šikšnosparniai

Ekspertai pranešė, kad išgėręs žalių datulių sulčių nuo smegenis sukrečiančio Nipah viruso mirė vyras. Šis virusas, kuris įkvėpė kino hitu tapusį filmą „Užkratas“ apie pasaulinę pandemiją, pražudo iki 75 proc. užsikrėtusiųjų, skelbia portalas „The Sun“. Neįvardytas vyras iš Bangladešo išgėrė žalių datulių sulčių, kuriose buvo užsikrėtusių vaisėdžių šikšnosparnių šlapimo arba seilių, pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai. „Mėginys buvo nusiųstas laboratoriniam tyrimui, ir jis buvo teigiamas.

TV3 kolegos ukrainiečiai lankėsi Ukrainos šikšnosparnių reabilitacijos centre. Nepaisant karo, savanoriai užsiima šikšnosparnių išsaugojimu, taip pat moksliniais tyrimais šia kryptimi. Deja, invazijos pradžioje aptvaras su 1000 asmenų atsidūrė okupantų kontroliuojamoje zonoje. Apšaudymo metu juos pavyko išgelbėti, tačiau darbai tuo nesibaigė.  Charkivo ekologinis parkas jau daugiau nei metus šiek tiek primena Černobylį. Parkas buvo apšaudytas per pirmąsias invazijos dienas.

Tęsiantis pasaulinei pandemijai, kurios metu virusu užsikrėtė jau beveik 100 mln. žmonių, Azija gali vėl susidurti su naujo mirtino viruso pavojumi. Nipos virusas – RNR virusas, visai kaip ir SARS-CoV-2 – pirma atsiradęs šikšnosparniuose, per 20 metų jau yra sukėlęs nemažai protrūkių Malaizijoje, Singapūre, Indijoje ir šiaurinėje Australijoje. Dabar virusų tyrai įspėja: jeigu nepasimokysime iš Covid-19 pandemijos, Nipos virusas gali paveikti daugybės žmonių gyvenimus.

Pavasarėjant gamtininkai ragina gyventojus sodybose ar prie gyvenamųjų namų išsikelti inkilus – jie reikalingi ne tik grįžtantiems paukščiams, bet ir šikšnosparniams ar net vabzdžiams. Inkilų pardavėjai taip pat sako, kad pavasarį nameliai paukščiams – labai perkami, tačiau išlaidauti jiems tikrai nebūtina. Nors inkilų pardavėjai sako pirkėjų nestokojantys ištisus metus, pavasarį inkilų prekyba būna aktyviausia – žmonės inkilus perka tiek iškelti prie gyvenamųjų namų, tiek užmiesčio sodybose.

Kol vieni naktį ramiai miega, Filipinų mokslininkų komanda, nuo galvos iki kojų vilkinti apsaugines aprangas – baltus kostiumus, kaukes, pirštines – iš tinklo bando ištraukti šikšnosparnį. Ne šiaip sau – matuoja jo dydį, ima mėginius nuo kūno, sparnų ir iš burnos. Ši komanda save vadina „virusų medžiotojais“, kurių vadovas beveik dešimtmetį tyrinėja šikšnosparnius ir tai, kaip juose esantys virusai gali paveikti žmones. „Mes stengiamės ištirti kitas koronaviruso atmainas šikšnosparniuose.

Tai, prie ko pandemijos metu daugeliui mūsų vis dar sudėtinga priprasti, šikšnosparniai daro laisva valia: susirgę jie laikosi griežtos socialinės distancijos, susilaiko nuo kontaktų su kitais genties nariais. Gamtoje šie gyvūnai yra labai socialūs, laikosi distancijos, jeigu suserga arba laikosi atokiai kartu su sergančiais grupės nariais“, – aptiko Ohajo valstijos universiteto mokslininkas Simonas Rippergeris.

Koronaviruso pandemijos metu šikšnosparniai pasėjo paniką visame pasaulyje. Tikima, jog koronavirusu žmonės užsikrečia nuo gyvūnų, o dažniausiai – nuo virusą pernešančių šikšnosparnių. Šiomis dienomis internete išplito linksmas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti aukštyn kojomis stovintys šikšnosparniai, kurie atrodo tarsi šokantys diskotekoje. Nors visame pasaulyje vis dar tvyro įtampa, šis vaizdo įrašas bent kelioms minutėms leis pamiršti visas negandas ir ne vienam sukels šypseną.

