savitarnos kasos

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė siūlo įpareigoti prekybininkus taikyti nuolaidas bei lojalumo programas savitarnos kasose apsiperkantiems pirkėjams.

Savitarnos kasos yra populiari apsipirkimo galimybė, o jos įtaka vis didėja. Ši galimybė idealiai tinka bekontakčiam apsipirkimui, be to, dažnai savitarnos kasos sumažina laukimo laiką parduotuvėje. Nepaisant didėjančio savitarnos kasų populiarumo, šios kasos gali kelti riziką mažmenininkams. Savitarnos kasose sukčiavimo ir vagysčių atvejų yra daugiau nei tradicinėse, kuriose dirba darbuotojai.

Daugelyje prekybos tinklo parduotuvių yra savitarnos kasų. Jos leidžia verslui samdyti mažiau darbuotojų ir taip sutaupyti. Kita vertus, dalis pirkėjų jas pamėgo, nes paprastai jose galima atsiskaityti greičiau, ypač, jei perki ne daug prekių. Vis dėlto, jeigu savitarnos kasose pirkėjai atsiskaito ne banko kortele, o grynaisiais pinigais, jiems gali kilti keblumų. Prekybos tinklas dėl to apgailestauja ir paaiškina, kokius ribojimus taiko savitarnoje atsiskaitant smulkiais pinigais.

Maisto ir gėrimų ragavimas parduotuvėse: tą daryti – draudžiama, bet yra išimčių Pirkėjai atsigeria mineralinio, suvalgo ledus ar sūrelį ir tik po to susimoka: parduotuvės tą daryti draudžia, bet yra išimčių?

Vis pasigirsta istorijų, kaip lietuviai savitarnos kasose netyčia nuskenuoja ne tuos vaisius ar saldainius, nes tiesiog neapsižiūrėjo. Tačiau toks elgesys būna ir piktybinis, kai įvesdami pigesnes prekes pirkėjai sutaupo ir taip apsivagia. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose gyventojai dalijosi, kaip tą daro su alkoholiu. Nuskenuodami vieną nealkoholinį alų, jie suveda prekių kiekį ir kitus penkis padeda alkoholinius. Taip esą pavyksta įsigyti alkoholio net po 20 val.

Vis daugiau pirkėjų parduotuvėse užsienyje ir Lietuvoje naudojasi savitarnos kasomis, nes įprastose kasose nepakanka pardavėjų, dėl ko susidaro eilės. Tačiau kai kuriuo metu, pavyzdžiui, prieš 20 val., eilės gali susidaryti ir prie savitarnos kasų. Su panašiomis problemomis susiduriantys kai kurie JAV prekybininkai sugalvojo išeitį. Atlikę pilotinius bandymus dalyje parduotuvių, galiausiai nusprendė, kad verta riboti kiekį prekių, už kurias atsiskaitoma savitarnos kasoje.

Draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais po 20 valandos ir sekmadieniais po 15 valandos kai kuriems tautiečiams nesuprantamas. Norimu metu negalėdami įsigyti alkoholinių gėrimų, kai kurie imasi įvairių gudrybių, kad galėtų apeiti šį įstatymą.

Miesto gyventojų pasaulėžiūra keičiasi: apsipirkdami jie ieško greitų, maksimaliai į juos orientuotų sprendimų, tačiau išlieka reiklūs kokybei. Prekybos sektoriui tai reiškia iššūkį pasiūlyti intuityvesnį, greitesnį ir kokybiškesnį apsipirkimą. Rengiant koncepciją „Iki“ parduotuvei, netrukus atsidarysiančiai Centrinio Vilniaus verslo rajono prekybos centre „Europa“, svarbiausias aspektas buvo būtent besitransformuojantys jo lankytojų lūkesčiai.

