saulės elektrinė

Atsinaujinančių energijos šaltinių – tokių kaip saulės ir vėjo elektrinės – populiarumas vis labiau auga. Jie itin aktualūs ne tik sprendžiant globalius aplinkosaugos, bet taip pat – ir energetinio saugumo, klimato kaitos bei ekonominio tvarumo iššūkius.

Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje, bus statoma 10 megavatų (MW) galios saulės elektrinė, į kurią numatoma investuoti 10 mln. eurų. Projektą įgyvendins rajono tarybos sprendimu steigiama viešoji įstaiga Vilniaus rajono saulės parkas, trečiadienį pranešė savivaldybė. „Norime plėtoti aplinkai draugiškas energetikos technologijas, mažinti energijos nepriteklių.

Nuo trečiadienio juridiniai asmenys, siekiantys įsirengti saulės elektrines iki 500 kW, vėl gali teikti paraiškas paramai gauti. Tam Energetikos ministerija ketina skirti 72,8 mln. eurų. Pranešama, kad parama bus skirta ne tik labai mažoms ir mažoms įmonėms, ūkininkams bei bendrijoms, bet ir vidutinėms įmonėms.

Rugsėjo 4 dieną Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pradeda dar vieną kvietimą teikti paraiškas, saulės elektrinėms įsigyti. Pretenduoti į paramą galės labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, tokių įmonių statusą atitinkantys ūkininkai, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AIEB), piliečių energetikos bendrijos (PEB), kurių dalininkais nėra didelės įmonės, ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, norintys įgyti AIEB ar PEB statusą, kai jų dalininkais nėra didelės įmonės.

Energetikos ministerija paskelbė 1,9 mln. eurų kvietimą gyvūnų prieglaudoms įsirengti saulės elektrines. Pasak ministerijos, jau yra patvirtinti ir pirmieji keturi projektai. Parama pasinaudojo Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondas, „Nuaras“, „Šilutės beglobiai“ ir „Būk mano draugas“. Skelbiama, kad trys iš šių beglobių gyvūnų prieglaudų įsirengs nuosavas saulės elektrines, o viena įsigis elektrinės dalį iš nutolusio saulės parko.

Saulėtą ir vėjuotą sekmadienį dėl didelės atsinaujinančių išteklių jėgainių gamybos, elektros kainos 12 valandų buvo neigiamos, skelbia „Litgrid“. Tuo metu rugpjūčio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2 proc. nuo 106 Eur / MWh iki 103 Eur / MWh.

Saulės elektrines įsirengę gyventojai džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis už elektros energiją, tačiau ekspertai pastebi, kad sutaupyti galima dar daugiau, kai šie įrenginiai veikia kartu su energijos kaupikliais. Esą tai garantuoja, jog šviesiuoju paros metu elektrinių sugeneruotą energiją būtų galima naudoti ir kitu metu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyventojai antradienį gali kreiptis dėl paramos saulės elektrinėms įsirengti arba padidinti jau turimų galią – tam skirta 40 mln. eurų.  Paramos dydis įsirengiant naują saulės elektrinę siekia 254,93 Eur už 1 kW įrengtosios galios. O didinant esamos elektrinės įrengtąją galią – 191,99 Eur už 1 kW įrengtosios galios. Maksimali įrengtosios galios suma vienam elektros vartojimo objektui, už kurią bus skiriama parama, negali viršyti 10 kW.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antadienį skelbs papildomą kvietimą saulės elektrinėms, kuris yra trečiasis ir iki šiol didžiausias šiais metais. Po šito kvietimo numatomas naujas šaukimas tik kitų metų pavasarį, primena „SoliTek“. Trečiojo kvietimo biudžetas – 40 mln. eurų. Elektrinių įsirengimui namų ūkiuose Sostinės regione skirta 13,4 mln. eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvoje – beveik 25 mln. eurų. Saulės elektrinių galios didinimui Sostinės regione numatyta 560 tūkst.

Už poros savaičių, birželio 11 dieną, gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią. Iš viso tam bus skirta 40 mln. eurų. „Nuo 2020-ųjų saulės energetikos apimtys išaugo 8 kartus ir svarbiausiu tokio augimo veiksniu tapo gaminantys vartotojai.

