šernai

Turbūt dauguma žino, kad gamtoje gyvūnams būdinga natūrali atranka. Dėl to dažnai dalis pavasarį gimusių žinduolių jauniklių iki rudens neišgyvena. Visgi, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate užfiksuotas vaizdas parodė priešingą vaizdą. Specialistai dalijasi, kad pamatytas vaizdas juos nustebino. Parodė visiems Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapio administratoriai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriuo buvo užfiksuoti šernai.

Šiuo metu Lietuvoje AKM (afrikinio kaulių maro) virusas jau patvirtintas beveik 400 šernų, kai tuo tarpu 2023 m. per visus metus atvejų skaičius siekė 600. Taigi laukinėje gamtoje, virusas plinta augančia tendencija, todėl ūkininkai ir medžiotojai privalo būti budrūs ir laikytis visų biosaugos priemonių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors AKM atvejų Lietuvoje daugėja, tačiau 16-koje Lietuvos rajonų savivaldybių, pastaruosius 12 mėn.

Klaipėdos savivaldybė ieško sprendimų, kaip suvaldyti Smiltynėje maisto ieškančius ir didelius žemės plotus gadinančius šernus. Tam ruošiamasi samdyti želdinių priežiūros specialistus. Už Klaipėdos teritorijos plotų Smiltynėje priežiūrą atsakinga savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“ konsultuojasi su rinkos dalyviais dėl šernų išrausto maždaug 1,5 hektaro žemės išlyginimo bei sutankinimo, kad ją būtų galima šienauti.

Šilutės gyventojas Gemas Mickevičius užfiksavo neįprastą vaizdą – ant ledo lyties stovinčius šernus.   G. Mickevičius sako, kad tokį vaizdą pamatė, kai su šeima nuvažiavo prie netoliese esančios patvinusios Nemuno upės, tad vėliau vaizdu nusprendė pasidalinti socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“.   „Važiavau su šeima pažiūrėti potvynį ir atidžiai įsižiūrėjus, pamačiau stovinčius šernus“, – pasakoja Gemas.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato kameroms pavyko užfiksuoti žmogaus akims kasdien nematomą reiškinį – klajojančius danielius, baltuosius kiškius, vilkus, besivaikštinėjantį šerną. „Štai ir prasidėjo paskutinis žiemos mėnuo. Paskutinių kelių sausio dienų kaleidoskopas. Po „Adventur“ parodos rezervato mokomąjį taką pradėjo lankyti net danieliai ir baltieji kiškiai...tai bent padirbėjom.

Spalio 26 dieną atsibudusi ryte, Ilona Balbukovienė savo sode pamatė neįtikėtiną dalyką – jos ilgai puoselėta veja, sodų bendrijoje pamaryje, buvo visiškai sugadinta, iš jos nieko nebeliko. Vaizdinių įrodymų nėra, tačiau moteris tikina – tai šernų bandos darbas. „Atsibudau ryte ir negalėjau patikėti – mano taip ilgai auginta ir puoselėta veja visa išrausta. Buvau įdėjusi tiek daug darbo. Dabar ji atrodo atrodo siaubingai, reikės iš naujo vėl viską atsodinti.

Pasibaigus turistiniam sezonui neringiškiai juokauja, kad jaučiasi tarsi gyventų zoologijos sode. Eilinę dieną išėjus į parduotuvę tiesiog gatvėje galima sutikti lapių, briedžių, šernų ir net meškėnų. Tiesa, jei vienais galima pasigrožėti, kiti, pavyzdžiui, šernai, sukelia aibes problemų išknisdami tiek viešąsias erdves, tiek žmonių kiemus. Neringos valdžia siekia leidimų skeltanagius intensyviau medžioti, tačiau tuo pačiu ir pripažįsta – gyvūnus prisiviliojo patys žmonės.

Tris tūkstančius gyventojų turinčią sodų bendriją pamaryje užpuolė šernai. Jie ne tik išrausė žmonių sklypus, bet pasidarbavo ir taip, kad kai kuriais tarp namų esančiais keliais sodininkai nebegali ne tik pravažiuoti mašinomis, bet ir patys praeiti. Specialistai spėja, kad pamario gyventojus terorizuoja šernai suvalkiečiai. 3000 gyventojų turinčios, didžiausios Europoje sodų bendrijos pajūryje „Dituva“ įsisukę šernai prikrėtė aibių.

