šatrija

Lietuvoje laikinai sustabdytas ugdymo procesas, kol kas neaišku, kiek laiko po dabar trunkančių atostogų moksleiviai turės mokytis iš namų. Paskelbus karantiną šalyje sustabdyta ir popamokinė veikla, tačiau ją organizuojančios įstaigos jau ruošiasi dirbti nuotoliniu būdu ir moksleivius po pamokų užimti visiškai nemokamai. Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo karantinas.

Spalio pirmojoje pusėje Nidoje įvyko tradicinis renginys, pratęsiantis buriavimo sezoną ir tapęs paskutiniu jo akcentu. Regata pradėta organizuoti kelių buriavimo mėgėjų  iniciatyva. Varžybos tapo mėgstamu buriuotojų renginiu, todėl regata organizuojama jau 20 metus iš eilės ir sulaukia daug dėmesio. Regatos organizatoriai, Nacionalinė buriavimo akademija ir buriavimo žurnalas „Vėjo3“. Iš viso renginyje susirinko 10 profesionalių jachtų iš visos Lietuvos, rašoma pranešime spaudai.

Penktadienio vidurdienį, minint Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną, prie Prezidentūros suplėvesavo trispalvė ir istorinė Lietuvos vėliavos. Šia ceremonija tęsiamas renginių ciklas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Iškilmingą vėliavų ceremoniją atliko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras, pirmą kartą pristatantis su rekonstruota XVIII amžiaus grenadierių apranga.

Lietuva turi didelį potencialą gaminant specialią aprangą – uniformas įvairių sričių darbuotojams – ir mūsų šalies gamintojų paslaugomis naudojasi didžioji dalis NATO šalių struktūrų, tv3.lt sakė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos gen. direktorius Linas Lasiauskas. Dėl to, jo teigimu, ir mūsų šalyje lietuviškos uniformos galėtų būti labiau perkamos. „Mūsų tikslas – parodyti Lietuvos aprangos pramonės galimybes, gaminant taip vadinamą spec.

Pirmą pavasario savaitgalį Vilniuje šurmuliuos tradicinė Kaziuko mugė. Etnologo Liberto Klimkos teigimu, Kaziuko mugės tradicijoms – daugiau kaip 400 metų. „Panašių mugių tradicijų nėra išlikusių kituose miestuose net artimiausiuose kraštuose“, – pabrėžė etnologas, prisipažinęs, kad susižavėjimą muge jaučia nuo mažens. „Kaziuko mugių tradicija atsirado dar tada, kai vykdavo šventuoju paskelbto karalaičio Kazimiero pagerbimo procesijos“, – prisiminė Libertas Klimka.

Eiliniame LNK laidos „Valanda su Rūta“ filmavime prisiklausiau daug įdomaus. Neturiu žalio supratimo, kas bus palikta, o kas išmontuota, bet žmonės kalbėjo prieš kameras, tad jų privatumo tikrai nepaviešinsiu ir paslapties neišduosiu. Juolab, anokia čia paslaptis – sovietinės Lietuvos nomenklatūros veikėjai teigia, kad prie sovietų buvę geriau, jie patys beveik skurdę, kad tik pasiaukotų tėvynei ir darbo laidžiai.

Liustracija Lietuvoje vyksta neregėtais tempais, nes niekas jų neregėjo. Metai bėga, keičiasi kadencijos, įstatymai ir mados, o Lietuva toliau liustruoja vieną ir tą pačią Kazimirą Prunskienę. Buvo pirmoji atkurtos valstybės pemjerė, moterų partijos, vėliau mutavusios iki valstiečių ir dar liaudininkų, lyderė, signatarė, kandidatė į prezidentus ir ministrė Kazimira KGB bendradarbe „Šatrija“ ar nebuvo? Stebuklų šalyje įmanoma viskas. Teismai šiuo klausimu yra priėmę skirtingas nutartis.

Kai trys klaipėdiečiai – Paulius Paulionis, Jurdanas Butkus ir Marius Norvaišas – prabilo apie ilgai puoselėtą svajonę – baidarėmis perplaukti Baltijos jūrą, jų ryžtą palaikė dauguma. Tikrai drąsu išbandyti save neriant į Baltijos bangas. Drąsu atsiduoti stichijai, kurios iki šiol nesugeba pažaboti net moderniausia technika. Tačiau dar didesnė drąsa – pripažinti, kad stichija stipresnė. Ir ramiai grįžti namo be taip trokštos pergalės.

Trimis baidarėmis pasiryžę įveikti Baltijos jūrą, Jurdanas Butkus, Marius Norvaišas ir Paulius Paulionis savo žygį dovanoja Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir prieš 15 metų tragiškai žuvusiam Pauliaus tėvui Gintarui Paulioniui, kuris Baltiją perplaukė du kartus, bet grįždamas žuvo. Baltijos šturmą vyrai ketina pradėti liepos 27-ąją.

Rinkimus katastrofiškai laimėjus kandidatei, kuri dar vadinta favorite, o galiausiai – būsima prezidente (čia panašiai kaip kiaušinis iš pradžių virsta baisuokliu ančiuku, o paskiau – prašmatnia baltaja gulbe), atėjo laikas pasvarstyti  apie tam tikrus skaičius, paprasčiau vadinamus procentais.