Dėl permainingų orų bei toliau augusios saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandį mažėjo 12 proc. iki 60 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo augusi saulės jėgainių gamyba, orų pokyčiai ir užsitęsę branduolinių reaktorių remontai Šiaurės šalyse.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės ir saulės elektrinės pagamino dvigubai daugiau elektros nei prieš savaitę. Iš viso per savaitę Lietuvoje pagaminta 71 proc. reikalingos elektros energijos. Taip pat dėl šiltų orų ir Velykų reikšmingai mažėjo elektros suvartojimas, prie mažesnių kainų iš dalies prisidėjo ir „LitPol Link“ jungties atjungimas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įvertinusi naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinkle, preliminariai rezervavo 3,4 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus. Skelbiama, kad įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo gruodžio 7 d. iki kovo 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 3360 MW leistina generuoti galia.

Labai mažos, mažos įmonės, ūkininkai, atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetikos bendrijos kovo 6 dieną galės teikti paraiškas 62 mln. eurų vertės paramai saulės elektrinėms iki 500 kilovatų (kW) įsirengti. Parama skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), ją dministruos Lietuvos energetikos agentūra (LEA), pranešė Energetikos ministerija. Įmonėms bei ūkininkams valstybė kompensuos iki 35 proc. išlaidų, o bendrijoms – iki 45 proc.

Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams. Už sukauptą energijos perteklių, gyventojai ir verslas gali gauti kompensaciją, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį pradėjus priimti paraiškas paramai gyventojų saulės elektrinėms įsirengti, tam skirta 12 mln. eurų suma išdalinta per pusantros valandos, sako APVA atstovė  Eglė Pliuskuvienė. „Kvietimas startavo apie 8 valandą, o uždarytas buvo apie pusę dešimt“, – BNS antradienį sakė APVA Komunikacijos skyriaus vadovė.  Jos teigimu, norinčiųjų buvo tiek, kad APVA interneto puslapio veikla sulėtėjo, tačiau sistemos apkrovą atlaikė.

„Elektrum“ prekės ženklą Lietuvoje naudojanti Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“ šiemet planuoja pastatyti 100 megavatų (MW) bendros galios saulės elektrinių parkus, daugiausia – Latvijoje. Pasak „Latvenergo“ saulės energetikos plėtros vadovo Ivaro Inkinio, saulės elektrinių parkai kaip energijos šaltinis laikui bėgant taps lygiaverčiai kitiems grupės gamybos pajėgumams – hidroelektrinės ir šiluminėms elektrinėms.

Kauno apylinkės teismas praneša investavęs į nutolusią saulės elektrinę. Įrenginio, jo aptarnavimo ir priežiūros sutarties vertė –  134 850 Eur, nupirkto įrenginio galia – 150.00 kW. Teismas nurodo, jog skaičiuojama, kad dėl įsigytos elektrinės bus pagaminta iki trečdalio visiems Kauno apylinkės teismo rūmams (esantiems Kauno, Kėdainių, Jonavos ir Kaišiadorių miestuose) reikalingos energijos. „Įsigyta nutolusi saulės elektrinė yra visų bendro indėlio rezultatas.

Energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ Šalčininkuose plėtos 65 megavatų (MW) galios saulės elektrinių parką. Investicijos į jį sieks 38 mln. eurų, o elektrą parkas gaminti pradės 2025 metais. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, Šalčininkų projektas papildys jau anksčiau Klaipėdos ir Rokiškio rajonuose pradėtus vystyti 91 ir 26 MW saulės elektrinių parkus, į kuriuos bendrovė investuos beveik 80 mln. eurų.

Jurbarko rajono mokykla iš ESO gavo milijono eurų sąskaitą už saulės elektrinės prijungimą į tinklą. Mokykla tokių pinigų neturi, tad mokėti nesutinka. Po mėnesį trukusių derybų ESO galų gale sutiko prijungti mokyklos elektrinę nemokamai, tačiau triskart apribos galią. Po šio skandalo energetikos ministras jau žada kone 100 mln. eurų skirti ESO tinklui atnaujinti vietovėse, kuriose didžiausios eilės prisijungti saulės elektrines.