Afrikinis kiaulių maras vis dar nėra suvaldytas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Lietuvoje šiais metais liga nustatyta 346 šernams, Latvijoje – 671 Lenkijoje – 3399, Vokietijoje – 800, Estijoje – 48. Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Berlyne svilinant didesniam nei 30 laipsnių karščiui, karšta ir gyventojams, ir gyvūnams. Tad Vokietijos sostinės zoologijos sodo darbuotojai skuba gelbėti įkaitusius gyvūnus ir neša jiems tai, kas juos tikrai atgaivins – ledus.  Šaltu desertu, pagamintu iš becukrės arbatos ir jogurto, jau mėgaujasi zoologijos sodo gorilos patinas. Tiesa, ne visi gali drąsiai ledais mėgautis – kol ledais mėgaujasi patinas, jo patelėms ir jauniklei tenka palaukti savo eilės.

Lietuvos jūrų muziejus įsitaisė naujus kaimynus. Naktimis ten ėmė lankytis pulkas šernų, tad pievelės šalia įstaigos atrodo tarsi nusėtos kurmiarausių. Darbuotojai bandė šernus ir specialiu skysčiu atgrasyti, ir garsiniais signalais baidė, tačiau laukinėms kiaulėms tai įspūdžio nepadarė. Muziejaus darbuotojai galų gale nuleido rankas, o tai pajutę šernai knisti veją po pat langais pradėjo net dienomis. Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojus naktimis pakeičia šernai.

Laukininiai gyvūnai dažnai nustebina neįprastu savo elgesiu. Šįkart kviečiame pamatyti šernų tango. Miško knyslių „šokiu“ Facebooke pasidalino Viešvilės valstybinis gamtos rezervatas. Rezervato darbuotojai užfiksavo ritmingai žingsniuojantį šerną. Pritaikius argentinietiško tango muziką, atrodo, kad gyvūnas šoka. Netrukus prie jo prisijungia kitas šernas, tiesa, jo ritmo pojūtis prastesnis. Vis tik šernų šokis nėra tik ritmingas pasivaikščiojimas.

Barselonoje ir jos apylinkėse – šernų antplūdis. Prie žmonių namų ir į parkus šernai traukia ieškodami maisto, tačiau neretai jie žmones ir užpuola. Nuo šernų viename Barselonos parke nukentėjo net dainininkė Šakira su vaikais. Dėl to miestas skelbia karą šernams – gaudo juos ir užmigdo. Barselonos priemiestyje vidury baltos dienos, lyg niekur nieko klaidžioja šernas. Ir ne vienas, o su didele šeimyna. Atrodo, kad miško kiaulaitės čia jaučiasi kaip namie.

Rietavo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtos medžioklės – du vyrai įtariami sumedžioję ne mažiau 10 šernų. Trečiadienį Rietavo policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gautą medžiagą, pranešė policija. Joje nurodoma, kad 1957 ir 1981 metais gimę vyrai gegužę galbūt neteisėtai sumedžiojo ne mažiau kaip 10 šernų, jų neįrašė medžioklės lapuose ir juos dorojo neteisėtoje dorojimo patalpoje.

Nors šernų atakos retas reiškinys, tačiau jų, pasirodo, pasitaiko. Taip nutiko Reginijui, kuris vaikštinėdamas Juodkrantėje, šalia Raganų kalno buvo užpultas dviejų šernų. Gamtininkas Marius Čepulis paaiškino, kodėl taip galėjo nutikti ir kaip elgtis, kuomet kelią pastoja šernai. Savo patirtimi Reginijus Raškevičius pasidalino „Facebook“ socialinio tinklo grupėje „Mūsų Neringa“. „Facebook“ įraše vyras rašė: „Turėjome siaubingą patirtį.

Šalia Juodkrantės du suaugę šernai užpuolė viduryje dienos pasivaikščioti išėjusi vyriškį. Šis pasakoja, kad dar puolė slėptis už medžio, tačiau įniršusio žvėries smūgio išvengti nepavyko. Gamtininkai ir medžiotojai sako, kad šiuo metų laiku šernai žmones užpuola ypač retai ir mano, jog tokį gyvūnų elgesį išprovokavo juos mėgstantys maitinti turistai. Juodkrantiškis Reginijus kaip yra įpratęs pirmą valandą dienos išėjo pasivaikščioti po šalia esančius miškus šalia Raganų kalno.

