sąvartynai

Atskiruose regionuose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) nemokamai priimamų statybų ir griovimų atliekų kiekiai skiriasi kartais, o juos viršijus įkainiai yra itin dideli, todėl gyventojams jas tenka gabenti į sąvartynus, sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.  „Kainų skirtumai yra per daug dideli ir neišgirdau, kaip juos paaiškinti.

Žmonės gali daug prisidėti siekiant užkardyti nelegalų atliekų verslą, sako aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas ir ragina visada reikalauti čekio už išvežamas šiukšles.

Nelegalių atliekų vežėjų žala Vilniaus rajone, Juodžių kaime, esančiai aplinkai siekia 4,6 mln. eurų, po „15min“ paskelbto tyrimo trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pasak AAD, aplinkos teršėjai turės atlyginti trims sklypams už žemės paviršiaus teršimą atliekomis paskaičiuotą aplinkai padarytą žalą.

Seimas nusprendė 5 kartus padidinti mokestį už į sąvartynus vežamas atliekas. Nors aplinkos ministras žada, kad dėl to gyventojams šiukšlių išvežimas nepabrangs, savivaldybės skambina pavojaus varpais. Anot jų, visi mokesčių didinimai galiausiai guls ant eilinių gyventojų pečių ir piktinasi, kad valdantieji nesiryžo bent šio mokesčio atidėti ramesniems laikams, kai praūš dabartinė rekordinė infliacija.

Seimas ketvirtadienį nusprendė penkis kartus padidinti sąvartynų mokestį – nuo 10 iki 50 eurų. Naujoji tvarka įsigaliotų nuo 2023 m. Sprendimo kritikai tikina, kad dėl to gyventojams brangs šiukšlių išvežimas. Už projektą balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 6, 22 parlamentarai susilaikė. Didesnio apmokestinimo siekė Vyriausybė, norinti sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus. Šiemet mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose siekia 10 eurų, 2022 metais jis didės iki 15 eurų.

Simonas Gentvilas ir jo vadovaujama Aplinkos ministerija kelia ambicingą tikslą – Lietuva be atliekų. Jei tiksliau, planuojama, kad iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų atliekų skaičius sumažės daugiau nei tris kartus, o visos likusios atliekos įsilies į žiedinę ekonomiką ir grįš į gamybą. Norėdama pasiekti šių tikslų, valdžia ketina net penkiais kartais kelti sąvartynų mokestį.

Vyriausybei norint sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus, Seimas imasi jos siūlymo penkis kartus didinti mokestį už jų šalinimą sąvartynuose.  Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas. Jei jos bus priimtos, vadinamasis sąvartynų vartų mokestis didės nuo 10 iki 50 eurų už toną.  Už pakeitimų svarstymą antradienį balsavo 75 parlamentarai, penki buvo prieš, o susilaikė 32. Toliau pataisas Seimas svarstys gruodį.

Jei visus Ukrainos sąvartynus sudėtume į vieną vietą, jie užpildytų visą Estijos teritoriją. Net apie 7 proc. didžiausios Europos valstybės (neskaitant Rusijos) ploto užima buitinės atliekos, keliančios pavojų aplinkai. Apie Ukrainoje tiksinčią ekologinę bombą prabilta Kauno technologijos universitete (KTU) surengtame seminare „Sąvartynų kasyba visuotinio poveikio aplinkai mažinimo kontekste“. Ukrainoje esančių maždaug 6 tūkst.

Ne veltui sakoma, kad metai nauji, o bėdos senos. Į atliekų tvarkymą šalyje investuota daug milijonų, tačiau nelegalūs sąvartynai dauginasi žaibo greitumu. Nijolė Mitkevičienė Dažniausiai nelegalūs sąvartynai atsiranda prie gyvenviečių. Kuo gyvenvietė didesnė, tuo didesnis ir sąvartynas. Sąvartynui – tvenkinio pakrantė Toks nelegalus sąvartynas „įsiveisė“ Gylių (Raseinių r.) gyvenvietėje šalia tvenkinio. Jo plotas – apie 10 ha.

