saulės elektrinės

Praėjusią savaitę saulės elektrinių gamyba šalyje pasiekė naujus rekordus: kasdien saulės elektrinės generavo 6,3–7,2 GWh elektros energijos, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).   Skelbiama, kad didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę pakilo apie 5,4 proc., o biokuro kainos šoktelėjo 11,5 proc. – iki 18,4 Eur/MWh, bet biokuras išlieka apie 3–4 Eur/MWh pigesnis nei pernai tuo pačiu metu. Benzino kainos Lietuvoje padidėjo 0,3 proc.

Energetikos ministerijai patikslinus finansavimo sąlygas, Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbia nuo trečiadienio penkioms darbo dienoms stabdanti verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms sausumoje ir elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. „Patikslintos projektų finansavimo sąlygos dabar aiškiau reglamentuoja šios investicinės paramos teikimą.

Nors saulės elektrines įsirengia vis daugiau individualių namų savininkų bei verslo subjektų, tačiau auga ir saulės elektrinių parkai, sako UAB „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė. Tačiau Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas atkreipia dėmesį, kad dėl neaiškios gaminančių vartotojų ateities, atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

Dėl sparčiai augančio saulės elektrinių populiarumo ir aktyvaus valstybės teikiamos paramos naudojimo, didelė gyventojų dalis per šiemet vykdytus du kvietimus liko be finansavimo, pastebi bendrovė „Solitek“. Jos pranešime teigiama, kad atsižvelgdama į šias aplinkybes, Energetikos ministerija antrąjį šių metų ketvirtį planuoja trečiąjį kvietimą.

Gyventojai jau gali kreiptis dėl paramos nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti, tam bus skirta 12 mln. eurų. Preliminariais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pernai įsirengti 10 KW elektrinę kainavo apie 10 tūkst. eurų, o šiuo metu – 6 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad parama pernai sudarė virš 32 proc., o šiuo metu viršija daugiau nei pusę, o  kuriais atvejais – ir du trečdalius saulės elektrinės kainos.

Įgyvendinusi numatytus projektus, Lietuva iki 2030 metų iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) galėtų pasigaminti visą būtiną elektrą bei tapti jos eksportuotoja, sako JAV Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos (NREL) analitikas Jesse'is Cruce'as (Džesis Kriusas) „Mūsų pirminiai rezultatai rodo, kad pasiekusi dabartinius 2030-iesiems numatytais atsinaujinančios energetikos plėtros tikslus, Lietuva  iki 2030-ųjų gali pasiekti savo 100 proc.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių bendrovė, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ pradeda pilotinį projektą, kurio metu garsą atspindinčioje sienutėje bus sumontuota ir išbandyta saulės elektrinė. Anot „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo, tai leis įvertinti vertikalaus dvipusio saulės modulio efektyvumą gaminti elektros energiją ir kartu slopinti, atspindėti geležinkelio eismo keliamą garsą.

Gyventojų saulės elektrinėms įrengti skirta dar 12 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija.  Anot jos, papildomų lėšų skirta, kai iki šiol skirtus 8 mln. eurų gyventojai rezervavo per vieną dieną – sausio 30-ąją.  „Iš viso gauta 2,8 tūkst. paraiškų. Iš jų 2,5 tūkst. namų ūkių siekia gauti paramą naujai įrengtoms saulės elektrinėms, 260 namų ūkių kreipėsi paramos jau turimos saulės elektrinės galios didinimui“, – teigiama pranešime.

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį paskelbus apie naują kvietimą Lietuvos gyventojams teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms, atsinaujinančios energetikos bendrovė „Saulės grąža“ teigia, kad jame numatyti 8 mln. eurų yra per mažai. „Ši APVA paskelbta gera naujiena apie galimybę teikti paraiškas nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti, kartu yra itin bloga naujiena vartotojams, kadangi kompensacijos skiriama suma yra tik 8 mln.

Antradienį gyventojai sulauks naujo kvietimo teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Tam skirti 8 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) nuo šių metų rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2024 m. vasario mėn. pabaigos priima paraiškas iš fizinių asmenų finansuoti saulės elektrines arba jų dalis iki 10 kW iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Tam skirti 32 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija.

