visiems primatams.

Juodoji makaka Indonezijos nacionaliniame parke iš atvykusio fotografo „pasiskolino“ fotoaparatą ir grąžino jį su keletu neįtikėtinų autoportretų. Davidas Slateris parke fotografavo tris dienas. Pasitelkęs vietinį gidą, jis bandė kuo labiau priartėti prie makakų. „Vaikštinėjau greta jų beveik tris dienas iš eilės. Jos artinosi prie mūsų ir nerodė absoliučiai jokios agresijos - tiesiog buvo susidomėję mano daiktais“, - britų „The Guardian“ sakė fotografas.

Norėdamipatikrinti, kaip laisvėje gyvenančios šimpanzės reaguoja į netikėtą plėšrūno pasirodymą, olandų mokslininkai pasitelkė tikrovišką leopardo iškamšą. Efektas pasirodė netikėtas.

Šimpanzės sielojasi dėl mirusių savų jauniklių panašiai kaip žmonės, nustatė Maxo Plancko Psicholingvistikos instituto mokslininkai. Šimpanzių elgesį tiriantys mokslininkai Zambijoje nufilmavo, kaip viena patelė, aptikusi savo 16 mėnesių amžiaus jauniklį negyvą, sielojasi dėl jo ir ima gedėti, pranešė britų dienraštis „Daily Mail". Paprastai šimpanzės motinos nešioja savo jauniklius iki jiems sueina dveji metai, tačiau ir po to rūpinasi jais iki 6 metų amžiaus.

Beždžionės, atrodo, yra pakankamai sąmoningos, kad galėtų suabejoti savo pačių žiniomis. Atradimas papildytų vis ilgėjantį sąrašą sugebėjimų, kuriuos buvome priskyrę išimtinai sau - ir suklydome. Vokietijos Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto profesorius Josepas Callas per eksperimentą į vieną iš dviejų nepermatomų vamzdžių įdėjo maisto. Viską stebėję bonobai, šimpanzės, gorilos ir orangutanai vėliau turėdavo galimybę gardėsį išsitraukti.

Vyriškoji Y chromosoma vystosi žymiai greičiau nei likęs žmogaus genetinis kodas, teigia tyrimą atlikę Amerikos mokslininkai. Tyrimas, kurio metu lygintos žmonių ir artimiausių jų giminaičių – šimpanzių - vyriškąją lyti nulemiančios Y chromosomos, atskleidė, jog jos skiriasi maždaug 30 procentų, rašo „Telegraph.co.uk“. Tuo metu bendras šimpanzių ir žmonių genetinis kodas skiriasi tik maždaug 2 proc. Šie pokyčiai atsirado per pastaruosius 6 mln.