šarūnas gustainis

„MG Grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje buvęs liberalas Šarūnas Gustainis sumokėjo jam nuosprendžiu skirtą 18 tūkst. 830 eurų baudą. Tai – paskutinė sumokėta teismo nuosprendžiu skirta bauda. „2024 m. sausio 29 d. Š. Gustainis sumokėjo baudą“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo atstovės Linos Nemeikaitės atsakyme BNS.

Tūkstantinę baudą gavęs buvęs liberalas Šarūnas Gustainis sako, kad Apeliacinio teismo sprendimas nuteisti visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje neturi aiškių argumentų, jį žada skųsti. „Mano požiūris yra kritiškas, nes sprendimas – tuščias bei neturi aiškių argumentų. Šis sprendimas yra ne tik prieštaringas pirmos instancijos teismo sprendimui, bet ir trūksta jo sprendimo pagrindimo“, – BNS trečiadienį sakė buvęs politikas.

Amžiaus byla pasiekė finišo tiesiąją. Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Visi atsakomybėn patraukti asmenys ir juridiniai asmenys yra išteisinti.

Politinės korupcijos byloje kyšininkavimu kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis neigia daręs spaudimą tuometiniam „Lietuvos geležinkelių“ vadovui Stasiui Dailydkai dėl geležinkelių aplinkkelio projekto. Vilniaus apygardos teisme tęsiant politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, R. Kurlianskis taip pat atmetė kaltinimus, jog per tuometį „darbietį“ Vytautą Gapšį siekė, kad S. Dailydka liktų pareigose dar vienai kadencijai.

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje politinės korupcijos byloje parodymus toliau tęs kyšių davimu politikams kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.  Parodymus verslininkas pradėjo duoti dar pavasarį. Anksčiau jis yra sakęs turintis apie 1000 lapų medžiagos, kurią ketina pasakyti per maždaug aštuonis posėdžius.

Buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis sako, kad kaltinimai jam ėmus užslėptą kyšį iš koncerno „MG Baltic“ mainais už Vartojimo kredito įstatymo pataisas yra „laužti iš piršto“. Prokuratūra kaip kyšį traktuoja koncerno paramą jo įkurtai viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Duodamas parodymus teisme buvęs politikas ketvirtadienį teigė, kad „MG Baltic“ paramą institutui teikė nuo 2010-ųjų, o „MG Baltic Media“ 2015-aisiais skirti 8700 eurų buvo „paskutinė kada nors Taikomosios polit...

Vilniaus apygardos teismas patenkino „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kyšio ėmimu įtariamam buvusiam liberalų vadovui Eligijui Masiuliui ketvirtadienį panaikino anksčiau skirtas kardomąsias priemones. E. Masiuliui iki šiol buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir draudimas bendrauti su kitais kaltinamaisiais byloje.

Koncerno „MG Baltic“ savininkas ir prezidentas Darius Mockus Vilniaus apygardos teisme pirmadienį stojo prie liudytojų pakylos koncerno politinės korupcijos byloje. Verslininkas teismui pasakojo apie kalėdinius susitikimus su politikais, bet tvirtino, kad koncernas su partijomis ryšių nepalaikė. Ikiteisminio tyrimo metu D. Mockui suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teisme penktadienį nepavyko apklausti buvusio „Kauno tiltų“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičius, nes jis neatvyko į posėdį.  „Liudytojui du kartus buvo siųstas šaukimas, skambinta telefonu, (...) tačiau šaukimo įteikti nepavyko“, – sakė teisėja Nijolė Žimkienė. Prokuroras Justas Laucius taip pat tvirtino, kad jam nežinomos liudytojo neatvykimo priežastys.

Vilniaus apygardos teisme koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje trečiadienį apklaustas viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus teigė, kad buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio palankus vertinimas buvo naudingas jo darbui. M. Katkus tvirtino, kad su verslininku jį siejo profesiniai santykiai. „R. Kurlianskis buvo vienas iš mano darbinių kontaktų“, – per apklausą sakė viešųjų ryšių specialistas. Anot jo, R. Kurlianskis buvo stambus tiekėjas, jo verslo partneris.