JAV superžvaigždė Shakira pateko į nemalonų incidentą – ją, bevaikštančią parke Barselonoje, užpuolė ir apiplėšė du laukiniai šernai.  Apie įvykį socialiniuose tinkluose pranešė pati atlikėja. Pasak jos, incidentas įvyko kai ji su sūnumi Barselonoje vaikščiojo parke.  Shakira pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota suplėšyta ir išpurvinta moters rankinė.

Italijos sostinės Romos gyventojai neatsigina šernų. Laukiniai gyvūnai plūsta į priemiesčius. Ieškodami maisto knisa šiukšliadėžes, kelia sumaištį keliuose, o kai kuriuos gyventojus net priverčia pasipustyti padus. Dėl šernų keliamo chaoso jau kyla ir vietos politikų ginčai. Romoje Monte Mario rajono gatvėmis šmirinėjantys šernai jau seniai nieko nestebina.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nuotaikingu vaizdeliu, kuriame nufilmuota, kaip kelią kerta vorele einantys šernai. Vaizdelis vos per kelias valandas sulaukė kone tūkstančio reakcijų.  „Ar esat matę traukinį, kuriam nereikia bėgių? Jei priekyje yra garvežys, kiek vagonų yra visame sąstate? Suskaičiuokit šitą vienos šeimos namų ūkį“, – „Facebook“ paskyroje rašė VSAT.

Viena Tauragės rajono gyventoja net porą mėnesių augino iš miško atklydusius du šerniukus. Įrengė jiems guolį, maitino ir globojo. Tačiau apie tai pasklidus gandui, šerniukus iš moters paėmė aplinkosaugininkai bei medžiotojai ir gyvūnus nuvežę į tolimą mišką paleido. Specialistai aiškina, kad laukinių gyvūnų laikyti kaip naminių nevalia – jie prisiriša prie žmogaus ir laukinėje gamtoje jau nebeišgyvena.

Afrikinio kiaulių maro (AKM) aukos Lietuvoje skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių. Lyginant pernai metų rezultatus su 2014-ųjų, kai užfiksuotas pirmasis viruso protrūkis šalyje, ligos atvejų skaičius išaugo net 38 kartus. Skaičiai gąsdina, o vakcinos nuo AKM kol kas nėra, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (VMVT) įspėja: vienintelis būdas marą sustabdyti – griežtai ir atsakingai laikytis biologinio saugumo taisyklių.

Tūkstančiai lenkų trečiadienį protestavo prieš vyriausybės planus šalyje iššaudyti tūkstančius šernų ir taip neleisti toliau plisti ūkiuose pražūtingam afrikiniam kiaulių marui. Lenkijos ūkio ir veterinarijos pareigūnai pernai pritarė planui šį sezoną sumedžioti 185 tūkst. šernų. Kritikai nepatenkinti tuo, kad vyriausybė paprašė visų licencijas turinčius medžiotojų paspartinti tą skerdimą medžiojant šiuos gyvūnus šio mėnesio savaitgaliais.

 Lietuvos pasieniečiai ir toliau nenustoja stebinti vaizdeliais iš Lietuvos ir Baltarusijos pasienio. Šįkart socialiniame tinkle „Facebook“ jie gamtos mylėtojus pradžiugino gausia šernų populiacija: nufilmuota kaip į Lietuvos pusę iš Baltarusijos perbėga gausus būrys šernų su jaunikliais. Vaizdo įraše matyti, kaip iš pradžių iš aukštos žolės išnyra trys dideli šernai, o netrukus paskui juos atseka sunkiai suskaičiuojamas būrys mažų šerniukų.

Tailande berniukų futbolo komandos ir jų trenerio gelbėjimo operacijai vadovavęs pareigūnas pranešė, kad vandens užtvindytą urvą paliko medikas ir trys Tailando specialiųjų pajėgų narai, kurie buvo su vaikais nuo tada, kai vaikai buvo surasti vienoje urvo kameroje. Visi jie yra stiprūs. Per gelbėjimo operaciją iš painaus vandens užlieto urvo šiaurinėje Tailando dalyje antradienį buvo išgelbėti visi 12 berniukų ir jų treneris.

