šarūnas narbutas

Prokuratūra nusprendė neskųsti nuosprendžio, kuriuo Lietuvos apeliacinis teismas išteisino buvusį Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovą Šarūną Narbutą byloje dėl COVID-19 reagentų įsigijimo.

Buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas lieka išteisintas dėl kaltinimų piktnaudžiavimu ir sukčiavimu, Lietuvai per pandemiją už 300 tūkst. eurų įsigyjant COVID-19 reagentus, – prokuratūra nepateikė skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) dėl šio asmens išteisinimo. Šią savaitę šalys dar galėjo kreiptis į teismą su kasaciniais skundais.

Teisingumo ministerija nusprendė neskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) priteistos 27 tūkst. eurų žalos buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentui Šarūnui Narbutui. Kaip BNS nurodė Teisingumo ministerija, sprendimas neteikti prašymo dėl bylos perdavimo Didžiajai kolegijai priimtas įvertinus EŽTT kolegijos argumentaciją ir tai, kad ši sprendimą priėmė vienbalsiai.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui byloje dėl COVID-19 reagentų įsigijimo. Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad jis buvo išteisintas pagrįstai. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo iškart, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad per 16 tūkst.

Apeliacinis teismas antradienį planuoja skelbti sprendimą dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo išteisinto, buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovo Šarūno Narbuto byloje. Vilniaus apygardos teismas Š. Narbutą byloje dėl COVID-19 reagentų pirkimo visiškai išteisino. Šį sprendimą Apeliaciniam teismui apskundė prokuroras Gintaras Jasaitis. Jis prašo apeliacinės instancijos teismo pripažinti Š. Narbutą kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, skirti jam 75 tūkst.

Buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui taikytos turto arešto priemonės buvo neproporcingos, jis laikinai sulaikytas pažeidžiant teisės aktus, antradienį nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Anot teismo, Specialiųjų tyrimų tarnybos laikinas Š. Narbuto sulaikymas buvo atliktas nesilaikant įstatyme numatytos procedūros ir pažeidė jo teisę į laisvę ir saugumą.

Buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas sako, kad jo byloje dėl COVID-19 testų reagentų įsigijimo nėra nė vieno įrodymo ir nė vieno liudytojo pasakymo, jog jis buvo Vyriausybės atstovas ar nepriklausomas ekspertas.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pradeda nagrinėti Generalinės prokuratūros skundą dėl Šarūno Narbuto išteisinimo COVID-19 reagentų pirkimo byloje.  Gegužės 11 dieną Vilniaus apygardos teismas buvusį Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovą Š. Narbutą visiškai išteisino kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas 300 tūkst.

Dėl kaltinimų sukčiavimu ir piktnaudžiavimu teismo išteisintas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas sako, kad institucijos, įrodinėdamos nepagrįstus kaltinimus jam, išleido tūkstančius. „Tai tiesiog rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais prievartos mechanizmui (..) Aš tai vadinu politizuota byla, todėl, kad šalies vadovas pasakė, kad mane reikia nubausti, Seimo nariai tą patį komentavo“, – žurnalistams teisme sakė Š. Narbutas.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį visiškai išteisino buvusį Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovą Šarūną Narbutą dėl kaltinimų piktnaudžiavimu ir sukčiavimu, Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus. Sveiktos apsaugos ministerijos 300 tūkst. eurų ieškinys paliktas nenagrinėtas. Teismas išteisintajam priteisė per 16 tūkst. eurų proceso išlaidų. Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį skelbs nuosprendį kaltinimų piktnaudžiavimu ir sukčiavimu Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus sulaukusiam Šarūnui Narbutui. Š. Narbutas kaltinamas, kad 2020 metų kovą–liepą, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Galimu piktnaudžiavimu ir sukčiavimu Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentų kaltinamo Šarūno Narbuto advokatas Raimundas Lideika prašo išteisinti ginamąjį. Vilniaus apygardos teismo posėdyje pirmadienį jis taip pat prašė palikti nenagrinėtą Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą 303,3 tūkst. eurų ieškinį.

Valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis sako, kad sukčiavimu ir piktnaudžiavimu COVID-19 reagentų pirkimo byloje kaltinamas Šarūnas Narbutas veikė nusikalstamai, jo padaryti nusikaltimai yra įrodyti.