Beveik šimtas neįgaliųjų, iki šiol siuvusių drabužius garsioms firmoms „Monton“ ir „Mozaic“, netrukus gali prarasti darbą. Klausos negalią turinti Inga ir jos sutuoktinis, dirbantys Panevėžio neįgaliųjų socialinėje įmonėje „Elkada“, nerimauja netrukus prarasiantys darbą. Didžiausia Lietuvoje neįgaliųjų socialinė įmonė negauna pajamų. “Elkadą“, kurioje dirba 66 sveiki ir 95 įvairią negalią turintys asmenys, bėdos užklupo šių metų pradžioje.

Net kelios didelės Lietuvos bendrovės penktadienį paskelbė praeitais metais patyrusios nuostolį. Rokiškio sūrio nuostolis – per 18 mln. litų „Rokiškio sūrio“ grupės 2008 metų konsoliduotas neaudituotas veiklos nuostolis sudarė 18,719 mln. litų (5,421 mln. eurų). 2007 metais „Rokiškio sūrio“ grupė uždirbo 34,238 mln. litų (9,916 mln. eurų) konsoliduoto audituoto grynojo pelno.

Po Vilnių vaikšto keista moteris ir niršta ant Kazimieros Prunskienės. Esą politikė apšmeižė jos šeimą, kadaise atvėrusią savo svetingų namų duris K.Prunskienei. Ji pasakoja gausybę smulkmenų istorijos, kuri specialiu teismo sprendimu buvo įslaptinta. Moteris pasakoja, jog „Šatrija“ buvusi ne vienintelė. Jų buvęs gausus būrys. Ir daugeliui tų žmonių ponia Onutė sakė „tu“, rašo „Lietuvos žinios“. „Mano mieli lašinukai...“ Onutė nėra tikrasis tos ponios vardas.

Šių metų lapkričio 7 - 9 dienomis Vilniaus Lėlės teatre vyks Vaikų ir jaunimo klubo „Šatrija“ organizuojamas modernaus šokio festivalis „Bičių sąskrydis 2“. Tai jau antrus metus vykstantis ir pagreitį įgyjantis renginys, neapsiribojantis vien šokio pasirodymais.

Likus mėnesiui iki Seimo rinkimų žemės ūkio ministrei, Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkei Kazimierai Prunskienei vėl tenka aiškintis dėl buvusių ryšių su KGB. Trečiadienį žiniasklaida paskelbė žurnalistės Laimos Pangonytės 1991 m. daryto interviu su K.Prunskiene citatas. BNS savo ruožtu pateikia L.Pangonytės ir K.Prunskienės kelias valandas trukusio pokalbio fragmentus.

Lyg iš dainos teksto atskriejęs klaustukas neduoda ramybės, kuomet susiduriama su kai kuriais paradoksaliais Lietuvos politinio gyvenimo ypatumais. Taip norisi klausti tokiais atvejais, kai it kokią nors didelę sensacingą naujieną paskelbus apie tūlo politiko nuodėmes  tiesiog ima ir nieko neįvyksta. Tai, kas buvo daroma slapčiomis, po to imama daryti kone viešai. Na ir kas? Tokio sunkiai aprašomo pasimetimo ar gūžtelėjimo momentai nutikdavo ir nutinka.

Šių metų birželio 19 d. Litexpo parodų rūmuose perspektyviausiems Lietuvos regionų verslininkams ir verslo plėtros organizatoriams buvo įteiktos „Darbo žvaigždės“. Jomis buvo apdovanoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmų nariai. Apdovanojimus lydėjo konferencija „Verslo savivaldos bendradarbiavimas su valstybės institucijomis: ką galime padaryti geriau bei pasiekti daugiau?“ Teikimus organizuoja Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacija.

Pastarųjų mėnesių įvykiai, privertę rimtai suabejoti Lietuvos valstybės pirmųjų asmenų teise vadintis „moraliniais autoritetais“, anaiptol neišsėmė šios temos aktualumo. Iki Seimo rinkimų likus vos pusmečiui, Lietuvos rinkėjams (bent jau tiems, kurie balsuoja ne už partijos iškabą, o už jos vertybiškai orientuotą programą) kyla ne ką mažiau klausimų ir dėl beveik visų reitinguose figūruojančių partijų patikimumo.

Didžiausia Lietuvoje trikotažo bendrovė "Utenos trikotažas" pernai pasiekė 134,191 mln. litų apyvartą ir, pagal tarptautinius apskaitos standartus, uždirbo 13,162 mln. litų grynojo neaudituoto pelno. Užpernai bendrovės apyvarta buvo 2,99 proc. mažesnė ir sudarė 130,297 mln. litų. Grynasis audituotas užpernykštis pelnas siekė 15,837 mln. litų. "Utenos trikotažas" šiemet tikisi parduoti gaminių už 140 mln. litų ir uždirbti ne mažiau pelno, nei jo gauta per praėjusius metus.