Nepaisant visų priemonių, kurių imamasi tam, kad būtų sustabdytas afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimas, vis nepaliaujamai randama šernų gaišenų, kurias ištyrus patvirtinamas ligos plitimas. Praeitą savaitę Kėdainių rajone Dotnuvos ir Josvainių seniūnijose buvo rastos net 8 šernų gaišenos, kurias ištyrus patvirtinti AKM atvejai. Iš sumedžiotų – 10 Štai iš pernai sumedžiotų maždaug poros tūkstančių šernų dešimčiai nustatytas AKM. Paskutiniai AKM atvejai užfiksuoti taipogi Dotnuvos seniūnijoje.

Pasieniečių kameros nufilmavo į Baltarusiją bėgančių šnipų būrį – didžiulę šernų šeimyną. Tokių šnipų mes negaudom, sako socialiniuose tinkluose filmuotą medžiagą paviešinę pareigūnai. Vedliai iškišę nosį apsidairo, nepastebėję sargybos neria Baltarusijos link. Būryje 14 šernų – visi šuoliuoja per keliuką paeiliui.

Lietuvoje toliau plintant afrikiniam kiaulių marui, šią savaitę aptiktas tūkstantasis nuo ligos kritęs šernas - kur kas daugiau nei pernai tuo pat metu. Be to, šią savaitę liga nustatyta kelių kiaulių ūkyje Panevėžio rajone. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas įsitikinęs, kad tokio didelio maro protrūkio nebūtų, jeigu dar 2013-ųjų sausį, kai užkratas aptiktas pirmuosiuose šernuose, būtų imtasi jų kiekio ir migracijos tyrimo.

Lietuvoje toliau plinta afrikinis kiaulių maras – šią savaitę jo židinys aptiktas Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermoje, ir tai didžiausia iki šiol nuo viruso nukentėjusi bendrovė. Tačiau liga plinta ir gamtoje – per pusmetį šalies miškuose rasta kur kas daugiau nuo maro nugaišusių šernų negu pernai per visus metus. Siekiant sumažinti šių žvėrių populiaciją, Seime svarstoma idėja, kaip paskatinti jų medžioklę ir leisti medžiotojams sveiką šernieną parduoti, nes dabar to daryti negalima.

Kai dėl kokių nors priežasčių mieste nelieka žmonių – gamta pamažu atsiima savo teritorijas. Netrukus pamatysite, su kokia problema, artėjant šeštosioms Fukušimos katastrofos metinėms, dabar susiduria japonai, norintys grįžti į evakuotus miestus aplink elektrinę, ir kaip jiems problemą spręsti padeda medžiotojai. Štai jie – naujieji Fukušimos prefektūros miestų gyventojai: ganosi žmonių kažkada prižiūrėtose pievelėse ir čiaumoja radiacija užkrėstus augalus.

Internete netruko paplisti ukrainiečių medžiotojų nufilmuotas vaizdo įrašas. Nors paprastai medžiotojai susilaukia itin piktų replikų, tačiau šįkart – viskas kitaip. Žiemą į medžioklę išsiruošusiems vyrams teko ne medžioti gyvūnus, o juos gelbėti. Į ledinio vandens spąstus pateko trys šernai, kurie nesugebėjo patys išsikapstyti. Laiku tai pastebėję medžiotojai suskubo į pagalbą – vieną po kito iš mirties gniaužtų ėmė traukti paprastai medžiojamus gyvūnus.

Lietuvos policija sudarė ieškomiausių asmenų dešimtuką, tarp labiausiai ieškomų - buvęs „Snoro“ akcininkas Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas, įtariamieji nužudymais, narkotikų platinimu bei kontrabanda. 40-metis V.Antonovas ieškomas nuo 2011 metų lapkričio 22 dienos. Buvęs „Snoro“ valdybos pirmininkas Raimundas Baranauskas ir vienas jo akcininkų V.Antonovas pastaraisiais metais gyveno Jungtinėje Karalystėje. Liepos pradžioje jie dingo iš šios valstybės, britų pareigūnai jų nerado.

Medžiotojai, nesumedžioję pakankamai šernų, neteks teisės į medžioklės plotus, ir jie bus perduoti kitiems medžiotojų būreliams, sako Veterinarijos tarnybos vadovas. Pasak Jono Miliaus, jau rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo būtų sugriežtinti medžioklės reikalavimai, siekiant išnaikinta daugiau afrikinį kiaulių marą pernešančių šernų. „Dabar deriname nutarimą su Aplinkos ministerija, Generaline miškų urėdija, kad viename kvadratiniame kilometre būtų 0,2-0,5 šerno.