Vieną biblioteką Anykščių rajone kelinta vasara iš eilės okupuoja šikšnosparniai. Apsigyvenę tarp knygų, dienomis jie paprastai snaudžia šiurpindami skaitytojus, bet ne bibliotekininkę. Nuo liepos iki rudens į Naujųjų Elmininkų biblioteką atsikraustančiais gyviais moteris žavisi ir kartu dėl jų jaudinasi. Mat dauguma naktinių skraiduolių neišgyvena. Tokia neįprasta žinduolių invazija stebina ir gamtininką. Labiausiai moterį neramina, kad nutūpę dienos miego dauguma padarėlių taip ir nebepabunda.

Pasirodo, ne tik žmonės savo kūną siūlo už dovanas, pinigus ir kitą atlygį. Izraelio mokslininkai paskelbė neįtikėtiną tyrimą apie šikšnosparnius, kurių patinėliai, norėdami pasiporuoti, patelėms pasiūlo maisto. Ir jos sutinka. Tokią veiksmų seką sakosi išstudijavę Izraelio Tel Avivo universiteto mokslininkai. Jie tikina radę ryšį tarp šikšnosparnių maitinimosi ir poravimosi. „Pagrindinis atradimas buvo tas, kad egiptietiškų vaisėdžių šikšnosparnių patinėliai siūlo maistą už seksą.

Neries regioninis parkas šiemet sausį suskaičiavo žiemojančius šikšnosparnius ir paskelbė apie naują: vienoje Lietuvos vietoje žiemoja net 2300 šikšnosparnių. Skelbiama, kad tai yra didžiausias šių žiemojančių žvėrelių skaičius per visą 18 metų tyrimų istoriją. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ten, kur žiemoja šie žvėreliai, lankytojai nėra įleidžiami tam, kad nebūtų pakenkta gyvūnams. Siekiant apsaugoti šiuos žiemojančius šikšnosparnius, vietos, kur jie žiemoja, yra papildomai saugomos.

Kauno fortuose didžiulė nelaimė ištiko ypač retus ir visoje Europoje žaibiškai nykstančius šikšnosparnius. Išsiliejus teršalams, juose nuskendo didelė dalis šių tarptautiniu mastu saugomų gyvūnų. Šikšnosparnių saugotojai sako, kad žala gamtai milžiniška, ir įtaria, kad tai šiurpus vandalizmo atvejis. Viename iš Kauno fortų vėlyvą vakarą pasipylus tonoms klampios masės gyvūnų gelbėtojai iš smalos traukia pusgyvius šikšnosparnius.

 Šikšnosparniai (Chiroptera) sudaro penktadalį pasaulio žinduolių rūšių, tačiau dėl savo slėpiningo gyvenimo būdo yra vieni mažiausiai ištirtų gyvūnų ir tik pastaraisiais dešimtmečiais pateikiama naujų žinių apie jų biologiją. Šikšnosparniai – unikalūs gyvūnai, iš kitų išsiskiriantys daugumai žinduolių neįprastomis biologinėmis ypatybėmis. Svarbiausia jų ir visiems puikiai žinoma – tai, kad šikšnosparniai yra vieninteliai pasaulyje skraidantys žinduoliai.

Manantys, kad šikšnosparniai yra vampyriški nakties padarai, po šios galerijos gali pakeisti savo nuomonę. Australijoje, Athertono mieste įsikūrusioje „Tolga Bat“ ligoninėje globojami palikti šikšnosparnių jaunikliai. Ligoninės savanoriai slaugo silpnus mažylius, kol šie sustiprėja, ir paleidžia juos į gamtą. Ši įstaiga tampa užuovėja ir zoologijos soduose pasenusiems skraiduoliams.

Palyginus su gyvūnų pasauliu žmonių seksualinis gyvenimas pasirodys gana nuobodus. Bet gal taip ir geriau, nes kai kurie gyvūnai turi gana sudėtingus poravimosi ritualus ar itin išsiskiriančias seksualines ypatybes, kurių mes vargu ar norėtume. Toptenz.net pateikia 10 išskirtinų ir išties keistų faktų apie gyvūnų seksualinį gyvenimą.

Ant šikšnosparnių nosių augantis baltasis grybelis, sukeliantis vadinamąjį Baltosios nosies sindromą (angl. „White-nose sindrome“, WNS), Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pražudė milijonus šikšnosparnių. Grybelis plinta ant šikšnosparnio ausų, sparnų, nosies. Dažniausiai infekcija pasireiškia žiemos miego metu. Nuo WNS jau nudvėsė daugiau nei 7 mln. šikšnosparnių. WNS pirmą kartą užfiksuotas 2006 metais Niujorke. Nuo to laiko grybelis (Geomyces destructans) jau išplito po 22 JAV valstijas.