Nuosavą saulės elektrinę įrengti planuojanti Smalininkų technologijų ir verslo mokykla neprivalės mokėti už elektros tinklo rekonstrukciją Jurbarko rajone, pranešė elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė sako, kad už prijungimą papildomai mokėti nereikės dėl to, kad mokykla į tinklą atiduos tik trečdalį saulės elektrinės pagamintos energijos.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) praneša, kad antradienį, gavusi paraiškų visai gyventojams saulės elektrinių įsigijimui skirtai 8 mln. Eur sumai, kvietimą sustabdė. Nurodoma, kad artimiausiais mėnesiais planuojamas paskelbti dar vienas kvietimas saulės elektrinėms įsirengti namų ūkiuose. Gyventojai, pagal šį kvietimą teikdami paraišką, turėjo atsižvelgti į tai, ar įsirengiama nauja saulės elektrinė, ar tik didinama esamos elektrinės galia.

Pastaruoju metu gyventojai buvo skatinami įsirengti saulės elektrines ir tapti gaminančiais vartotojais. Esą taip darydami jie ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos, bet ir gauna mažesnes sąskaitas už elektrą. Vis dėlto tūkstančiai gyventojų liko šokiruoti, kai praėjusią savaitę gavo laiškus iš Elektros skirstymo operatoriaus (ESO), kuriam permokėjo milijonus eurų. Juose gaminantiems vartotojams pranešama apie daug blogesnes sąlygas ir kainas, kurios bus taikomos nuo kitų metų pradžios.

Estijos energetikos bendrovė „Eesti Gaas“ pranešė pradėjusi Latvijoje statyti pirmąją savo saulės elektrinę, kurios galia sieks apie 4 megavatus. Netoli Liepojos statoma elektrinė kainuos apie 2,7 mln. eurų, turėtų pradėti veikti ateinančių metų pavasarį ir bus skirta šio trečio pagal dydį Latvijos miesto elektros poreikiams tenkinti. „Eesti Gaas“ elektros gamybą panaudojant saulės energiją pradėjo 2019-aisiais, atidarydama didžiausią tuo metu Estijoje tokį energetikos parką Pernu apskrityje.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl pernai iki 2 gigavatų (GW) apribotos komercinių saulės jėgainių galios leidžia vystytojams tikėtis nuostolių, patirtų sustabdžius projektų plėtrą, kompensavimo, sako rinkos dalyviai.   KT antradienį paskelbė, jog pernai įstatymu įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant, kaip toliau turėtų būti reguliuojama pradėtų projektų plėtra, prieštarauja Konstitucijai.

Gyventojų saulės elektrinės rugsėjį pagamino 22 proc. daugiau elektros nei prieš metus, o trečiąjį ketvirtį jų gamyba buvo panaši, kaip ir pernai tuo pat laiku, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuvos“ Technikos ir tiekimo departamento vadovas Kostas Dryžas pastebi, kad iš pažiūros saulės šiemet buvo gana nemažai, bet elektros gamyba atspindi tikrąją orų situaciją.

  Tarptautinė investicinė VMG grupė Klaipėdos rajone veikiančiai vienai didžiausių Europoje lenktai klijuotos faneros gamintojų „Sakuona“ už 1 mln. eurų įrengė 1,3 megavatų galios saulės elektrinę.  Pagaminta elektros energija bus naudojama produkcijos gamybai, pranešė VMG. Elektrinės įrengimo darbus atliko įmonė „Eternia Solar“. Projektas finansuotas įmonės ir valstybės lėšomis.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ Tauragės rajone šalia jau veikiančio vėjo parko pradėjo saulės elektrinės statybas – tai bus pirmasis bendrovės hibridinis parkas. 32 hektarų teritorijoje statomos saulės elektrinės galia bus 22 megavatai (MW), ji energija galės aprūpinti apie 13 tūkst. namų ūkių, o visas parkas kartu – 40 tūkst.

Ugniagesiai su nerimu stebi ant namų stogų įrengiamų saulės elektrinių bumą. Mat atvykę gesinti tokio pastato jie sunkiau pasiekia gaisro židinį, o kartais net nukenčia nuo elektros srovės. Mat pigesnės elektros trokštantys gyventojai kartais dar labiau pataupo ir darbus patiki nekvalifikuotiems darbininkams, ne visada pasirūpina saugumu, neįsirengia specialių prietaisų, kurie nelaimės atveju šią elektrinę išjungtų. Saulės elektrines įrenginėjančios įmonės vos spėja suktis – užsakymų gausybė.