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis trečiadienį teisme pareiškė, kad kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos projektu domėjosi daug Lietuvos ir užsienio įmonių. „Tas susidomėjimas buvo pakankamai didelis ir mes visiems tą informaciją teikdavome, nes jeigu būtų įvykęs tas pirkimas, tai jis būtų didžiulis, tarptautinis ir jame turbūt būtų dalyvavę daugybė įmonių“, – Vilniaus apygardos teisme sakė E. Skrodenis.

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas pirmadienį teisme liudijo, kaip tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymu domėjosi kitos parlamentarės Irenos Degutienės pozicija dėl greituosius vartojimo kreditus reglamentuojančio įstatymo. Į teisėsaugos akiratį pateko 2015 metų įvykiai, kai tuo metu I. Degutienės patarėju dirbęs L. Kasčiūnas susitiko su verslininku, o vėliau jo prašymu nuvyko pas Seimo narę pasikalbėti apie parlamente svarstomas pataisas.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme penktadienį liudyti stojo Seimo narė, buvusi Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja I. Šimonytė buvo 2013–2016 m. 2015 m. Lietuvos bankas Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Siūlyta nuo 200 iki 75 proc.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį atmetė prokuroro Justo Lauciaus prašymą suimti politinės korupcijos byloje teisiamą Raimondą Kurlianskį, pranešė advokatas. Teismas taip pat netenkino prokuroro prašymo buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui skirti namų areštą. „Teismas atmetė prokuroro prašymą sugriežtinti kardomąsias priemones“, – BNS sakė R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje trečiadienį liudyti stojo buvęs Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Velička. 2015 m. Lietuvos bankas Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Siūlyta nuo 200 iki 75 proc. riboti palūkanas, nustatyti maksimalų 180 dienų terminą delspinigiams skaičiuoti, delspinigius nustatyti iki 0,5 proc.

Liudyti prieš Vilniaus apygardos teismą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje trečiadienį stoja LNK vadovė Zita Sarakienė ir pardavimų vadovas Tomas Bartininkas. T. Bartininkas pirmadienį jau liudijo teisme, tačiau, kadangi posėdis buvo atviras, jis atsisakė aptarti bet kokias televizijos komercines paslaptis. Į kai kuriuos klausimus jis sakė galintis atsakyti raštu arba uždarame posėdyje.

Vienas kaltinamųjų „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje atsisakius savo advokato ir gavus valstybės skirtą advokatą, kiti gynėjai piktinasi, kad šis neprašo pertraukos susipažinti su bylos medžiaga ir „imituoja gynybą“. Ketvirtadienio posėdyje Šarūnas Gustainis pareiškė atsisakantis savo advokato paslaugų. Jam paskirtas valstybės advokatas Aleksandras Doroševas. Advokatai pasipiktino Per dieną Š. Gustainiui paskirtas valstybės advokatas nustebino koncerną „MG Baltic“ ginantį Liną Belevičių.

Teismas tęsia „MG Baltic“ bylos kaltinamųjų slaptų pokalbių įrašų klausimą. Tačiau nepradėjus klausyti slaptų įrašų, vienas kaltinamųjų – Šarūnas Gustainis – pareiškė atsisakantis savo advokato paslaugų. Praėjusią savaitę pradėjus klausyti slaptai įrašytus kaltinamųjų pokalbius, tiek kaltinamieji, tiek jų advokatai piktinosi itin prasta įrašų kokybe ir stebėjosi negalintys suprasti net savo žodžių. Teismas spėjo perklausyti jau keturi pokalbių įrašus.

Po trijų savaičių pertraukos kaltinamieji „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje grįžo į Vilniaus apygardos teismą. Teismas nepaisė kaltinamųjų advokatų prašymo teisėjų kolegijai nusišalinti ir tęsia bylos nagrinėjimą, klausydamiesi slapta padarytų kaltinamųjų pokalbių įrašų. Kaltinamiesiems atstovaujantys advokatai buvo nepatenkinti teismo sprendimu bylos pradžioje apklausti ne liudytojus, o peržiūrėti slapta užfiksuotus vaizdo įrašus.