Užtenka šikšnosparniui netikėtai išnirti iš tamsos ir puolame slėpti plaukus ar baimintis, kad jis paragaus mūsų kraujo. Baimė ir mitai gimė iš nežinojimo. Dėl paslaptingo šikšnosparnių gyvenimo būdo bei sudėtingų jų tyrimo metodų ilgą laiką apie šiuos naktinius sutvėrimus net biologai galėjo mažai pasakyti. Tačiau šiandien jau galima praskleisti šikšnosparnius gaubiantį paslapties šydą ir išsklaidyti mitus.

Pirmasis visus kalnus aštuontūkstantininkus (aukštesnius nei 8 kilometrų aukščio) įveikęs australas Andrew Lock nusprendė nebekopti į aukščiausias pasaulio viršukalnes, nes netoli nuo Everesto viršūnės jam ėmė vaidentis milžiniški šikšnosparniai. A.Lock nusprendė, kad iš tiesų nėra pabūvojęs ant aukščiausių višukalnių, nes tą darė naudodamasis deguonies balionu. Everestą australas nusprendė įveikti be deguonies.

Šį kartą kviečiame jus pasižvalgyti požemiuose, kuriems mažiau negu šimtas metų. Tarp pirmojo ir antrojo pasaulinių karų atsiradę tuneliai ir sandėliai buvo įrengti šaudmenims saugoti, o mūsų laikais žiemą juose įsikuria tūkstančiai šikšnosparnių. Į kelionę po Vilniaus Šilo gatvės kalvų šlaituose slypinčius tunelius leidžiamės kartu su archeologu Kęstučiu Katalynu bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktore Vida Petiukoniene.

Nė viena tautinė turizmo agentūra kol kas nerengia kelionių į atogrąžų rojų — Ganą. Tačiau egzotiškų kraštų fanatikei Vilijai Gedvilienei pasisekė pamatyti šį įspūdingą, menkai civilizacijos paliestą Afrikos lopinėlį. Į Ganą žinomą kirpėją ir vizažistę Viliją pakvietė sena bičiulė Leonė Lynch. Darbas Didžiosios Britanijos ambasadoje Vilniuje lietuvaitei Leonei prieš kelerius metus baigėsi pažintimi ir vedybomis su britų diplomatu Kevinu Lynchu.

Vienos bažnyčios Šiaurės Jorkšyre (Yorkshire) parapijiečiai išleido tūkstančius svarų sterlingų ir įrengė šildomą vietą šikšnosparniams, kad išviliotų juos iš XI amžiuje statytos bažnyčios, skelbia BBC naujienų tarnyba. Šikšnosparniai okupavo Šv. Hildos bažnyčią Elerberne (Ellerburn). Nepaisant visų pastangų, šikšnosparniai ir toliau gyvena bažnyčioje, dergia ant altoriaus ir bažnyčios baldų, todėl bažnyčioje tvyro baisus dvokas.

Vienos bažnyčios Šiaurės Jorkšyre (Yorkshire) parapijiečiai išleido tūkstančius svarų sterlingų ir įrengė šildomą vietą šikšnosparniams, kad išviliotų juos iš XI amžiuje statytos bažnyčios, skelbia BBC naujienų tarnyba. Šikšnosparniai okupavo Šv. Hildos bažnyčią Elerberne (Ellerburn). Nepaisant visų pastangų, šikšnosparniai ir toliau gyvena bažnyčioje, dergia ant altoriaus ir bažnyčios baldų, todėl bažnyčioje tvyro baisus dvokas.

Peru nuo šikšnosparnių įkandimo mirė penki vaikai ir 15 suaugusiųjų mirė. Manoma, kad sukandžiota apie 3 tūkst. žmonių, rašo alfa.lt Mirčių priežastis yra pasiutligė, plintanti šikšnosparnių vampyrų kolonijoje atokiame Peru rajone. Manoma, kad gyvūnai pradėjo pulti žmones, nes dėl naikinamų atogrąžų miškų jie nebeturi maisto. Peru Sveikatos apsaugos ministerija išsiuntė pagalbos grupę į regioną, jau paskiepyta 900 žmonių.