Savitarnos kasos sparčiai populiarėja, pirkėjai parduotuvėse jas renkasi vis dažniau, nes tai patogus būdas apsipirkti, nereikalaujantis ilgai stovėti eilėse. Tačiau, savitarnos kasos ne visada yra palankios prekybos centrams. Kartais pirkėjai sąmoningai arba netyčia įmuša kelis ar net keliasdešimt kartų pigesnes prekes ir tokiu būdu sutaupo pinigų, tačiau tuomet nukenčia prekybos centrai.

Dalis pirkėjų Lietuvoje, taip pat ir pasaulyje, nėra patenkinti savitarnos kasomis. Juos pykdo tai, kad turi apsitarnauti save, ir ilgisi „žmogiško“ kontakto su darbuotojais. Dėl šios ir kitų priežasčių dalis prekybos tinklų užsienyje savitarnos atsisako, tačiau kokia situacija Lietuvoje? Mūsų prekybininkai kartoja, kad vis daugiau lietuvių naudojasi savitarnos kasomis, kai kur – net 70 proc. visų pirkėjų.

Kai kuriose Lietuvos parduotuvėse dalis kasų skirta greitam apsipirkimui ir jose leidžiama pirkti tik ribotą prekių kiekių. Panašią praktiką kai kur imama taikyti ir savitarnos kasose. Pranešama, kad vienas iš didžiausių JAV prekybos tinklų „Target“ išbando naują savitarnos kasų politiką, nes mažmenininkai pastebi, kad įrenginiai be kasininkų gali atbaidyti klientus. Keliose parduotuvėse „Target“ apribojo savitarnos kasų naudojimą tik tiems pirkėjams, kurie perka 10 ar mažiau prekių.

Vis dažniau pasigirsta nepritarimas savitarnos kasoms, o prekybos tinklai pradeda atsisakyti šios technologijos, kuri per pastaruosius kelerius metus buvo labai paplitusi. Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos prekybos centrų tinklas „Booths“ pranešė, kad visose 28 savo parduotuvėse, išskyrus dvi, panaikina savitarnos kasas.  Jungtinėse Valstijose didieji prekybos tinklai „Walmart“, „Costco“, „Wegmans“ ir kiti prekybininkai taip pat pakeitė savo savitarnos strategijas, rašo CNN.

Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių, kasdien apsiperkantys gyventojai ne visada džiaugiasi tuo, kad patys turi atlikti kasininkų darbą. Tad kai kurie prekybininkai jau imasi permainų. Šiaurės Anglijoje veikianti įmonė „Booths“ pranešė, kad visose 28 šio prekybos tinklo parduotuvėse, išskyrus dvi, prie kasų vėl dirbs darbuotojai, praneša BBC. Įmonė, kuriai priklauso 16 parduotuvių Lankašyre, taip pat Jorkšyre ir Češyre, teigė, kad taip reaguoja į klientų atsiliepimus.

Ne paslaptis, kad savitarnos kasose pirkėjai kartais supainioja sveriamas prekes ir taip sumoka daugiau ar mažiau, nei iš tikrųjų reikėtų. Tačiau yra ir tokių, kurie tą daro sąmoningai, pavyzdžiui, įmuša kelis ar net keliasdešimt kartų pigesnes prekes ir taip sutaupo. Vieni prekybos tinklai tikino, kad sukčiavimo atvejų pasitaiko labai retai arba nebūna išvis. Kiti neslėpė, kad vagysčių būna ir įvairių.

Technologijos žmonių kasdienybę turėtų palengvinti, tačiau taip būna ne visada. Pavyzdžiui, prekybos tinklų nuolat diegiamos savitarnos kasos įdarbina klientus, o vos keletas darbuotojų nespėja jų iškart aptarnauti. Vis tik prekybininkai leido suprasti, kad darbuotojų skaičiaus nedidins, tačiau savitarnos kasų tik daugės. Jau dabar jų yra maždaug tiek pat, kiek ir įprastinių kasų.