Vilniaus apygardos teismas nepaisė kaltinamųjų „MG Baltic“ byloje prašymo nušalinti teisėjų kolegiją arba valstybės kaltinimą byloje palaikantį prokurorą Justą Laucių nuo bylos. Savo ruožtu kaltinamuosius ginantys advokatai teismo prašo bylą grąžinti į prokuratūrą, kadangi mato trūkumų kaltinamajame akte. Bylos nagrinėjimą teismas tęs nepakitusia sudėtimi. Kitas teismo posėdis numatomas rugpjūčio 21 dieną.

Penktadienį Vilniaus administracinis teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, kuriame kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims. Byloje tęsiasi trukdžiai, mat dalis kaltinamųjų prašo nušalinti arba teisėjų tarybą, arba prokurorą. Ketvirtadienį pradėtas bylos nagrinėjimas atidėtas, nes posėdyje nepasirodė vienas kaltinamųjų – Gintaras Steponavičius.

Dešimt su puse metų – tiek laiko nuo pirmųjų kratų iki neskundžiamos teismo nutarties truko Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla. Amžiaus bylos pavadinimą įgavusi „MG Baltic“ politinės korupcijos byla teismą pasiekė tik ketvirtadienį, bet jau pirmasis posėdis nukeltas dėl nepasirodžiusio kaltinamojo. Teisininkai nesutaria, ar bylos svarstymas užtruks ištisą dešimtmetį, bet pripažįsta, kad verdikto teks ilgokai palaukti.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atsiverčia didžiausios politinės korupcijos bylą nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Joje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams asmenims ir trims juridiniams. Tačiau posėdį teko nukelti į penktadienį, mat vienas kaltinamųjų nepasirodė.

Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis savo užrašuose kruopščiai fiksuodavo, kiek kuriam politikui atseikėjo eurų, o kiek – alkoholio. Užrašuose minimi ir šiuo metu politinės korupcijos byloje kaltinami politikai, ir mįslingas „Skvernas“. Portalas Delfi skelbia pareigūnų rastų R. Kurlianskio rankraščių fragmentus, kuriuose verslininkas inicialais pažymėdavo kyšių sulaukusius politikus ir koncerną dominančius Seime svarstomus įstatymus.

Politinės korupcijos byloje įtariamas buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis tvirtina mažiausiai dvejus metus elektroniniais laiškais susirašinėjęs su prezidente Dalia Grybauskaite, skelbia „Lietuvos rytas“. E. Masiulis dienraščiui patvirtino, kad kelerius metus vykusį susirašinėjimą su prezidente matęs ant politinės korupcijos bylai vadovavusio prokuroro Justo Lauciaus stalo.

128 dienos. Tiek truko Antano Guogos odisėja su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Europarlamentas birželį svaidėsi pažadais grąžinti klubui šlovę. Spalį lošėjas savo partiją baigė. Netikėtas atėjimas Birželio 19-oji. „Lietuvos ryto“ interneto svetainė paskelbė, kad klubas turi naują savininką. Juo tapo A. Guoga. 43-ejų verslininkas įsigijo dvi iš keturių „Krepšinio rytas“ dalių. Jas A. Guogai perleido Remigijus Kazilionis ir Sigitas Židonis. Europarlamentaras tą pačią dieną dalyvavo televizijos laidoje.

„Reikalauju Darių Gudelį nušalinti nuo pareigų, o Vilniaus savivaldybei, su meru Remigijumi Šimašiumi priešaky, pasiaiškinti“, – ketvirtadienį rėžė Vilniaus „Lietuvos ryto“ prezidentas Antanas Guoga. Tą pačią dieną klubo dalininkai susirinko į pasitarimą, po kurio išreiškė pasitikėjimą direktoriui D. Gudeliui ir suabejojo A. Guogos veiksmais. Meras problemos nemato „Situacija nemaloni, bet išreiškėme pasitikėjimą Dariumi ir norime, kad jis liktų.