Energetikos ministerija žada atsižvelgti į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą byloje dėl iki 2 gigavatų (GW) apribotos maksimalios bendros komercinių saulės jėgainių galios ir įstatyme numatyti tolimesnį atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros reguliavimą.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs sprendimą byloje dėl iki 2 gigavatų (GW) apribotos maksimalios bendros komercinių saulės jėgainių galios. Išaiškinti, ar pernai įstatymu įtvirtintas ribojimas komerciniams saulės parkams neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui paprašė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), kiek anksčiau dėl to į KT taip pat kreipėsi 30 Seimo narių grupė.

Liepą įsigaliojus atnaujintiems Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatams, šioje unikalioje saugomoje teritorijoje bus leidžiama statyti saulės elektrines bei kolektorius.  Tačiau stiprinant žvejų sodybų apsaugą, prie jų bus draudžiama statyti vėliavų stiebus, šiuose sklypuose bus ribojamas kietos dangos plotas, gyvatvorių aukštis, nustatyti reikalavimai mažosios architektūros detalėms.

Siekiant dar labiau plėsti saulės ir hibridines elektrines siūloma leisti jas statyti ant derlingos numelioruotos žemės. Tokį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą teikiantys Seimo nariai įsitikinę, kad tai mūsų bilietas į energetinę nepriklausomybę. Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus.

Saulės elektrines norintys įsirengti gyventojai per tris mėnesius pateikė daugiau kaip 15 tūkst. paraiškų už 40 mln. eurų, penktadienį pranešė Energetikos ministerija. Ministerijos pateikiamais Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, iš viso pirmąjį šių metų pusmetį gauta 20 tūkst. paraiškų finansuoti saulės elektrines – beveik dvigubai daugiau nei per visus 2022 metus, kai jų buvo 12 tūkstančių.

Patrigubinus kvietimo atsinaujinantiems energijos ištekliams finansavimo sumą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pramonės įmonėms jau paskirstė 19,94 mln. eurų. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atsižvelgus į rekordinį pramonės įmonių susidomėjimą saulės elektrinėms įsirengti vietoj planuotų 10 mln. eurų finansavimas padidintas iki 31,87 mln. eurų. „Visiems 266 reikalavimus atitikusiems projektams lėšos bus paskirstytos per tris etapus.

Lietuvos valstybės planas atsinaujinančios energetikos srityje – ambicingas. Iki 2030-ųjų prognozuojama padidinti saulės elektrinių galią bent penkiais kartais, taip pat didelę dalį reikiamos elektros energijos gauti iš vėjo jėgainių sausumoje bei jūroje. Tikimasi, kad metinė bendra elektros gamyba jau artimoje ateityje ims viršyti metinį suvartojimą, o bent pusė reikiamos energijos bus išgaunama iš atsinaujinančių išteklių.

Pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“ Šiaulių rajone, Jurgeliškių kaime, buvusio odų sąvartyno teritorijoje pradėjo statyti  3,9 megavato (MW) galios saulės elektrinių parką, į kurį investuos 3 mln. eurų. Baigti 4 hektarų ploto „Erelio“ saulės parko, kuriame bus sumontuota 5,9 tūkst. saulės modulių, statybas planuojama iki gruodžio vidurio, pirmadienį pranešė bendrovė „Ilgus metus prižiūrėjome uždarytą pramoninį odų sąvartyną, kurio vietoje jokia veikla negalima.

Į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtą kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW gauti per tris savaites atsiliepė 10 tūkst. gyventojų, kurių prašymų suma sudaro virš 67 proc. visų kvietimui skirtų 40 mln. eurų. Visgi šiemet paraiškų kompensacijoms teikimo procesas vyksta vangiau – sumažėjusį gyventojų aktyvumą gali lemti pasikeitusios sąlygos, rašoma „Electrum“ pranešime spaudai.

Smulkusis verslas netrukus sulauks kvietimo teikti paraiškas saulės elektrinėms įrengti. Įmonėms, svarstančioms apie nuosavos elektros energijos gamybą, vertėtų jau dabar ruoštis ir apgalvotai rinktis rangovą, kad įrengimo darbai vyktų sklandžiai ir laiku. Pretenduoti į paramą galės labai mažos ir mažos įmonės bei ūkininkai, registruoti ne trumpiau kaip metus ir ketinantys įsirengti iki 500 kW galios saulės elektrinę.