Šią savaitę Kėdainių rajone suradus afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių šernų gaišenas, AKM užkrėsta Lietuvos teritorija išsiplėtė – į ją įtrauktas visas Kėdainių rajonas. Šiame rajone iki šiol nebuvo registruotas nei vienas ligos atvejis, tad į užkrėstos teritorijos ribas anksčiau buvo įtrauktos tik Pelėdnagių, Vilainių, Truskavos ir Šėtos seniūnijos. Visą Kėdainių rajoną paskelbus užkrėsta teritorija, jame taikomi griežtesni AKM prevencijos ir kontrolės reikalavimai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šią savaitę užregistruoti trys afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai šernams Kupiškio ir Kėdainių rajonuose. Abu šie rajonai priskiriami AKM užkrėstai teritorijai, tačiau šį kartą liga pasireiškė dviejose seniūnijose, kuriose ji iki šiol nebuvo nustatyta.

Atšilus orams, ima augti šernų platinamo kiaulių maro grėsmė, teigia Valstytinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius. „Pavasaris ir vasara yra pavojingesnis periodas. Pavasarį ir vasarą grėsmė gerokai padidėja. Per visą žiemą irgi ramiai gyventi negalėjome, kiekvieną savaitę būdavo tai penki šernai rasti užsikrėtę... Pavyzdžiui, praėjusią savaitę aptikti du. Iš viso nustatyti 66 židiniai Lietuvoje, (rasta) 112 šernų. Keturi protrūkiai pas kiaules.

Lietuvoje su pirmu oficialiu vizitu lankėsi už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Povilas Andriukaitis. Seime susitikęs su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene aptarė teisėkūros iniciatyvas, o su Kaimo reikalų komiteto nariais – dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) kilusias problemas. Šioje diskusijoje taip pat dalyvavo žemės ūkio viceministras Saulius Cironka bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, miške rastam nugaišusiam šernui nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM). Šerno gaišena rasta vykdant nacionalinę AKM stebėsenos ir kontrolės programą. Negyvas laukinis gyvūnas gulėjo apie 2 km atstumu nuo vietos, kurioje šių metų spalio 11 d. buvo sumedžiotas AKM užsikrėtęs šernas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Švenčionių rajone, Cirkliškio seniūnijoje, 9 km atstumu nuo Baltarusijos sienos, rasti penki nugaišę šernai, užsikrėtę afrikiniu kiaulių maru (AKM). Tai patvirtino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje atlikti tyrimų rezultatai. Papildomos ribojimo zonos ir stebėsenos priemonės šiame rajone nebus nustatomos, nes naujasis AKM atvejis užfiksuotas anksčiau užkrėstoje teritorijoje.

Alytaus rajone aptikti dar šeši nuo Afrikinio kiaulių maro (AKM) kritę šernai, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Žvėrių gaišenos rastos Alytaus rajone, Alovės seniūnijos miške, vykdant AKM užkrėstos teritorijos apžiūrą. Šių metų rugsėjo pabaigoje pavojingas virusas buvo patvirtintas vienam šiame miške sumedžiotam šernui. Atrinkus mėginius, šernų gaišenos sunaikintos, atlikta teritorijos dezinfekcija.

 Prieš keletą dienų Švenčionių rajone 9 km ir 1 km atstumu nuo Baltarusijos sienos dar dviem sumedžiotiems šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras. Iš viso Lietuvoje jau užfiksuota 12 šios ligos židinių – 6 šernų ir 6 kiaulių populiacijoje. Užkratas pasiekė ir Lenkiją, Latviją bei Estiją. Europos Komisijos sprendimu, valstybių, kuriose užregistruotas afrikinis kiaulių maras, teritorijos suskirstytos į 3 zonas. Jose taikomi skirtingo griežtumo reikalavimai.

 Jau pusė Lietuvos pažymėta afrikinio kiaulių maro ir jo grėsmės ženklu. Šios kiaulėms ir šernams pavojingos ligos židiniai užfiksuoti ir visose mūsų šalies kaimynėse. Jei viruso plitimo nepavyks suvaldyti, galima ilgam likti be savos gamybos natūralių tradicinių kiaulienos gaminių. Baltijos šalys ir Lenkija, kuriose nustatyti afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai, suvienijo jėgas kovojant su šia klastinga liga, dėl kurios patiriama daug ekonominių nuostoliųa.