Vis didesniam pirkėjų skaičiui Lietuvoje atsiskaitymui už prekes renkantis savitarnos kasas, prekybos tinklas „Lidl“ 27-iose parduotuvėse pasiūlė naujovę – XXL dydžio savitarnos kasas. Šiuo žingsniu tinklas esą siekia padėti vis dažniau savitarnos kasas besirenkantiems pirkėjams apsipirkti dar paprasčiau ir patogiau, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Savitarnos kasas, kurios yra įrengtos visose 69 tinklo parduotuvėse, renkasi beveik pusė visų „Lidl“ pirkėjų ir ši dalis nuolat auga.

Lietuvoje įprasta arbatpinigių palikti maitinimo įstaigose aptarnavusiems darbuotojams, o jų dydis priklauso nuo aptarnavimo kokybės. Vis tik užsienyje duoti arbatpinigių ėmė raginti ir savitarnos aparatai. Lietuvos prekybininkų nuomone, tokia praktika Lietuvoje nepasiteisintų. Tačiau rinkoje jau atsiranda skaitmeninių arbatpinigių.

Niekam nėra paslaptis faktas, kad apsiperkant savitarnos kasose kartais žmonės nusprendžia sutaupyti ar pasukčiauti. Tačiau toks elgesys gali pridaryti rimtų nemalonumų. Be to, teisininkai įspėja, kad tokie būdai norint sutaupyti pinigų – neveikia, kadangi netekusios tam tikros pajamų dalies, prekybos centrai neretai pradeda kelti tik dar labiau kainas. Viena moteris, pasidalinusi istorija žurnale „Sisters in Law“, prikaustė teisininkų dėmesį.

Savitarnos kasos prekybos centruose tapo greitesnė ir lengvesnė alternatyva atsiskaityti už savo prekes negaištant laiko ilgose eilėse. Tačiau viena moteris įspėja, kad sukčiavimas, kuris yra neretai pastebimas prie šių kasų, pažeidžia prekybos centro taisykles. Viena moteris internete pasidalino gudrybe, kuria naudojasi jos draugė savitarnos kasose. Tačiau kitaip nei buvo tikėtasi, moteris sulaukė ne tik piktų komentatorių replikų, tačiau ir teisininkų įspėjimų.

Sutaupyti pinigų visi bando skirtingais būdais. Tačiau viena moteris, savitarnos kasose skanavusi pigesnes prekes vietoje brangių, galvojo, kad toks elgesys nesukels jokių problemų, tačiau teisininkai įspėja, kad tokie bandymai sutaupyti prieštarauja įstatymui. Savitarnos kasos yra įrengtos beveik visose parduotuvėse. Jos ne tik leidžia išvengti didelių eilių, tačiau ir sutaupyti laiko.

Į pensiją išėjusi britė pradėjo kampaniją, kuria siekia pakeisti tendenciją, kai maisto prekių parduotuvėse atsiskaitoma ne grynaisiais pinigais ir be žmogiško kontakto. Technologija gali būti priešu, bet ar netrukus ji netaps šios moters gelbėtoju? Apie tai rašo portalas DW. Didžiojoje Britanijoje gyvenanti pensininkė Pat McCarthy labai nusivylė, kai vietinėje maisto prekių parduotuvėje atsirado daugiau savitarnos kasų.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai  pastebi, kad pirkėjų įpročius keičia ne tik pandemija, bet ir infliacija. Gyventojai dažniau ieško nuolaidų ir akcijų, perka pačius pigiausius produktus.  Prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad panaikinus galimybių pasą pirkėjai sugrįžo į parduotuves, tad stengiamasi, kad jie apsipirkti galėtų greičiau, sklandžiau ir pigiau.

Trečiadienį, vasario 23 d., Vilniuje pirkėjams duris oficialiai atvėrė pirmoji autonominė vieno didžiausių šalies prekybos tinklo parduotuvė. Joje nebus kasininkų-pardavėjų. Pirkėjai patys susirinks prekes, jas nuskenuos ir susimokės.