Daliai lietuvių elektros kaina praktiškai nerūpi, nes jie vartoja savo pagamintą energiją, kurią generuoja saulės elektrinės. Jas gali pasistatyti ne tik daug pinigų turintys ir privačiuose namuose gyvenantys žmonės, kaip klysta daugelis. Gavę paramą, kai kurie jas stato net ir ant daugiabučių stogų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kai kone visa Lietuva kraupo nuo išaugusių elektros kainų, netoli Vilniaus gyvenantis Šarūnas Šutėnas ją pleškino nesukdamas galvos.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ atlikėjas bei muzikos prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano papasakojo apie neseniai įsigytą saulės elektrinę. Tiesa, žinomas vyras tikino susidūręs su sunkumais, kadangi didžioji jo namo stogo dalis – plokščia. Stano teigimu, susimąstyti apie saulės elektrinių įsirengimą jis buvo pirverstas po to, kai gavo elektros sąskaitas už sausį ir vasarį.

Nuo penktadienio gyventojai jau gali teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbė, kad tam skirta 40 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija. Skaičiuojama, kad įsirengusieji saulės elektrines sąskaitas už suvartotą elektrą gali sumažinti iki 70 proc.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ į 300 kilovatų (kW) galios saulės elektrinę jos valdomame Subačiaus naftos terminale investavo beveik 210 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė įmonė. Jėgainė patenkins visą terminalo elektros poreikį.   Dar apie 800 tūkst. eurų investicijos numatytos į 2,5 karto didesnę – 800 kW galios – saulės elektrinę naftos terminale Klaipėdoje. Ją ketinama įrengti iki 2024 metų vasaros.

Privačios saulės elektrinės elektros gamybos apimtis pernai Lietuvoje, palyginti su 2021-aisiais, padidino 6,5 proc. Nors pačioje metų pabaigoje saulės spinduliai buvo reti, tačiau bendri metiniai saulės elektros gamybos rodikliai augo ir padėjo stabilizuoti vartotojų kaštus brangusiai elektros energijai, konstatuoja energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Įmonės Technikos ir tiekimo departamento vadovas Kostas Dryžas sako, kad individualios saulės elektrinės daugiau elektros pernai ...

Saulės parkų įrengimas nedarant žalos gamtai Lietuvoje dar spartės, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, pernai parengti nauji aplinkosaugos reikalavimai bus privalomi planuojant, statant ir naudojant didesnes nei 100 kW saulės jėgaines, tačiau jie nebus taikomi saulės elektrinėms ant pastatų.

Energetikos ministerijai garantavus papildomą finansavimą, paramą nuosavoms saulės elektrinėms gaus 10,7 tūkst. rezerviniame sąraše buvusių gyventojų.  „Siekiame, kad 2030 metais kad bent kas trečias namų ūkis būtų energetiškai savarankiškas, todėl teikdami valstybės paramą norime sudaryti galimybę nuosavą saulės elektrinę turėti kiekvienam, siekiančiam mažesnių sąskaitų už elektros energiją“, – Energetikos ministerijos pranešime teigė viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Saulės energetikos verslininkai valdančiuosius vis atkakliau spaudžia skubiai naikinti ribojimus plėstis komerciniams saulės parkams. Verslininkus ginti stoja jau ne tik opozicija, bet ir kai kurie valdantieji. Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui liejasi kritikos lavina, tačiau šis į raginimus diskutuoti nereaguoja ir šiandien atostogauja.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti Energetikos ministerijos parengtą išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų. Vyriausybei siūloma pritarti jų tikslui, tačiau nepritarti priemonėms – pavyzdžiui, siūloma tvarka yra diskriminuojanti, nes vartotojai, kurių namas ar butas jau prijungtas prie ESO tinklų, norėdami prijungti dar ir elektrinę, mokėtų 50 proc. operatoriaus sąnaudų, o iš karto prijungiantys ir namą (ar butą), ir elektrinę – tik 20 procentų.