Šalyje yra beveik tūkstantis nebeveikiančių buitinių atliekų sąvartynų, keletas jų – netoli Šiaulių miesto. Tačiau kaip rodo neseniai apibendrinti Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos atliktų tyrimų rezultatai, leistinas normas viršijanti tarša nustatyta beveik pusėje (40 procentų) tirtų senų šiukšlynų ir mažų sąvartynų, 63 proc. buitinių atliekų sąvartynų ir 80 proc. didžiųjų miesto sąvartynų. Dauguma jų yra uždaryti.

Tikriausiai nė vienas nepagalvojo, kokie turtingi mes esame ir kokia turtinga mūsų šalis – Lietuva. Taip, perskaitėte visiškai teisingai – mes esame turtingi, nes leidžiame sau prabangą išlaikyti ne tik gamtovaizdį bjaurojančius, aplinką teršiančius, bet ir mūsų kišenes tuštinančius sąvartynus.

Lietuvoje atliekos šalinamos 11- oje regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų, atitinkančių aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Naujausi turimi duomenys rodo, kad Lietuva kartu su kitomis 2004 metais į Europos Sąjungą priimtomis valstybėmis itin daug atliekų nerūšiuodamos paprasčiausiai suverčia į sąvartynus ir užpila gruntu. Bulgarijoje absoliučiai visos šiukšlės kaupiamos sąvartynuose, Rumunijoje – 99 proc. visų šiukšlių, Lietuvoje – 94 proc., Latvijoje – 91 proc. Visoje ES į sąvartynus suverčiama 38 proc. šiukšlių, rodo „Eurostat“ paskelbti 2010 metų duomenys. Daugiausia šiukšlių sudegina Danija (54 proc.

Europos Komisija svarsto, kad plastikiniams pirkinių maišeliams reikia pritaikyti naują mokestį arba juos visai uždrausti,rašo „Reuters“. Taip norima apriboti jų naudojimą, kuris baigiasi nusėdančiomis tonomis šiukšlių, EK trečiadienį paskelbė prašanti pasiūlymų, kaip susidoroti su milijardais maišelių, kuriuos Europos gyventojai sunaudoja per vienus metus, tačiau jiems suirti prireiks šimtų metų.

Netoli Šiaulių, Aukštrakių sąvartyno teritorijoje, statoma biodujų jėgainė. Jau pasirašyta sutartis ir dėl kitos jėgainės statybos. Aukštrakiuose kaupiamos šiukšlės tampa aukso vertės, nes jų reikės jėgainių darbui. Atliekas pardavinėti ruošiasi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam vadovauja Raimundas Jakutis.

Praėjus dviems metams po to, kai Neapolio gatvės buvo užverstos tonomis atliekų, šiukšlių krizė atsinaujino: miestas suparalyžiuotas, o visuomenė neslepia pasipiktinimo prastai funkcionuojančia šiukšlių utilizavimo sistema. Pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo protestų banga – naujų sąvartynų steigimas, kuriam aktyviai priešinasi neapoliečiai. Valdžia savo ruožtu tikina, jog įrengti naują infrastruktūrą būtina, nes egzistuojanti jau seniai buvo perpildyta.

Valstybės kontrolė nustatė, jog apie 90 proc. komunalinių atliekų atsiduria sąvartynuose ir tik apie 8 proc. yra perdirbamos ar eksportuojamos. Taip yra dėl to, kad gamintojų ir importuotojų atsakomybė už aplinkos teršimą gaminiais ir jų pakuotėmis Lietuvoje yra gana formali, nepakankamai išvystytas atliekų surinkimas, rūšiavimas ir antrinių žaliavų perdirbimas. Prie tokių išvadų valstybiniai auditoriai priėjo išankstinio tyrimo metu įvertinę gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje.

Didelės apimties Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro užsakymą siekiančios gauti bendrovės “Pireka" ir “Būvalts R" sąvartynų uždarymui ketino naudoti netinkamas medžiagas. Kilo įtarimų ir dėl galimo dokumentų klastojimo. "Techniniame projekte Pasvalio, Biržų ir Rokiškio miestų sąvartynų uždarymui nurodyta naudoti 17 mm geosintetinį drenažo tinklą. Tačiau "Pireka" ir "Būvalts R" pasirinko kitą medžiagą, kurios savybės neatitinka projekto reikalavimų.