sergejus kirijenka

Antradienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka lankėsi Rusijos okupuotame Ukrainos Melitopolio mieste, pranešė savarankiškai pasiskelbusi prorusiška merė Galina Danilčenko. Apie S. Kirijenkos vizitą ji pranešė „Telegram“ kanale, rašo CNN. Patalpintame vaizdo įraše ji taip pat pridūrė, kad Melitopolis pradeda rengtis referendumui. „(Miestas yra – aut. past.

Praėjusią savaitę turėjęs būti eiliniu rutininiu Rusijos valdžios susitikimu virto jeigu ne sensacija, tai bent jau itin keistu įvykiu, niekaip neįsipaišančiu į bendrą Kremliaus politikos vaizdą.

(papildyta 13.52) Boriso Nemcovo karstą neša skambant šūkiams „Rusija bus laisva“, praneša „Dožd.tv“. Daugybė gedinčių Rusijos žmonių ir garbingų užsienio svečių antradienį vienas po kito ėjo pro baltu audeklu išklotą atidengtą karstą, atsisveikindami su nužudytu Kremliaus kritiku Borisu Nemcovu ir atiduodami paskutinę pagarbą vienam iškiliausių šalies opozicijos veikėjų.

  Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti rusų plėtros darbų vienintelėje šios Europos Sąjungos (ES) valstybės atominėje elektrinėje. Kremliaus pareiškime sakoma, kad abi šalys, kurios glaudžiai bendradarbiauja prekybos ir energetikos srityse, vykdo „realias diskusijas“ dėl Vengrijos Pakšo elektrinės pajėgumų didinimo. Pareiškime nurodoma, kad Pakšo elektrinė pagamina 40 proc.

Bušero atominė elektrinė Irane šiemet paleista nebus, pareiškė Rusijos energetikos ministras Sergejus Šmatko. Būtent Rusija stato minėtąją Bušero atominę elektrinę. Ministras teigė, kad elektrinės paleidimas atidedamas dėl techninių priežasčių. Kada galima laukti elektrinės darbo pradžios, S. Šmatko neatskleidė. Jis pabrėžė, kad jokių nesutarimų tarp Teherano ir Maskvos dėl statybų nėra. „Statybos darbai Bušere vyksta neblogai. Pradėti darbai su hidraulika.

Atominio koncerno "Rosatom" vadovas Sergejus Kirijenka, prezidento Boriso Jelcino laikais ėjęs Rusijos premjero pareigas, kuklumu nepasižymi. "Siekiame pirmauti pasaulyje, mūsų tikslas - trečdalis pasaulio rinkos", - sako jis kalbėdamas apie branduolinę energetiką. Rusijoje atominės elektrinės vėl madingos tarsi nebūtų buvę Černobylio katastrofos ar panaudoto atominio kuro saugojimo problemų.

Birželio 26 d. „Belorustoday.ru“ pranešė, jog Minske pirmasis šalies vicepremjeras Vladimiras Semaška oficialiai pareiškė, kad Baltarusija galutinai apsisprendė pasirinkti naujajai atominei elektrinei rusišką reaktorių VVR–1000. Anot pareigūno, saugumo prasme tai vienas patikimiausių reaktorių pasaulyje, jis priklauso 3+ kartai, o ketvirtoji karta rinkoje atsiras tik po 20 metų.

Rusija planuoja kitais metais į Arkties vandenyną paleisti  plaukiojančią 70 MW galios AE. Ji bus pirmoji iš būsimosios plaukiojančių ir povandeninių atominių jėgainių flotilės, aptarnausiančios naujus „Gazprom“ naftos ir dujų gręžinius Arktyje.

Rusija Kaliningrado srityje ir Baltarusija netoli sienos su Lietuva ketina statyti naujas atomines elektrines. Pabandžius suformuluoti klausimą, ar tai tikrovė, ar tik gandai, atsakymas peršasi gana paprastas: jie jau padarė tiek pat, kiek ir Lietuva, įgyvendindama Visagino atominės elektrinės projektą. Ką? Ogi nieko.

Iranas trečiadienį pradėjo Rusijos pastatytos Bušero atominės elektrinės bandymus, per kuriuos ruošiamasi elektrinės paleidimui. Elektrinė pastatyta pietvakariniame Irane. Bandymuose dalyvauja Rusijos valstybinės branduolinės kompanijos vadovas Sergejus Kirijenka. Rusija Bušero elektrinę pastatė už 1 mlrd. dolerių. Joje įrengtas 1000 megavatų reaktorius. Elektrinė visu pajėgumu turėtų pradėti veikti jau kitąmet.