Privačių saulės elektrinių turėtojams trečiasis šių metų ketvirtis buvo palankus: saulės netrūko, o žaliosios elektros generaciją labiausiai padidino Panevėžyje įrengtos saulės elektrinės. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, šiemet trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, individualios saulės elektrinės šalyje sugeneravo 8,4 proc. daugiau elektros.

Atpigus aplinkos taršos leidimams ir Klimato kaitos programai negaunant suplanuotų lėšų, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad pinigų pritrūks visoms biudžetinėms įstaigoms, pateikusioms paraiškas įsirengti saulės elektrines.  Pasak jo, šiemet į programą įplauks trečdaliu mažiau pinigų – apie 85 mln. eurų, o planuota 137 mln. eurų. Kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad į programą įplauks 83,4 mln. eurų.

Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią bei sustojus jų vystymui, o rinkos reguliuotojui atlikus tyrimą, rezervuotų jų galių bendra apimtis sumažėjo beveik 1 gigavatu (GW), arba ketvirtadaliu, tačiau tai dar nėra galutinis rezultatas, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovai.

Saulės parkų vystytojus įpareigojus įrengti bent 20 proc. jų galios atitinkančias baterijas, būtų galima statyti daugiau saulės elektrinių nei dabar numatyta jų bendra galia, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

„Swedbank“ susitarė dėl 21 mln. eurų dydžio finansavimo fondui „Modus Remote Solar Fund I“, kurį valdo specializuota atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management“, rašoma banko pranešime spaudai. Gautos lėšos bus panaudos keliems saulės elektrinių parkams įsigyti, kurie šiuo metu vystomi Kauno, Šiaulių, Ukmergės ir Elektrėnų rajonuose. Bendra finansuojamų saulės elektrinių parkų galia turėtų sudaryti 36 MW.

Nuo šiandien gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės elektrines, galės teikti paraiškas kompensacijoms už elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimą. Tokia parama suplanuota pirmą kartą, o 2022 m. šiai priemonei skirta 1 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Panašu, kad lietuvių pinigų švaistymas į dešinę ir į kairę slūgsta ir pinigų ima trūkti. Kreditų valdymo bendrovės fiksuoja vartojimo paskolų bumą – per pirmąjį metų ketvirtį tautiečiai pasiskolino beveik 40 procentų daugiau pinigų nei pernai. Tiesa, įbauginti didelių energetikos kainų, didžiąją dalį visų pasiskolintų pinigų lietuviai skiria būstų įsirengimui ir energetiniam efektyvumui – šildymo sistemoms gerinti ar saulės elektrinėms.

Verslas kritikuoja valdžios sprendimą išaugusias dujų, elektros kainas kompensuoti tik gyventojams. Anot jų, jeigu valdžia nieko nesiims, netrukus pinigų gyventojams iš valstybės reikės dar daugiau, nes įmonės sustabdys veiklą, o darbuotojai praras darbus. Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose vysta nesąžininga verslų kova, nes vienos valstybės remia savo verslus, o kitos, kaip Lietuva – ne.

Kylant elektros energijos kainoms, Seimas planuoja įsigyti nutolusias saulės elektrines. Kaip Seimo valdybos posėdyje ketvirtadienį sakė kanceliarijos atstovas Marius Žiūkas, elektros kainos parlamentui pradės augti gruodį, pasibaigus palankiai sutarčiai. „Šiuo metu Seimo kanceliarija turi labai dėkingą sudarytą sutartį, kaina yra užfiksuota 7 centai už kilovatvalandę. Ta sutartis galioja iki gruodžio 1-os.

Lietuviško kapitalo tarptautinės grupės „Modus Group“ atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Green Genius“ iš „Luminor“ banko Lietuvoje pasiskolino 10,3 mln. eurų nutolusių saulės parkų Lietuvoje statyboms. Paskolą „Green Genius“ panaudos nutolusių saulės parkų statyboms, kurių bendra galia sieks 15,7 megavatų (MW). Šių parkų gaminama elektra naudosis Lietuvoje veikiančios verslo įmonės, pirmadienį pranešė bankas.