Parduotuvėse daugėja savitarnos kasų. Prekybos tinklų atstovai tikina, kad jų įrengimas brangesnis nei įprastų kasų, užtat pirkėjų aptarnavimas kur kas greitesnis ir patogesnis. Tačiau šios kasos neramina pardavėjus, šie baiminasi prarasti darbo vietas, prekybininkai tikina, kad to nebus. Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė tikina, kad savitarnos kasos suteikia galimybę taupyti laiką, nes jos leidžia vienu metu už prekes atsiskaityti daugiau pirkėjų. „Taip mažėja eilės.

Prieš kiek daugiau nei 10 metų „Maximos“ parduotuvėse Lietuvoje pradėtos diegti savitarnos kasos. Visoje Lietuvoje savitarnos kasos dabar veikia jau 800 parduotuvių. Tinklo atstovai teigia, kad rinkoje jaučiamas darbuotojų trūkumas, todėl į savitarnos kasas investuojama ir toliau. Šiemet jų plėtrai numatyta investuoti apie 2 mln. eurų. „Savitarnos kasos yra vienas iš labiausiai pasiteisinusių būdų, kuris gerokai sutrumpina apsipirkimo procesą.

Kitąmet į maisto prekių parduotuves užsukę lietuviai dar rečiau susidurs su gyvais kasininkais. Net keli šalies mažmeninės prekybos tinklai 2019 – aisiais žada toliau investuoti į savitarnos kasas, o vienas iš jų net tikina, kad pastarųjų plėtra bus didžiausia istorijoje. Kaip aiškina prekybos tinklo „Maxima“ operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė, atlikta klientų apklausa neseniai parodė, kad savitarnos kasoms pirmenybę teikia beveik kas antras pirkėjas.

Savitarnos kasos prekybos vietose diegiamos vis dažniau – tai vienas pagrindinių būdų sutaupyti kaštus, palengvinti darbuotojų trūkumo dalią. Tačiau nors gali pasirodyti, kad didžiausia tokių kasų problema – ilgapirščiai, tiesa ta, kad velnias slypi detalėse. Štai Vokietijoje neseniai vyrui už sukčiavimą prekybos centro savitarnos kasoje buvo skirta 208 tūkst. eurų bauda. Jis pabandė 47 eurų vertės veršelio kepenis pažymėti kaip pigesnius vaisius. Panašių triukų jis buvo griebęsis ir anksčiau.

Ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys susiduria su darbuotojų trūkumo problema. Tai verslus verčia ne tik didinti atlyginimus, bet ir ieškoti kuo pakeisti darbuotojus. Štai čia į pagalbą ir stoja robotai. „Inovacijos mažmeninėje prekyboje 2018” konferencijos metu nemažai diskutuota, kad automatizacija šiais laikais būdinga ne tik pramonei, bet ir vis labiau skverbiasi į mažmeninę prekybą.

Valstiečių valdančiajai koalicijai nuo naujųjų metų pakėlus legalaus alkoholio įsigijimo amžiaus kartelę iki 20 metų, su iššūkiais susidūrė ne tik barai, bet ir prekybos tinklai. Nuo šiol jiems reikia daug didesnį dėmesį skirti savitarnos kasoms. Į naujienų portalą tv3.lt parašė skaitytojas Marius, pastebėjęs, kad apsiperkant prekybos tinklų parduotuvių savitarnos kasose, kartais galima išvengti amžiaus patikrinimo.

Vienas didžiųjų iššūkių prekybininkams – darbuotojų trūkumas. Prekybos plotams didėjant šių reikia vis daugiau, tad konkurencija intensyvėja. Štai čia į pagalbą stoja technologijos. UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė yra pažymėjusi, kad didžiausias iššūkis – demografinės padėties pokyčiai, nes ne vien darbuotojų, bet ir klientų mažėja. „Mažmeninė prekyba priklauso ir nuo žmogiškų išteklių, tad ir dėl darbuotojų mums yra sunkiau.