Mažoms įmonėms, ūkininkams ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijoms iš skirtų 64 mln. eurų pretenduojant tik į 4 mln. eurų vertės paramą saulės elektrinėms, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad naujas kvietimas rudenį bus paskelbtas „geresnėmis sąlygomis“.     „Kalbant apie šitą projektą galiu tik tiek pasakyti, kad vėlgi priemonė buvo skirta labai smulkioms įmonėms (...), ūkininkams. Schema buvo ne gaminantiems vartotojams, o komerciniams.

Per du mėnesius gautos 182 mažų įmonių, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijų paraiškos įsirengti 12 megavatų (MW) galios saulės elektrines. Prašoma subsidijų suma siekia apie 4 mln. eurų, trečiadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Šia iniciatyva suteikta nauja galimybė gauti investicinę paramą AIE bendrijoms, kartu siekiant pagyvinti šių bendrijų steigimą ir veiklą.

  Verslo atstovai ir ūkininkai jau gali kreiptis dėl 50 mln. eurų paskolų investicijoms į saulės ar vėjo elektrinių parkų vystymo projektus nuo pradinio etapo iki visiško šių elektrinių įrengimo. Paskolas gaus tie, gamins elektros energiją savo vartojimo reikmėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Vystytojai įsipareigos įrengti 2,839 gigavato (GW) bendros galios saulės, vėjo jėgaines ir kaupimo įrenginių, skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot jos, su vystytojais bus sudaroma 34 ketinimų protokolai: vėjo elektrinėms rezervuota 1,244 GW, saulės – 0,821 GW, o kaupimo įrenginiams – 0,775 GW galios.

Birželio 22 d. vykusioje konferencijoje „Renovacijos aktualijos“, kurią organizavo Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) buvo aptarti šalyje vykstantis modernizacijos procesai, iššūkiai bei apžvelgti nauji daugiabučių atnaujinimo tikslai. Itin daug dėmesio susilaukė atsinaujinančios energetikos klausimas ir jos taikymas gyvenamuosiuose daugiabučiuose.

Komercinių saulės parkų vystytojai baiminasi, jog dėl iki 2 gigavatų (GW) apribotos jų plėtros bei numatomų gamybos ribojimų vystomi projektai gali negauti bankų finansavimo. Bankai patvirtina – aiškiai neapibrėžus gamybos ribojimų įvertinti vystytojų galimybes grąžinti paskolas būtų sunku.

Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ antrinė įmonė „Elektrum Lietuva“ iš atsinaujinančios energetikos plėtros bendrovės „Energy Unlimited“ įsigijo septynių 60 megavatų (MW) bendros galios saulės parkų Klaipėdos rajone projektą. Sandoris, kurio vertė neskelbiama, „Elektrum Lietuvos“ valdomus gamybos pajėgumus padidins 26 proc. iki 290 MW, pranešė bendrovė.

Nedidelėms saulės elektrinėms nuo liepos nebereikės techninės būklės pažymų – taip siekiama supaprastinti ir paspartinti šios energijos rūšies plėtrą.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokius Statybos įstatymo pakeitimus, kurie liberalizuoja nedidelių saulės elektrinių statybas: už balsavo 110 Seimo narių, prieš nebuvo, o 11 susilaikė.  Pataisomis tokių pažymų nebereikės saulės elektrinėms iki 100 kilovatų (kW) įrengtosios galios. Joms užteks rangovo deklaracijos, kaip yra dabar.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar pernai įstatymu iki 2 gigavatų (GW) apribota maksimali bendra komercinių saulės jėgainių galia nepažeidė pagrindinio šalies įstatymo. Tai jau antra tokia byla šiame teisme.

Jau šį penktadienį, balandžio 28 d., gyventojai ir vėl sulauks naujo kvietimo teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra. Tam skirta 40 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija.

Prezidentūra už 1,01 mln. eurų iš Estijos bendrovės „Evecon“ įsigijo nutolusią nutolusią saulės elektrinę Biržų rajone. Elektrinė, kurios numatoma galia siekia 1 tūkst. kilovatų, bus statoma Parovėjos kaime, ja bus galima naudotis nuo 2024-ųjų kovo, teigiama Prezidentūros pranešime. Anot jo, „Evecon“ laimėjo pirkimo konkursą elektrinei įsigyti. Didžioji dalis elektrinės kainos – 794 tūkst. eurų – kompensuota panaudojus Europos Sąjungos projekto lėšas.