Artėjant į pabaigą baudžiamajai bylai dėl galimo piktnaudžiavimo valstybei per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus, kaltinamasis Šarūnas Narbutas prašo teismo panaikinti jam taikomas kardomąsias priemones. Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas surengė posėdį, per kurį turėtų pasisakyti valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis.  Prokuratūra per baigiamąsias kalbas arba pasiūlo bausmę, arba siūlo išteisinimą.

Dėl galimo piktnaudžiavimo teisiamas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas sako, jog derėdamasis dėl COVID-19 reagentų pirkimo veikė ne kaip Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasitelktas nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės įgaliotas asmuo.

COVID-19 reagentų pirkimo baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas kaltinamas sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, baigta liudytojų apklausa. Nusprendus nebeieškoti paskutinio neapklausto liudytojo, ketvirtadienį per posėdį teismas pradėjo skelbti bylos medžiagą. Neapklaustas liko buvęs Ispanijos bendrovės „PMS International“ darbuotojas Laurentas Mendesas, tiesiogiai dalyvavęs derybose dėl testų įsigijimo.

Sukčiavimu ir piktnaudžiavimu COVID-19 reagentų pirkimo byloje kaltinamas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas kaltės nepripažįsta. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti jo baudžiamąją bylą. Prokurorui Gintarui Jasaičiui paskelbus kaltinamąjį aktą, Š. Narbutas pareiškė, kad kaltės nepripažįsta. „Patį tekstą suprantu, bet, būdamas teisininku, niekaip nesuprantu teisinio vertinimo, kaip suformuluotas kaltinimas.

Generalinė prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo, jame įtarimai sukčiavimu ir piktnaudžiavimu pateikti buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui.

Valstybės institucijų ir įstaigų atstovai nežinojo, kad, pasirašant sutartis dėl reagentų pirkimo su įmone „PMS International“, Šarūnas Narbutas už tarpininkavimą gaus atlygį, BNS informavo Generalinė prokuratūra.

Kaukėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sulaiko įtariamuosius, jų namuose atlieka kratas, o po to sulaiko bent dviem paroms. Taip skambiai prasideda bene kiekvienas STT pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurio kulminacijos ir atomazgos vėliau reikia laukti keletą metų. Jau buvo ne vienas atvejis, kai tokios bylos nutraukiamos ar baigiasi kaltinamųjų pergale.

Prekyba poveikiu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime dėl reagentų pirkimų įtariamas Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas trečiadienį bus paleistas į laisvę. Vilniaus miesto apylinkės teismas jam skyrė namų areštą. Įtariama, kad Š. Narbutas 5 mln.

STT dėl įtarimų prekyba poveikiu sulaikė pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentą Šarūną Narbutą. Įtariama, kad vyras, per korona krizę pasinaudodamas įtaka neoficialiai tarpininkavo tarp verslininkų ir valstybės institucijų perkant koronaviruso reagentus už 5 milijonus eurų. Esą už tai į jo sąskaitą verslininkai pervedė 300 tūkstančių eurų.

Praėjusią savaitę Seimas pritarė rezoliucijai dėl grėsmingos situacijos sveikatos priežiūros srityje. Karantino metu išaugęs mirtingumas kelią nerimą: kovo–gegužės mėnesiais mirčių, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padaugėjo 10 proc. (apie 400 atvejų), o tūkstančiai lėtinėmis ligomis sergančių pacientų negavo būtinų sveikatos paslaugų.

Kaip reaguotumėte, jei atėję į valstybinę gydymo įstaigą atlikti tam tikrų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamų procedūrų ar tyrimų dar būtumėte paprašyti susimokėti papildomai? Nors specialistai aiškina, kada tokios situacijos įmanomos, vis dėlto daugeliu atveju taip besielgdamos įstaigos piktnaudžiauja.

Antradienį dauguma posėdyje dalyvavusių Seimo narių pritarė Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimams, kurie leis negaivinti paciento esant negrįžtamiems jo sveikatos būklės pakitimams. Įstatymą palaikė 84 parlamentarai, 2 buvo prieš, o dešimt susilaikė. Pokyčiai Lietuvos ligoninėse turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Šiuo metu galiojantis priverstinis, kitaip medikų vadinamas užsispyrėliškas, gaivinimas net tais atvejais, kai ligonis yra visiškai beviltiškas, užkerta kelią žmogui numirti natūralia mirtimi. Apie šią iš esmės žmogaus orumą paminančią tvarką medikai kalba jau ne vienerius metus. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, vien svarstymas – gaivinti mirštantįjį ar ne – skamba šventvagiškai.