Brangstant elektrai gyventojai ieško išeičių, viena jų – saulės elektrinė. Individualių būstų savininkai jas įsirengia dažniausiai ant namų stogų, o butų – nutolusiose saulės elektrinių parkuose. Saulės elektrinių specialistai skaičiuoja, kad šis elektros gamybos būdas padeda sutaupyti, tačiau visiškai atsijungti nuo bendro elektros tinklo esą finansiškai neapsimoka.

Išsigandę didelių elektros sąskaitų lietuviai masiškai perka saulės elektrines. Jėgainių parkuose žmonės staigiai išgraibsto kiekvieną likusią laisvą vieta, netgi perka dar tik brėžiniuose suplanuotas elektrines. Saulės modulius gyventojai masiškai statosi ir ant savo namų: vien liepos mėnesį finansavimo iš valstybės paprašė daugiau nei 17 tūkstančių vartotojų už beveik 48-is milijonus eurų, o tai – naujas rekordas. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dariaus Mockaus kontroliuojamos „MG grupės“ valdoma „MV Group Production“  už daugiau nei 1,4 mln. eurų gamyklose Anykščiuose ir Alytuje įrengs saulės elektrines.   Įmonė pranešė, jog elektrinės pradės veikti kitų metų kovą bei padės suvaldyti dėl aukštų elektros kainų augančius kaštus. „Nuosavos saulės elektrinės – dar vienas mūsų žingsnis energetinio efektyvumo ir tvarumo link.

Valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas planuoja už 2 mln. eurų įsigyti saulės elektrinių parkų. Pirmuoju etapu ketinama įsigyti saulės parko dalį, kuri elektros energija aprūpintų penkis Turto banko valdomus valstybės biurų pastatus. Projektui įgyvendinti įmonė tikisi gauti Klimato kaitos programos subsidiją, kuri siektų 1,45 mln. eurų, pranešė Turto bankas.

Trečiadienį Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė, kad iki liepos 31 d. gyventojai dar gali kreiptis paramos saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose, o iki rugpjūčio 14 d. – nutolusioms elektrinėms iš saulės parkų. Agentūra sulaukė apie 12,8 tūkst. gyventojų paraiškų dėl ketinimo tapti gaminančiais vartotojais. Šiai priemonei Energetikos ministerija suplanavo skirti 29,9 mln. eurų, pranešime žiniasklaidai rašo APVA.

Pritrūkę pinigų automobiliui, būsto remontui, brangiam buities prietaisui ar kelionėms gyventojai ima vartojimo paskolas. Bankų atstovai skaičiuoja, kad šiemet daugiau žmonių skolinasi negu pernai, jų paskolų sumos irgi didesnės. Taip pat bankų specialistai išskiria naują tendenciją, kurią sieja su elektros kainų augimu – vis daugiau gyventojų ima paskolas saulės elektrinių įsirengimui.

Bendra saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje viršijo įstatyme numatytą 2 gigavatų (GW) ribą, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), remdamasi preliminariu vertinimu.  Dėl to reguliuotojas ketina tikrinti šių projektų įgyvendinimą, taip pat aiškintis, ar teisėtai buvo išduoti leidimai prijungti šias elektrines prie tinklo bei ar pagrįstai rezervuotos jų galios.

Nuo ketvirtadienio gyventojai vėl galės teikti paraiškas valstybės kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Tam skirta 29,9 mln. eurų.   Tuo metu kvietimą gauti subsidiją nutolusioms saulės elektrinėms planuojama paskelbti artimiausiu metu. Paraiškas subsidijai nuosavoms saulės elektrinėms bus galima teikti iki rugpjūčio 1 dienos per informacinę sistemą APVIS, pranešė Energetikos ministerija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys per artimiausius 8 metus Lietuvai žada energetinę revoliuciją. Esą nuo kito dešimtmečio Lietuva visą elektrą pasigamins pati ir didžiąją dalį jos sudarys atsinaujinantys šaltiniai. Ministras ragina visus statytis saulės elektrines, pirkti nutolusias elektrines ir žada iki trečdalio išlaidų kompensuoti. Žmonės skaičiuoja, per kiek laiko atsipirks jų saulės elektrinės.