Šernai – tai yra vieni pagrindinių afrikinio kiaulių maro virusų skleidėjų, todėl būtina imtis priemonių, kad jų populiacija būtų sumažinta. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas susitiko aptarti žvėrių medžioklės taisyklių klausimų. Vienas iš pagrindinių aspektų – šernų medžioklė. Anot Aplinkos ministerijos atstovų, nėra aišku, ar medžioklę reikia vykdyti su varovais ar be jų.

Rokiškio rajone, privačiame ūkyje penktadienį nustatytas naujas mirtino afrikinio kiaulių maro židinys, kuris tapo aštuntuoju šalyje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad situacija tampa vis sudėtingesnė. „Akivaizdu, kad virusas atėjo ne iš Baltarusijos, o iš Latvijos, kadangi naujausi afrikinio kiaulių maro židiniai šioje šalyje buvo užfiksuoti netoli sienos su Lietuva.

Giedrė Sankauskaitė Prieš metus laisvai tarpvalstybines sienas kertantys šernai į Lietuvą atnešė afrikinį kiaulių marą. Šiandien tokių užsikrėtusių „imigrantų“ padarinius, deja, jau matome. Vis labiau kylant visuotiniam ažiotažui dėl galimų afrikinio kiaulių maro (AKM) padarinių, plačiau panagrinėjus susidariusią situaciją tampa aišku – AKM tik apnuogino Lietuvos kiaulininkystėje veikiančių verslininkų problemas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad praėjusią savaitę baigta tiesti šernų judėjimą ribojanti tvora ties Varčios mišku, Alytaus rajone. Fizinių barjerų, ribojančių laukinių žvėrių migravimo arealus, pasaulio, Europos ir mūsų šalies mokslininkai pripažįsta viena efektyviausių priemonių, kovojant su užkrečiamųjų ligų, tokių kaip klasikinis ar afrikinis kiaulių maras, plitimu.

Metų pradžioje Lietuvoje nustačius afrikinį kiaulių marą, šalyje jau sumedžiota apie 66 proc. visų šernų, pranešė aplinkos ministras. „Esame sumedžioję apie 66 proc. visų šernų“, - trečiadienį bendrame Seimo Kaimų reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų posėdyje sakė Valentinas Mazuronis. V.Mazuronis pabrėžė, kad netrukus pasaulį išvys nauja šernų vada ir tuomet jų skaičius Lietuvos miškuose vėl gerokai šoktels. „Palauksime naujos vados skaičiavimų, kiek konkrečiai turime šernų.

Lenkijoje nustačius afrikinį kiaulių marą, mūsų šalyje naujų jo židinių neaptikta. Lietuva gerai valdo situaciją, tačiau grėsmė išlieka. Siekdama užkirsti kelią galimam ligos plitimui, Žemės ūkio ministerija prevencinėms veterinarijos priemonėms įgyvendinti papildomai skirs dar 1,9 mln. litų. „Šios lėšos bus panaudotos fiziniam barjerui – tvorai, kuri izoliuos maro židinius.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės visoje šalyje intensyviai medžiojami šernai, kurių populiaciją nuspręsta sumažinti 90 proc. Kuršių nerijoje medžioklės plotus turintys medžiotojai abejoja, ar pavyks įvykdyti šį nurodymą – esą suintensyvinus medžioklę, šernai išsislapstė ten, kur net šunys nelenda. Kuršių nerijoje medžioklės plotus turi du medžiotojų klubai. Teigiama, kad iki šiol jie jau sumedžiojo apie 60 proc.

Laima AGANAUSKIENĖ Radviliškio rajono medžiotojų būreliai ir klubai sulaukė materialinės paramos – jiems iš rajono biudžeto skirta po 1 tūkstantį litų, kad galėtų įsigyti priemonių, padėsiančių saugotis afrikinio kiaulių maro. Saugojantis pavojingos ligos, darbo bei sanitarinės sąlygos griežtinamos kiaulių ūkiuose. Medžiotojų būreliams – po 1 tūkstantį litų Radviliškio rajono medžiotojų ir žvejų draugijos duomenimis, rajone veikia 15 medžiotojų būrelių ir keli medžiotojų klubai.