Valstybės skiriama parama ir praėjusių metų pabaigoje į viršų smarkiai šoktelėjusios elektros kainos lėmė, kad gyventojų susidomėjimas saulės elektrinėmis itin išaugo – laukdami jų įrengimo žmonės eilėse laukia net po kelis mėnesius. Tačiau pasirodo, kad planuojant elektrinę verta atsižvelgti ir į metų laiką ‒ daugiausiai išlošia ją įsirengę pavasarį, mažiausiai – rudenį.

Paryžiuje įsikūrusi investicijų bendrovė „Rgreen Invest“ skolina 42 mln. eurų atsinaujinančios energetikos bendrovei „Green Genius“ aštuonių nutolusių saulės elektrinių statybai Lietuvoje.  Bendra elektrinių galia siekia 65,7 megavato (MW), pirmadienį pranešė „Green Genius“. Bendros projekto vertės bendrovė BNS neatskleidė.

Jau kurį laiką žmonės yra skatinami investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, siekiant tiek sutaupyti, tiek prisidėti prie ekologijos. Tačiau dėl neapdairaus ir neatsakingo įmonių darbo nuosava elektrinė gali tapti nuostolingu galvos skausmu ir taip atgrasyti kitus nuo šios investicijos. Į žurnalistus kreipęsis „Elektrum Lietuva“ klientas papasakojo, kad nuosavą saulės elektrinę nusprendė įsirengti siekdamas prisidėti prie gamtos tausojimo.

Daugiabučių gyventojai jau gali teikti paraiškas subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos numatyta 3 mln. eurų, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra. Kvietimas tęsis iki 2023 m. gruodžio 8 d. arba tol, kol pakaks skirtų lėšų paramai. Pasibaigus skirtoms lėšoms, kvietimas bus stabdomas.

Vis daugiau gyventojų įsirengia saulės elektrines. Tačiau vien įsigyti elektrinę neužtenka, būtina perprogramuoti ir skaitiklius, tai yra Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) darbas, tačiau gyventojai skundžiasi, kad specialistai to laiku nepadaro, todėl sąskaitos išauga net iki 1 tūkst. eurų. Tuo metu ESO teisinasi, kad šiuo metu rekordiškai didelis skaičius gyventojų įsirengia saulės elektrines, todėl įsivelia klaidų, tačiau permokos gyventojams yra grąžinamos.

Energetikos ministerija skyrė dar 16,3 mln. eurų paramai gyventojų saulės elektrinėms įrengti. Žmonės pagal birželio 30 dienos kvietimą jau pateikė 16,8 tūkst. paraiškų saulės elektrinėms už 46,3 mln. eurų, tuo metu liepos mėnesį tam buvo numatyta tik 29,9 mln. eurų.  Skyrus papildomų lėšų, visi norintieji, įskaitant 10,7 tūkst. rezerviniame sąraše esančių prašytojų, gaus paramą ir raginami pradėti įsirengimo darbus, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Visagino savivaldybė privalo iš naujo išnagrinėti nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) prašymą suformuoti sklypą jos saulės elektrinei įrengti, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) lapkričio 23 dieną atmetė savivaldybės skundą ir paliko galioti jėgainei palankią Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų pernai spalį priimtą nutartį – teismas savivaldybę  įpareigojo suformuoti jėgainei reikalinga sklypą.

Augant elektros sąskaitoms, tiekėjai, valdžios atstovai tikina, kad elektrą būtina gaminti patiems. Tada, anot jų, sąskaitos sumažės. Panašių patarimų paklausęs Kauno miesto gyventojas įsirengė saulės elektrinę, tačiau sąskaitos taip ir nesumažėjo. Vyras piktinasi, kad elektros jau pagamino už 800 eurų, tačiau ji kažkur dingo.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalyse mažmeninė drabužių prekybos grupė „Apranga“ ant administracijos ir logistikos centro stogo Vilniuje įrengė 0,55 megavato (MW) saulės jėgainę.  Spalį pradėjusi veikti jėgainė aprūpina dalį centro poreikių, o investicijų siekia daugiau nei 400 tūkst. eurų – skaičiuojama, kad ji atsipirks per 4–5 metus, o jėgainė efektyviai veiks mažiausiai 40 metų, pranešė įmonė.