Didžiausios krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ dalininkės Vilniaus savivaldybės vadovas Remigijus Šimašius tikina nežinojęs apie koncerno „MG Baltic“ tapimą pagrindiniu klubo rėmėju – jis pareiškė, kad klubo prezidentas Antanas Guoga „nevaldo situacijos“. „Yra klubo prezidentas, yra direktorius, ir panašu, kad klubo prezidentas šiuo metu visiškai nevaldo situacijos. Artimiausiu metu ketinu paklausti paties A. Guogos, kaip jam sekasi įgyvendinti įsipareigojimus dėl klubo ateities.

Šarūnui Gustainiui pasitraukus iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, į jo vietą grįžta liberalas Vaidas Kukarėnas, prieš mėnesį pašalintas iš tarybos dėl gyvenamosios vietos deklaravimo kitoje savivaldybėje. „Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą, kad tas, kuris buvo išmestas, nes buvo pasikeitęs deklaruotą gyvenamąją vietą, mes jį atstatėme į eilę, ir jis grįžta vietoje Š.Gustainio“, – BNS penktadienį sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

  BNS žiniomis, Generalinėje prokuratūroje penktadienį apklaustas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys liberalas Šarūnas Gustainis.   Tyrėjai buvusį parlamentarą Š.Gustainį į apklausą iškvietė politinės korupcijos byloje, kurioje kyšininkavimu ir papirkimu įtariami buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Opozicinis Liberalų sąjūdis šeštadienį Vilniuje tarybos posėdyje patvirtino kandidatus vienmandatėse apygardose. Iš viso patvirtinta 60 kandidatų, kurie dalyvaus Seimo rinkimuose, o likusius kandidatus visose 71 apygardoje planuojama iškelti gegužės pabaigoje.

 Šiandien Seimo nario priesaiką davė ir naujuoju Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu tapo Šarūnas Gustainis, kovo 15 dieną išrinktas vienmandatėje Vilniaus Žirmūnų rinkimų apygardoje. Š. Gustainis tapo vienuoliktuoju Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu. 39 metų liberalo teigimu, šiandien Lietuva turėtų plačiau atverti duris užsienio investicijoms – ne vien Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje galėtų kurtis daugiau paslaugų centrų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį tvirtins savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų rezultatus 38 savivaldybėse. Rezultatai devyniolikoje savivaldybių, kur meras išrinktas per pirmąjį turą, jau yra patvirtinti. Šeštadienį dėl šiurkščių pažeidimų VRK anuliavo savivaldybių tarybų ir mero rinkimų rezultatus Šilutėje, Širvintose - mero rinkimų rezultatus, o Trakų rajone rinkimų rezultatai nepripažinti jau po pirmojo turo.

Seimo nariu Vilniaus Žirmūnų apygardoje sekmadienį išrinktas liberalas Šarūnas Gustainis, nedidele persvarą aplenkęs konservatorę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Verslo konsultantas Š.Gustainis surinko 50,78 proc. balsų, o buvusi Europos Parlamento narė konservatorė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė sulaukė 41,98 proc. rinkėjų paramos. Tokius rezultatus pateikė Vyriausioji rinkimų komisija, suskaičiavus balsus visose aštuoniolikoje rinkimų apylinkių. Daugiau kaip 7 proc.

  Seimo nariu Vilniaus Žirmūnų apygardoje sekmadienį išrinktas liberalas Šarūnas Gustainis, nedidele persvarą aplenkęs konservatorę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, rodo preliminarūs Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.   Verslo konsultantas Š.Gustainis surinko 50,9 proc. balsų, o buvusi Europos Parlamento narė konservatorė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė sulaukė 42 proc. rinkėjų paramos.

Lietuvoje trečiadienį prasidėjus išankstiniam balsavimui merų rinkimų antrajame ture, policija gavo devynis pranešimus apie galimus pažeidimus. Iki 15 val. pranešimai gauti iš Alytaus, Kaišiadorių, Tauragės, Šilalės, Šilutės, Zarasų. Ikiteisminių tyrimų kol kas nepradėta, BNS pranešė Policijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė. Daugiausia buvo pranešama, kad vežami balsuoti žmonės, kuriems gali būti sumokėta už balsavimą.