Atominę elektrinę ketina statyti Lenkija - dėl to ji derasi su Pietų Korėja. Kaliningrado srityje renkama vieta naujai atominei jėgainei. Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung Bakas paskelbė, kad Lenkija paprašė paramos pirmajai savo atominei elektrinei pastatyti iki 2012 metų. Varšuva vėliau patikslino, kad tikslesnė statybų pabaigos data dar nėra numatyta.

Rusijos planai statyti atominę elektrinę Kaliningrado srityje gali sutrukdyti laiku įgyvendinti naujos atominės jėgainės projektą Lietuvoje, teigia Ūkio ministerijos pareigūnai. „Dviejų panašaus galingumo elektrinių statyba tuo pat metu gali apsunkinti Lietuvos projekto finansavimą.

Stiprindamos dvišalius santykius, Kinija bei Rusija pasirašė branduolinį susitarimą. Apie susitarimą buvo pranešta iškart po to, kai naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atvyko pirmojo savo oficialaus vizito į Kiniją. Kaip skelbia „Russia Today“, susitarime numatoma, kad Rusija Kinijoje pastatys urano sodrinimo reaktorių ir tieks šiai šaliai mažai sodrinto urano.

Nors būsimos 2000 MW galios AE statybos vietoje už 53 kilometrų nuo Vilniaus sparčiai vykdomi geologinės žvalgybos darbai, Lietuvos mokslininkai skeptiškai vertina branduolines Lietuvos kaimynių ambicijas. Jei aukštų Rusijos ir Baltarusijos valdžios atstovų kalbos apie naujų atominių jėgainių statybos būtinybę virs darbais, po kelių dešimtmečių šalia Lietuvos gali atsirasti dvi naujos AE. Tačiau tai veikiau teorinė prielaida, mano „Balsas.lt“ pašnekovai.

Iki 2020 m. Lietuva gali būti apsupta atominėmis elektrinėmis Jau keturios Lietuvos kaimynės pareiškė norą statyti atomines elektrines. Vienintelė atominė regiono „našlaitė“ - Latvija. Bene grėsmingiausias atominis gigantas, kaip žadama, jau 2015 m. išdygs visiškai netoli Lietuvos sienos, Kaliningrado srityje. Planus statyti branduolines jėgaines aiškiai deklaruoja lenkai ir baltarusiai, atomine valstybe tapti pretenduoja ir Estija.

Rusijos atominės energijos agentūros („Rosatom“) vadovas Sergejus Kirijenka įsitikinęs, kad Kaliningrado atominė elektrinė iškils anksčiau, negu Lietuvoje pradės veikti Ignalinos AE-2. „Mes greičiausiai spėsime anksčiau“, - sakė S.Kirijenka, susitikęs su Kaliningrado srities deputatais. „Suprantama, ne visiems patinka, kad mes čia statome elektrinę“, - pabrėžė bendrovės vadovas. „Bet čia nėra jokios politinės potekstės“, - pridūrė jis.

Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija pritars santykių plėtojimui su užsienio firmomis, konkrečiai, su Vokietijos koncernu „Siemens“. „Kiek žinau, kompanija pasirengusi ir toliau plėtoti santykius su partneriais Rusijoje, ir mes tam tik pritarsime“, - sakė valstybės vadovas, susitikęs su koncerno vadovu Peteriu Loescheriu. Pokalbyje dalyvavo ir V.Putino padėjėjas Igoris Šuvalovas bei Federalinės atominės energetikos agentūros („Rosatom“) vadovas Sergejus Kirijenka.

Prieš gerą savaitę Rusijos atominės energijos agentūros ROSATOM generalinis direktorius Sergejus Kirijenka su vienos dienos darbo vizitu lankėsi Vašingtone, kur susitiko su JAV komercijos sekretoriumi Carlosu Gutierrezu. S. Kirijenka skubėjo užbaigti vieną reikalą, kurį Rusija jau keletą metų stengėsi „prastumti“: Vašingtone buvo pasirašyta JAV ir Rusijos prekybos sutartis, pagal kurią Rusija galės nuolat didinti savo sodrinto urano eksportą į JAV.

"Dabar mes pradedame statyti pirmąją plaukiojančią atominę elektrinę, kurios galingumas bus maždaug 75 megavatų. Tačiau ateityje mes numatome statyti maždaug 300-400 megavatų galingumo plaukiojančias elektrines", - sakė S.Kirijenka.