Tūkstantinės baudos gresia už kyšio davimą, tačiau kas ketvirtas lietuvis kyšį vis tiek duoda. Politikai susigriebė ir ragina ieškoti būdų kovai su tebeklestinčia korupcija ir kyšiais gydymo įstaigose. Kad neimtų kyšių, medikai reikalauja didesnių algų.  Šiemet baudos už kyšininkavimą padidintos ir bauda paties kyšio sumą gali viršyti iki dešimties kartų. Tarkime, net mažiau kaip 50 eurų duodančiajam kyšį gresia 750 eurų bauda.

Lietuvoje prasidėjo socialinė kampanija „Rinkis gyvenimą“, kuri kviečia šalies gyventojus rinktis sveiką, aktyvų gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio, taip pat labiau rūpintis savo bei artimųjų psichine sveikata. Kampanijos ambasadoriais tapo garsūs muzikos atlikėjai ir TV veidai, tarp jų – Saulius Urbonavičius Samas, Aras Vėberis, Donalda Meiželytė ir kt.

Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės parengtą peticiją jau pasirašė beveik 30 tūkstančių asmenų. Joje reikalaujama didinti atlyginimus bei pakeisti tam tikrą darbo tvarką. Tačiau ne visi skuba peticiją pasirašyti. Tvirtinama, kad medikų algos būtų keliamos pacientų sąskaita, be to atlyginimai jau augo tiek pernai, tiek ir šiemet. Tuo tarpu, medikai dalinasi algalapiais ir juose įrašytos sumos – šokiruoja.

Per 1 mln. eurų iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo šiemet pasidalins daugiau kaip 30 projektų: bus kuriama alkoholio vartojimo prevencijai skirta socialinė reklama, vykdomi moksliniai tyrimai, vyks mokymai savižudybių ir alkoholio vartojimo prevencijos temomis. Iš viso buvo gauta 91 paraiška.

„Pasirūpinkite savo sveikata. Pasitikrinkite pagal gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencijos programas. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Paraginkite pasitikrinti ir artimuosius. Daugiau www.vlk.lt/prevencija, tel. 8 700 88888“ – tokio turinio SMS žinutę artimiausiu metu gaus Lietuvos gyventojai, kurie yra „Bitė Lietuva“, „Telia“, ir „Tele2“ abonentai ir išankstinio mokėjimo telefono kortelių turėtojai.

Vasario mėnesį Lietuvoje pradedama vykdyti didelio masto socialinė akcija „Kylame į kovą su vėžiu“. Prie akcijos, kurią inicijavo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) prisijungia ir Lietuvos mobiliųjų tinklų operatoriai „Bitė Lietuva“, „Omnitel“ ir „Tele2“ bei didžiausias šalyje naujienų portalas „Delfi“, žiūrimiausia televizija „TV3“ ir „JCDecaux Lietuva“. Akcijos globėjas – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Very...

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičūtė teigia, kad prezidentės siūlomas pataisas dėl finansinio gydymo įstaigų baudimo ir skatinimo už pavėluotai arba laiku suteikiamas paslaugas galima įgyvendinti tik iš dalies. Anot ministrės, ji pritartų siūlymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) neapmokėti gydymo įstaigoms už paslaugas, kurių pacientams tenka laukti ilgiau nei būtų apibrėžta įstatymu.

Prezidentė teikia įstatymų pataisas, pagal kurias gydymo įstaigos negautų apmokėjimo už pavėluotai suteiktas paslaugas. „Per vėlai suteiktos paslaugos nėra kokybiškos paslaugos“, - žurnalistams pirmadienį sakė prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas. Terminai, per kuriuos gydymo įstaigos turi suteikti konkrečias paslaugas, būtų įtvirtinti įstatymu. Jie iki šiol buvo reglamentuojami kitais teisės aktais, tačiau už terminų nesilaikymą gydymo įstaigoms negrėsė atsakomybė.