 Rinkimuose į laisvą Seimo nario vietą Žirmūnų apygardoje daugiausia balsų sekmadienį gavo konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir liberalas Šarūnas Gustainis, jie po dviejų savaičių susirungs antrajame ture, rodo pirmadienį paskelbti preliminarūs rezultatai. Buvusi Europos Parlamento narė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė surinko 22,5 proc. balsų, o verslo konsultantas Šarūnas Gustainis sulaukė 20 proc. rinkėjų paramos.

 Per rinkimus Žirmūnų vienmandatėje apygardoje Vilniuje kovo 1-ąją į Seimą bandys patekti būrys žinomų politikų. Parlamentaras renkamas po to, kai čia mandatą iškovojęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis išvyko dirbti į Europos Komisiją. Apžvalgininkų teigimu, aiškaus favorito rinkimuose išskirti negalima. Solidžiausią politinę patirtį turi buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, kuris 1996 - 1999 metais vadovavo konservatorių Vyriausybei.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį paskelbė kandidatus į savivaldybių tarybas bei merus, taip pat - laisvą Seimo nario mandatą. Į laisvą vietą parlamente sostinės Žirmūnų apygardoje kandidatuoja 12 atstovų: Liberalų sąjūdžio keliamas Šarūnas Gustainis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - buvusi energetikos viceministrė Renata Cytacka, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų - buvusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Socialdemokratų partijos - Algirdas Raslanas, pa...

Daugeliui atrodantys perdėti politinės agitacijos formų apribojimai prezidento ir Europos Parlamento rinkimų metu nėra neįveikiami. Liberalų Sąjūdžio štabas neslepia radęs būdą juos apeiti. Žmogus panašus į L. Donskį Portalui „Balsas.lt“ liberalų štabas perdavė du plakatus. Viename tikrai agituojama už partiją ir jos sąrašo rinkimuose į Europos Parlamentą lyderį L., Donskį. Kitame nupieštas į L. Donskį panašaus žmogaus siluetą ir kviečiama į susitikimą su filosofu.

Susisiekimo ministro postą užėmęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis šiltomis vietomis valstybės tarnyboje aprūpino ir studijų laikų bičiulius. "Vilniaus diena" rašo, kad vos tapęs ministru E.Masiulis patarėjo portfelį vienam pirmųjų įteikė studijų draugui Pauliui Jankauskui. Buvusiam susisiekimo ministrui Algirdui Butkevičiui patarinėjo trys patarėjai. E.Masiuliui prireikė ir ketvirto. "Tik pusė jų - partijos kolegos.

Po rinkimų paskelbus, kad Liberalų sąjūdžiui, vadovaujamam E. Masiulio, atiteks Susisiekimo ministerija, parama liberalams šoktelėjo iki 665 471 lito. Tikėdamosi palankių sprendimų ateityje pinigus partijai pirmiausia puolė pervedinėti anksčiau to nedariusios su transportu ir keliais susijusios įmonės. Iki pastarųjų Seimo rinkimų LiberalųIsąjūdį šios įmonės fi nansiškai rėmė kur kas kukliau – 479 850 litų. Viskas apsivertė paaiškėjus, kas pagal koalicijos sutartį bus susisiekimo ministras.

Keturių šalies politinių partijų – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, socialdemokratų, Naujosios sąjungos bei liberalų demokratų - Vilniaus miesto skyrių pirmininkai ir atstovai antradienį pasirašė bendrą pareiškimą „Už skaidrią ir visuomenės interesus atspindinčią miesto tarybą”. Šiuo dokumentu naujai išrinktoje Vilniaus miesto taryboje politikai įsipareigoja dirbti skaidriai, glaudžiai bendradarbiaudami su Vilniaus miesto visuomene, viešai aptardami savivaldybės rengiamus projektus bei ...